Dažnai rūšiuodami atliekas susimąstome – ar būtina išplauti plastikinį indelį nuo margarino ar stiklainį nuo uogienės? Jei ir būtina, kodėl turime tai daryti? DELFI pasidomėjo, ar reikia plauti rūšiuojamą stiklą bei plastiką ir ką kiekvienas turime žinoti apie rūšiavimą?
Indų plovimas
© Shutterstock

Rekomenduoja bent praskalauti

Žaliasis taškas“ Marketingo ir komunikacijos vadovė Simona Rasalė teigia, jog rūšiuojama plastikinė ir stiklinė pakuotė praplaunama turėtų būti tik tuo atveju, jei induose liko riebalų, todėl aliejaus butelius, margarino ar žuvies pakuotes rekomenduojama išskalauti.

„Nešvari tara gali užteršti ir kitas konteineryje esančias pakuotes. Kuo švaresnė tara – tuo geresnė jos kokybė ir perdirbus gaunama kokybiškesnė žaliava naujiems produktams gaminti.

Norėčiau atkreipti dėmesį, jog indai, kuriuose buvo tepalai ar kitos pavojingos cheminės medžiagos neturėtų būti metami į geltonąjį – plastiko – rūšiavimo konteinerį, todėl aerozolio flakonėlius, tepalo bakelius, indelius nuo dažų, antifrizo pakuotes reikėtų vežti į stambiagabaričių atliekų aikšteles“, – tikina S. Rasalė.

Plastiko perdirbimo įmonės „Plasta“ Technologinio skyriaus vadovas Tadas Kavaliauskas teigia, jog rūšiuojamą plastiką visgi reiktų praplauti bene visada: „Plastikas dažnai užsiteršia organinėmis atliekomis – su jomis dažniausiai ir susiduriame. Tokios atliekos dažniausiai užteršia ir kitas.

Organinės atliekos – pūva, skleidžia kvapą, todėl užteršia ir patį plastiką. Iš tokios užsiteršusios pakuotės perdirbti galime mažiau – perdirbamo plastiko mišinyje užteršto plastiko bus tik apie 10 proc., nes organinėmis atliekomis užterštas plastikas sugeria tą nemalonų kvapą.“

T. Kavaliauskas tikina, jog būtų šaunu, jei gyventojai rūšiuodami bent jau praskalautų plastiko pakuotes bei buteliukus – didžiausią dėmesį reiktų atkreipti, kaip minėjo ir S. Rasalė, į riebalais užterštus plastikus.

Rūšiavimas
Rūšiavimas
© Corbis

Organika – baisiau už metalą

Plastikines plėveles ir maišelius gaminanti „Plasta“ plastiką perdirbimui importuoja iš kitų valstybių – Skandinavijos regiono, Vokietijos, Anglijos, nes perdirbimui tinkamo plastiko Lietuvoje „Plasta“ gauna tik apie dešimtadalį.

„Skaičiuojame, jog Lietuvoje išsiskiriančio plastiko kiekis patenkintų bent 80 proc. mūsų gamybai reikalingo plastiko poreikio, tačiau Lietuvoje gauname tik 10 proc. mums tinkančios plastiko. Taigi, visas kitas plastikas iškeliauja į deginimo stotis, arba atgula į sąvartynus – nors to jau neleidžia teisės aktai. Arba dabartinė situacija Vilniaus MBA (mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginiai – DELFI), kuomet surinktas netinkamas perdirbimui plastikas sandėliuojamas Kazokiškių sąvartyne.

Plastiko kaip ir yra, žinoma, žmonių sąmoningumas irgi turi būti skatinamas, tačiau, manau, kad sistema taip pat turėtų veikti efektyviau“, – tikina T. Kavaliauskas.

Pašnekovo teigimu, praskalavus, išmetus maisto likučius, išpylus aliejų iš plastiko pakuočių, perdirbamo plastiko kiekį „Plastoje“ būtų įmanoma pakelti nuo 10-ies 15–20 proc.

T. Kavaliauskas sako, jog kitose valstybėse – kaip Belgija, Prancūzija, rūšiuojamas pakuotes žmonės kartais išplauna švariau, nei savus indus: „Taip veikia sąmoningumas ir jis yra sveikintinas, tačiau, žinoma, jei sakome, kad plaudami pakuotes išleidžiame daug vandens, ką iš tiesų yra sunku apskaičiuoti, tuomet tiesiog rūšiuokime atsakingiau, plastiką, meskime prie plastiko, bent jau pašalinkime maisto likučius, nes toji organika yra žymiai baisiau, nei plastiko konteineryje įmestas popierius ar koks metalas.“

Stiklinių butelių plauti nereikia

Įmonės „Kauno stiklas“ projektų vadovė Ingrida Valančienė teigia, jog tuščių vandens, sulčių, alaus, kitų alkoholinių gėrimų, butelių ar jų etikečių bei kamštelių prieš metant į rūšiavimo konteinerį plauti nereikia.

„Tačiau pasitaiko buteliukų su neišpiltais neaiškios kilmės ir sudėties dažais. Ypač miltelių pavidalo dažai užteršia visas duženas ir rūšiavimo įrangą, kai tas buteliukas sudūžta. Tad pastarieji, kaip ir buteliukai su vaistais, turėtų būti utilizuojami atskirai. Iš stiklainių reikėtų maksimaliai ištuštinti visą turinį – padažus, uogienes – nemesti į konteinerius stiklainių su turiniu ar jo likučiais“, – pasakoja I. Valančienė.

Stiklainis
Stiklainis
© Fotolia

Bent praskalavimas, I. Valančienės teigimu, tikrai padėtų išvengti nemalonių kvapų ir bakterijų susidarymo tiek gyventojams rūšiuojant, metant į specialius konteinerius ir juose laikant stiklinės pakuotės atliekas, tiek komunalininkams transportuojant surinktas stiklo atliekas, tiek perdirbėjams stiklo pakuotės atliekų sandėliavimo, smulkinimo ir rūšiavimo metu.

„Nepraskalauta stiklo pakuotė užteršia organinėmis atliekomis ir bakterijomis pačius rūšiavimo konteinerius, stiklo duženų transporterius, stiklo trupintuvus, rūšiavimo pagal spalvas įrengimus, metalo atskirtuvus“, – sako pašnekovė.

Jei naudojame chemikalus – prasilenkiame su ekologija

Į „Plastą“ atkeliavęs plastikas pirmiausia yra smulkinamas ir trupinamas į mažus gabaliukus. T. Kavaliauskas sako, jog kuo mažesnis gabaliukas, tuo lengviau jį plauti. Vėliau tokie plastiko gabalėliai gabenami per tris „vonių ciklus“ – plastikas yra „skandinamas“, skalaujamas ir plaunamas. Po to vyksta nusausinimas ir džiovinimas karštu oru.

„Toliau plastikas keliauja į specialią mašiną, kuri dar kartą išlydo plastiką, jį perfiltruoja, ištraukia susidariusius nereikalingus garus ir vėl paverčia į granules. Jei plastikas buvo užterštas smėliu – nupasakotas valymo būdas bus veiksmingas, tačiau jei plastikas buvo užterštas organinėmis medžiagomis, yra tik du keliai – arba naudoti chemikalus, arba naudoti organines daleles.

Tačiau tokie procesai užtrunka ilgai, todėl yra brangūs. Jei naudojame chemikalus – jau tolstame nuo ekologijos, nors ir perdirbinėjame plastiką“, – pasakoja T. Kavaliauskas.

Plastikas iš rūšiavimo konteinerių, Estija
Plastikas iš rūšiavimo konteinerių, Estija
© Peeter Eek nuotr.

Pašnekovas patikina, jog perdirbimo technologijos tobulėja kiekvienais metais, vis atsiranda kažkas naujo valymo, automatinio pakuočių rūšiavimo srityse, tačiau ar ateityje rūšiuojamų atliekų nereiks plauti, praskalauti – sunku pasakyti: „Technologijos, kurias pasitelkus galima apdoroti ir užterštą plastiką yra, tačiau jos labai brangios.

Manau, kad mums užtektų tokio būdo, kuris yra įgyvendintas kai kuriose užsienio šalyse – skirtingų spalvų šiukšlių maišai, kuriuose jau namie yra atskiriamos atliekos – tada plastikas ir kitos rūšiuojamos atliekos taip stipriai neužsiterštų. Jei turėtume savimonę namuose, sumestume jau namie viską į atskirus maišus, nereiktų tiek daug ir plauti, nes tiek daug plastikas neužsiterštų.“

Stiklo atliekas apdoroja optinis įrenginys

I. Valančienė teigia, jog yra skaičiuojama, kad 80 proc. perdirbtų visų stiklo atliekų yra sunaudojama naujų stiklo butelių gamybai. Likusi 20 proc. stiklo atliekų dalis panaudojama lakštinio stiklo gamybai. Stiklas yra bene vienintelė medžiaga, perdirbama 100 proc. neribotą skaičių kartų, neturint jokios neigiamos įtakos medžiagos kokybei ar jos užterštumui.

„Stiklo duženos apdorojant neplaunamos. Tačiau prieš patenkant stiklo pakuotės duženoms į perlydymo procesą, jos turi būti išvalomos bei išrūšiuojamos. Tam buvo įrengta stiklo duženų rūšiavimo linija, kur surinktos stiklo atliekos yra atitinkamai apdorojamos optiniu-lazeriniu būdu.

Į įmonę atvežtos nerūšiuotos stiklo atliekos iš pradžių yra sutrupinamos nuo 0 iki 60 milimetrų frakcijos. Vėliau juostinis magnetinis skirtuvas iš stiklo atliekų masės atskiria geležinius dangtelius, žiedelius ir panašiai. Tada stiklas patenka ant vibro-sieto, kuris atskiria plastikus, kitos pašalinės medžiagos atskiriamos pasitelkus specialią optinę įrangą. Švarios stiklo duženos optinio rūšiavimo įrenginio pagalba išskirstomos pagal spalvas: bespalvės, rudos ir žalios“, – pasakoja I. Valančienė.

"Kauno Stiklas"
"Kauno Stiklas"
© DELFI / Rafael Achmedov

Ką privalome žinoti apie stiklo konteinerius?

„Visuomenėje įsisenėję įvairūs mitai, susiję su atliekų rūšiavimu. Daugelis gyventojų neretai sudvejoja: į kurį konteinerį reikėtų išmesti vienas ar kitas išrūšiuotas atliekas. Dar 2016 metais organizacija „Žaliasis taškas“, atsižvelgusi į vieningos informacijos apie rūšiavimą trūkumą ir pasitelkusi šalies atliekų tvarkytojų pagalbą, sukūrė universalias rūšiavimo taisykles, kurias labai pravartu žinoti kiekvienam“, – apie universalius rūšiavimo patarimus pasakojo S. Rasalė.

Universalios atliekų rūšiavimo tiesyklės nurodo, jog į stiklo – žaliąjį – konteinerį metamos stiklinės pakuotės: buteliai, indai ir pakuotės, stiklainiai be dangtelių, taip pat stiklo duženos bei atraižos. Pašalinamų pakuočių plauti nebūtina, nereikia nulupti ir etikečių, svarbu išpilti jose likusius skysčius.

Rūšiavimo taisyklės
Rūšiavimo taisyklės
© „Žaliasis taškas“ nuotr.

Taip pat universalios atliekų rūšiavimo taisyklės nurodo, jog į stiklo rūšiavimo konteinerį nevalia mesti veidrodžių, porceliano, krištolo, keramikos, dezinfekcinių priemonių butelių, taip pat visų tipų elektros lempučių, televizorių ekranų, namų langų stiklų paketų bei automobilių stiklų. Juos derėtų gabenti į stambiagabaričių atliekų aikšteles, esančias kiekvienoje apskrityje.

Beje, ne tik elektros lemputes, baterijas bei kitą elektronikos įrangą reiktų priduoti „Elektronikos platintojų asociacijos“ (EPA) surinkimo punktuose.

Į plastiko „varpelį“ galima mesti ir metalines pakuotes

Į geltonąjį plastiko konteinerį keliauja visos plastikinės, kombinuotos bei metalinės pakuotės. Prieš pašalinant pakuotes, buteliukai yra užsukami, juose esantys skysčiai taip pat išpilami. Į konteinerį metami: buteliai, maisto pakuotės, dėžutės, indeliai, buitinių priemonių tara, maišeliai, plėvelė, plastiko loveliai ir žaislai be elektroninių įtaisų.

Į konteinerį patenka ir kombinuotos pakuotės, tokios kaip: TetraPak, Elopak, pieno, sulčių pakuotės bei saldainių, traškučių ir kiti pakeliai. Mesti galima ir šias metalines pakuotes: metalinius dangtelius, gėrimų bei konservų skardines, kepimo skardas, kitas smulkias metalines atliekas.

Rūšiavimo taisyklės
Rūšiavimo taisyklės
© „Utenos gyvūnų globos namai“

Taisyklės nurodo, jog į jį mesti negalima dantų šepetėlių, skutimosi peiliukų, higienos reikmenų, medicinos atliekų ir švirkštų. Visus juos reiktų pašalinti į buitinių atliekų konteinerį. Taip pat pavojingų medžiagų tarą reiktų vežti į i stambiagabaričių atliekų aikštelę, o medikamentus priduoti vaistinėse.

„Žmonėms padėti turėtų ir tai, jog plastikinės pakuotės pažymimos ženklais: PET, HDPE, LDPE, PP“, – papildo S. Rasalė.

Popieriaus konteineryje – sauskelnėms ne vieta

Į popieriaus konteinerį metamos visos popierinės bei kartoninės pakuotės: laikraščiai, žurnalai, visų rūšių kartonas, vokai, skrajutės, rašomasis popierius, lankstinukai, knygos bei jų viršeliai. Popieriaus konteineryje atsiduria ir popierinės ar kartoninės maisto pakuotės, pakavimo popierius, dovanų maišeliai bei dėžutės.

Rūšiavimo taisyklės
Rūšiavimo taisyklės
© „Utenos gyvūnų globos namai“

Nederėtų į mėlynąjį konteinerį mesti sauskelnių, vienkartinių servetėlių, popieriaus, padengto plastiku, sutepto riebalais ar kitomis medžiagomis, tokiomis, kaip tepalai, dažai, betonas. Taip pat nereiktų mesti dokumentų segtuvų su metalinėmis dalimis – jie metami į buitinių atliekų konteinerį.

„Pašalinant pakuotes svarbu, kad popierius būtų sausas ir švarus. Nereikia išsegti sąvaržėlių, popierius gali būti ir su lipnia juostele, tačiau popierines dėžutes reikėtų išlankstyti“, – teigia S. Rasalė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Rąstinio namo gyventojas prašosi pagalbos: sėdžiu ir girdžiu, kaip graužia mano namą (93)

Rąstiniame name gyvenantis Ignas kreipėsi į redakciją su pagalbos prašymu. Vyras skundėsi, kad...

Karbauskis kategoriškas: „valstiečiai“ Pinskuvienės savivaldos rinkimuose nerems

Laikas iki savivaldos rinkimų po truputį tirpsta ir partijos jau pradeda spręsti, kokius kandidatus...

Buvusios Baltųjų rūmų padėjėjos viešinami garso įrašai didina Trumpo problemas Trumpo paskyroje – įžeidimų salvės (31)

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį įsitraukė į aštrų ginčą su savo buvusia...

Pravieniškėse – naujas skandalas: taikinyje atsidūrė viešai apie vergovę kalbėjęs kalinys (272)

Apie pataisos namuose išnaudojamus kalinius DELFI žurnalistams prabilęs nuteistasis sulaukė...

Naudotų automobilių prekeiviai ruošiasi: į turgus grįžta kirgizai, kils populiariausių modelių kainos (144)

Automobilių prekeivių laukia aukso amžius: Kirgizijoje pasirašytas nutarimas, sugrąžinantis į...

Goda Alijeva jau žino, kas pavogė jos privačius duomenis: tegul neigia savo kaltę, vis tiek pateiksiu įrodymus (2)

Neseniai oficialiai su vyru ir dviejų savo vaikų tėvu Rolandu Alijevu išsiskyrusi Goda Alijeva...

Praktiškos dovanos rugsėjo 1–ajai, kurios patiks net išrankiausiems vaikams (11)

Kad ir kelintoje klasėje yra jūsų vaikas, rugsėjo pirmoji yra šventė. Vieniems – tai pirmas...

Mokslininkai nustatė, kas galutinai pražudė Homo erectus (40)

Tingėti negarbinga, tingėti negražu… Gaila, bet Homo erectus atstovams niekas to laiku nepasakė.

Karbauskis: imsimės visų priemonių, kad maisto produktų kainos nekiltų (12)

Vyriausybė ir Seimas imsis visų priemonių, kad maisto kainos prekybos tinkluose nekiltų, sako...