Ar galime įsivaizduoti pramonę be atliekų? Specialistų manymu, apie tai galvoti dar labai anksti, tačiau pastebima, jog laikui bėgant gamyboje sukuriama vis mažiau atliekų.
Atliekos
© DELFI / Andrius Ufartas

Medienos pramonėje atliekų mažėja, statybų sektoriuje – daugėja

Aplinkos apsaugos agentūros skelbiami duomenys apie pramonės gamybinių ir kitos ūkinės veiklos atliekų surinkimą ir tvarkymą Lietuvoje rodo, kad šios rūšies atliekų susidarymas nebeauga taip staigiai, kaip anksčiau, tačiau su kiekvienais metais jų susidaro nežymiai daugiau, nei praėjusiais metais.

Aplinkosaugos konsultantė, studijos „Perdirbimo ateitis Lietuvoje 2030“ ekspertė Marija Lippa pastebi, kad skirtinguose pramonės sektoriuose atliekų susidarymo tendencijos yra skirtingos.

„Didesnės įtakos tam turi ne valstybės politika, nes gamybos atliekų srautas atsakingų institucijų yra „apleistas“, jam nėra skiriama tiek dėmesio, kiek komunalinėms atliekoms ir gamintojo atsakomybės atliekoms, bet pačių rinkos dalyvių požiūris. Didžiausią įtaką bendroms gamybinių atliekų srauto tendencijoms daro statybinių atliekų srautas, kuris sudaro apie 40 proc. gamybinių atliekų“, – skaičiuoja ji.

Anot pašnekovės, būtent statybos sektoriuje susidarančių atliekų kiekiai nuolat didėja ir kol kas ji nemato prielaidų teigti, kad be papildomų Valstybės inicijuotų priemonių kažkas galėtų pasikeisti.

„Pastangų statybos sektorių padaryti mažaatliekiu ir plačiau taikyti atliekų prevencijos principus kol kas nėra nei iš statybos pramonės, nei iš institucijų, išskyrus „gaisro gesinimo“ pobūdžio priemones, kai buvo „kosmetiškai“ pakeistos Statybos atliekų tvarkymo taisyklės po situacijos su UAB „Bionovus“, bet šie pakeitimai, jei ir turėjo, tai tik trumpalaikį poveikį“, – aiškina M. Lippa.

Aplinkosaugos konsultantė priešingą situaciją pastebi medienos pramonės sektoriuje. „Šiame sektoriuje padaryta tikrai daug siekiant švaresnės gamybos. Joje pakartotinai naudojamos gamybos liekanos arba jos perduodamos tolimesniems naudotojams kaip šalutiniai gamybos produktai – kol kas visa tai vyksta praktiškai vien pačios pramonės pastangomis. Dėl to atliekų kiekiai mažėja“, – pastebi pašnekovė.

Statybos
Statybos
© DELFI / Kiril Čachovskij

Pradėti siūlo nuo linijinio mąstymo keitimo į žiedinį

O ar galima tikėtis, jog pramonei sukuriant mažiau atliekų, ateityje gali jų visai nelikti? UAB „Ekokonsultacijos“ vadovė, konferencijos-diskusijų forumo „Atliekų tvarkymas 2017“ turinio vadovė Lina Šleinotaitė-Budrienė mano, kad tikėtis to bus galima tik pakeitus linijinį mąstymą (gaminu-perku-vartoju-išmetu-perku) į žiedinį (vengiu pirkti-naudoju pakartotinai-gaminu-perdirbu į medžiagas ir energiją-gaminu).

Jos manymu, šis pokytis reikalingas kasdieniame individo, šeimos, bendruomenės gyvenime, įmonės ar pramonės šakos, šalies lygyje.

„Prieš metus Lietuvą aplankiusios garsios gyvenimo be atliekų pradininkės amerikietės Bea Johnson keturių asmenų šeima, laikydamasi esminių principų eiliškumo tvarka (vengiu-naudoju pakartotinai-perdirbu-kompostuoju) generuoja tik 200 g neperdirbamų, šalinamų atliekų per metus. Jos dėka visame pasaulyje daugėja taip mąstančių šeimų ir bendruomenių, steigiasi mažos krautuvėlės, net prekybos tinklai, kuriuose atsisakoma bet kokių pakuočių ir perteklinio vartojimo“, – pateikia pavyzdį pašnekovė.

Anot L. Šleinotaitės-Budrienės, mąstymo keitimasis, nauja vartotojų karta su įgimta socialine atsakomybe bei nauji verslo modeliai bus pagrindinės varomosios jėgos keičiant ateitį beatliekio, žiedinio resursų ir energijos naudojimo scenarijaus link Lietuvoje.

„Šis scenarijus nuolat konkuruos su valstybės kuriamu nelanksčiu infrastruktūriniu atliekų tvarkymo monstru. Tikiu verslo ir bendruomenių lygyje taikomo principo „iš apačios į viršų” pergale ilgalaikėje perspektyvoje“, – teigia pašnekovė.

Mediena
Mediena
© Shutterstock

Nemano, jog atliekų pavyks visiškai atsikratyti

Europos Komisijos Aplinkos generalinio direktorato direktorius Žaliajai ekonomikai Kęstutis Sadauskas teigia, kad skatindama atliekų prevenciją Europos Sąjunga savo teisės aktuose nusprendė, kad prevencija yra pirmasis atliekų tvarkymo prioritetas, kuriam teikiama pirmenybė prieš perdirbimą, utilizavimą ar šalinimą.

„Pagal direktyvą valstybės narės turėjo parengti atliekų prevencijos programas iki 2013 m. pabaigos. Taigi, kai kuriose šalyse patirtis atliekų prevencijos priemonių srityje gali būti labai nauja, kai tuo metu kitos valstybės narės sudarė prevencijos programas jau gerokai anksčiau“, – teigia pašnekovas.

Anot jo, naujausi duomenys rodo, kad atliekų prevencijos priemonės galėjo turėti teigiamą poveikį: mažėja tiek pramonės ir paslaugų sektorių susidarančių atliekų, tiek šių atliekų dalis gamybos pridėtinėje vertėje. Tiesa, atliekų mažėjimą taip pat gali lemti kiti veiksniai, pavyzdžiui, gamybos perkėlimas už ES ribų.

„Žiedinės ekonomikos vizija – visuomenė, kurioje produktų, medžiagų ir išteklių vertė būtų kuo ilgiau išlaikoma, o atliekų kiekis minimalus. Tai pasiekiama, kai medžiagos, kurios yra pašalinamos viename gamybos procese, yra pakartotinai panaudojamos kituose gamybos srautuose, arba surandamas kitas naudingas jų pritaikymo būdas“, – aiškina K. Sadauskas.

Pašnekovas įsitikinęs, jog tam tikras atliekų kiekis vis tiek bus sukuriamas. Tačiau ilgalaikė vizija – pakartotinai panaudoti, perdirbti ar utilizuoti maksimaliai atliekų, kai kuriose gamybos grandinėse – net visas. ES Žiedinės ekonomikos paketas remia šią viziją.

„Eurostat“ statistiniai duomenys rodo, kad ekonomikos augimas vis labiau atsiejamas nuo atliekų susidarymo. Tai reiškia, kad ekonominė gerovė nebūtinai turi reikalauti daug atliekų. Be to, 2004 – 2014 m. laikotarpiu Europos Sąjungoje susidariusių atliekų kiekis sumažėjo 5 proc.

„Tai gali būti laikoma pirmuoju žingsniu, tačiau vis dar reikia labai daug nuveikti, kad pereitume prie išties žiedinės ekonomikos. Vis mažiau laidojama, o perdirbamų arba kitaip panaudotų atliekų dalis auga. Ši tendencija yra teigiama, tačiau per lėta, kad būtų laikoma patenkinama. Europos Žiedinės ekonomikos strategijos įgyvendinimas pagreitins perėjimą prie tvaresnio išteklių naudojimo ir atliekų susidarymo bei šalinimo sumažėjimo“, – teigia K. Sadauskas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Svarbiausią akimirką abiturientams – mokyklos antausis (49)

Septyni Šakių „Žiburio“ gimnazijos abiturientai nekantriai laukė apeliacijų rezultatų,...

Pokeris dėl sporto ateities – ant ministrės stalo ir po juo (25)

Edis Urbanavičius jau paliko Kūno kultūros ir sporto departamento ( KKSD ) generalinio...

Prasidėjo dvidešimtmečio statybos: Kaune iškils „Continental“ gamykla sukurs 1000 darbo vietų (146)

Penktadienio rytą Kauno LEZ teritorijoje oficialiai duotas startas naujosios „ Continental “...

Analizė parodė žiaurią realybę: tai, kas vyksta Lietuvos ligoninėse, netelpa į jokius rėmus (522)

Apie darbo vietų ir gydymosi paslaugų išsaugojimą regionuose garsiai kalbantys politikai dėl...

Pataria nesimaudyti 6 Lietuvos tvenkiniuose (3)

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistai penktadienį pranešė rekomenduojantys...

Vandenyno dugne aptiko aukso prikrautą rusų karo laivą (33)

Vandenyno dugne Pietų Korėjos bendrovė aptiko didžiulio prieš daugiau nei šimtą metų...

Iš cirko pasirodymo vaikai išėjo verkdami: nufilmavo, kaip žiauriai elgiamasi su gyvūnais (37)

Šiandien cirkas ne linksmina, o gąsdina žmones. Tokią išvadą skelbia Audrius Urbonas,...

Šeimą Rusijos rinktinėje suradęs Staučė pravėrė šeimininkų dramos užkulisius (34)

Gintaras Staučė žinojo, kur smūgiuos Koke, Gerardas Pique , Iago Aspasas ir Luka Modričius ....

Putinas pripažino siūlęs Trumpui sandėrį dėl Ukrainos gali sukelti audrą Europoje (624)

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas , pasak naujienų agentūros „Bloomberg“ šaltinių,...

Mokslininkai atrado naują žuvų rūšį: aptinkama tik Baltijos jūroje (5)

Esame įpratę manyti, kad Baltijos jūroje negyvena jokios įspūdingesnės žuvų rūšys, todėl...