aA
Šiemet pagrindiniu Kauno miesto eglės akcentu taps masyvios „sniego” pusnys, kurioms pagaminti yra naudojami vienkartiniai skaidrūs plastikiniai šiaudeliai. Beje, pastarieji nuo kitų metų jau po truputį turėtų dingti iš prekybos, nes Europos Sąjungoje vienkartiniai plastiko gaminiai, tokie, kaip šiaudeliai, turėtų būti visiškai uždrausti nuo 2021-ųjų metų. Pirmiausia, taip norima sumažinti plastiko taršą jūrose. Tačiau kyla klausimas, ar toks Kauno sprendimas – ekologiškas?
Kaune pradėta konstruoti miesto Kalėdinė eglė
© DELFI / Rafael Achmedov

Kauno eglutės kūrėja: nesu ekologė

Minėtuosius papuošimus iš vienkartinių plastiko šiaudelių gaminanti kūrėja Jolanta Šmidtienė patikino, kad šiemet bus sunaudota apie 2–3 mln. naujų vienkartinių šiaudelių, pagamintų Lenkijoje. Atsakydama į klausimą, kaip toks eglutės puošybos būdas siejasi su ekologija ir vienkartinių plastikų vengimu, J. Šmidtienė nurodė, jog ji yra eglučių kūrėja, menininkė, o ne ekologė.

„Tai yra priemonė (plastikiniai šiaudeliai – DELFI) ir įrankis sukurti objektui. Mano tikslas nėra padaryti ekologinę eglutę, tai yra pigi, skaidri, tinkama kūrybai medžiaga. Bet aš esu atsakinga, todėl yra tokia įmonė UAB „Gerovė”, kuri užsiima žiedinės ekonomikos veikla, kuomet iš produkto yra perdirbimas kitas produktas.

Su jais aš turiu draugišką sutartį ir kiekvienais metais mes apsprendžiame, kur bus padėtos medžiagos, kurios buvo panaudotos papuošimams. <...> Bet kokiu atveju, tai yra naujas šiaudelis, o ne išgertas ir išmestas”, – teigė J. Šmidtienė.

Jolanta Šmidtienė
Jolanta Šmidtienė
© DELFI / Andrius Ufartas

J. Šmidtienė taip pat pabrėžė, kad daugkartiniam naudojimui skirtos eglutės yra gaminamos iš „tos pačios plastmasės” ir, anot pašnekovės, jos dar net ir kenksmingesnės nei Kauno eglutei naudojami vienkartiniai šiaudeliai, nes pastarieji iš „maistinio plastiko”: „Kontroliuojamoje erdvėje toks plastikas gamtos tikrai neterš.”

Kviečia net nevažiuoti į Kauną

Viešame Kauno savivaldybės rengiamame kalėdinės eglės įžiebimo renginyje, feisbuke diskusiją apie neigiamą vienkartinių plastikinių šiaudelių ir plastiko įtaką aplinkai pradėjusi Urtė Žukauskaitė-Zabukė negailėjo pastabų šiųmetei Kauno eglei. U. Žukauskaitė-Zabukė laikinosios sostinės eglę pavadino liūdniausia egle Lietuvoje bei „moraline beskonybe” ir paskatino į Kauną nė nevažiuoti.

Į šią U. Žukauskaitės-Zabukės pastabą Kauno miesto savivaldybė atsakė komentuodama: „Dėkojame už nuomonę, tačiau norėtume informuoti, kad visi iki vieno šiaudeliai, kurie bus panaudoti eglutei bei dekoracijoms, po to bus atiduoti perdirbimui, tad į aplinką nepateks, kaip nutiktų juos naudojant pagal paskirtį. Tai galima sakyti, kad šis sprendimas yra ekologiškesnis nei pastatyti kažką iš nukirsto medžio – šio sprendimo dėka į aplinką nepateks net 4 milijonai plastikinių šiaudelių. Gražių ir tikrų Jums artėjančių Kalėdų bei ramių švenčių.”

Visgi reiktų pastebėti, kad Kauno eglei sunaudojami milijonai naujų vienkartinių plastikinių šiaudelių, nors ir ketinama juos perdirbti, nemažina taršos plastiku, nes prekybininkai suskubs šią išparduotą rinkos dalį užpildyti naujais vienkartiniais šiaudeliais.

Vis dėlto, natūralaus medžio šakų ar visos eglės panaudojimas Kalėdoms, ekologiniu požiūriu, kur kas vertingesnis, nes irdamas medis nesukelia tokios taršos, kaip plastikas. Galiausiai jis visiškai sunyksta, o plastikas gali irti ir ne vieną šimtą metų, suskildamas į mikroplastikus ir taip užteršdamas mūsų ekosistemas.

Kaune pradėta konstruoti miesto Kalėdinė eglė
Kaune pradėta konstruoti miesto Kalėdinė eglė
© DELFI / Rafael Achmedov

Plastikas Kauno eglę lydi jau ne pirmus metus

Pokalbio metu J. Šmidtienei priminus, kad vienkartiniai šiaudeliai paprastai yra neperdirbami ir nerūšiuojami, pašnekovė su šiais teiginiais sutiko, bet pabrėžė, kad iš jų gali būti gaminami kiti dalykai, pavyzdžiui, menininkė nurodė, jog tokius šiaudelius paskui galima smulkinti ir naudoti apšiltinime ar net kitoms dekoracijoms: „Šiaip jie ir yra problema, kad jie yra šiaip neperdirbami, todėl jie ir išsimėto, kai tai yra nekontroliuojama.

Kai tai yra sukontroliuojama, tada yra visai kitaip. Bet aš sakau, aš esu menininkas ir aš šitų dalykų per daug neišmanau, bet šiukšlint irgi nenoriu, todėl pasitikiu profesionalais ir su jais dirbu. Ir nei viena mūsų eglutė nebuvo tiesiog išmesta arba sudeginta.”

Vienkartinio plastiko panaudojimas Kauno eglutės dekoracijoms gaminti jokia naujiena. Jis naudojamas jau ne pirmus metus, pavyzdžiui, 2010 m. eglutės „šerkšnui” pagaminti buvo naudojama plastikinė maistinė plėvelė.

2011 m. laikinosios sostinės eglei pagaminti buvo panaudota 32 tūkst. plastikinių butelių, dalis jų buvo surinkta iš kauniečių, kita dalis buvo nupirkta iš gamintojų, bet, pasak J. Šmidtienės, perkami buvo brokuoti buteliai. Plastikiniai buteliai vėliau, anot J. Šmidtienės, buvo perduoti perdirbėjams.

Ruošiama Kauno pagrindinė Kalėdų eglė 2011-aisiais
Ruošiama Kauno pagrindinė Kalėdų eglė 2011-aisiais
© DELFI / Rafael Achmedov

2013-aisiais baltos spalvos pynėms buvo panaudoti plastikiniai maišeliai, kurie vėliau buvo išdalinti vykdant akciją „Darom”. 2014 m. Kauno kalėdiniams papuošimams buvo naudojami plastikiniai puodeliai, tačiau, kas iš jų buvo perdirbta, J. Šmidtienė tiksliai nepamenanti: „UAB „Gerovė” tuos puodelius surinko ir atrodo, kad panaudojo gal baldų gamyboje. Žodžiu, ne į šiukšlynus išvažiavo.”

Ekologinis aspektas – ne pagrindas

Pasiteiravus J. Šmidtienės, kodėl neieškoma „žalesnių” alternatyvų, o plastikas tampa tendencingu Kauno kalėdiniu palydovu, pašnekovė dar kartą pakartojo, kad ji yra menininkė bei įvardijo kaip suvokia ekologišką alternatyvą: „Miestas ar savivaldybė galėtų spręsti, ir pavyzdžiui, pasodinti eglę ir ją kiekvienais metais puošti vienodai, vienodais stikliniais bumbulais.

Aš suprantu, tai būtų ekologija. Tačiau yra ir kitokių puošimo būdu visam pasaulyje ir šiemet eglę puošiu aš ir man išeina taip ir man taip gaunasi.”

Pasiteiravus, ar ekologinis aspektas yra svarbus J. Šmidtienei, ji patikino, kad jai tai nėra pagrindas: „Aš nesiruošiu teršti, jei man būtų nesvarbu, aš neturėčiau partnerių, kurie pasirūpina, kad visa tai nebūtų išmesta.”

Abejoja, kas iš tiesų yra ekologija

Anot J. Šmidtienės, naudodama papuošimams vienkartinį plastiką, ji nepaskatina žmonių naudoti vienkartinių indų ir bandė paaiškinti, kaip reiktų suvokti Kauno kalėdinius papuošimus: „Atvirkščiai, kiekvienas geriantis kokteilį su šiaudeliu ir jį pametęs kažkur, sukuria didelį kiekį atliekų.

Kauno eglutė 2013-aisiais
Kauno eglutė 2013-aisiais
© DELFI / Paulius Garkauskas

<...> Įsivaizduokite, kiek per vasarą buvo sunaudota vienkartinių šiaudelių, į papuošimus mes sudėsime gal tik pusę. Kaip tu žmogui kitaip paaiškinsi, kaip tiek daug plastmasės? Juk vienas šiaudelis atrodo smulkmena, bet kuomet tu sudedi daug šiaudelių į vieną ir parodai kokia tai yra masė, tada gal žmonės gali pagalvot, kodėl šiaudeliai yra uždraudžiami. Tai yra vizualizacija ir mes nieko neišmesim.

Gal kas pradės rinktis šiaudelius ir pasigamins kalėdinį žaisliuką. Aš neskatinu daugiau vartot, aš atkreipiu dėmesį, galbūt netyčia, bet taip gavosi. Ir tai nėra mano gyvenimo tikslas juos (žmones – DELFI) mokint ar ką. Aš savo pavyzdžiu galiu parodyt, kad juos (vienkartinius šiaudelius – DELFI) reikia sutvarkyti ir perdirbt ir panašiai. <...> Medžių kirtimas, naudojimas iš gamtos – irgi galim pradėti ginčytis kas ta ekologija, ar tai yra gerai? Gal atsakingas vartojimas yra geriau. Plastikas nėra blogybė, jei jis yra teisingai vartojamas.”

Tokie papuošimai rodo kauniečiams pavyzdį

UAB „Gerovė” vadovė Živilė Ramoškienė patvirtino, kad Kauno kalėdiniams papuošimams naudojami vienkartinio plastiko gaminiai yra perdirbami. Ž. Ramoškienė teigė, kad plastikas nėra kaltas dėl taršos, dėl to kaltas mūsų neatsakingas vartojimas, o vienkartinio plastiko panaudojimas kalėdiniams papuošimams bei jo perdirbimas pasibaigus šventėms kaip tik parodo kauniečiams, kaip veikia žiedinės ekonomikos principas.

Tiksliai nurodyti, kas bus pagaminta iš šiemet naudojamų skaidrių vienkartinių šiaudelių pokalbio metu Ž. Ramoškienė dar negalėjo, tačiau patikino, kad sprendimas bus priimtas artimiausiu metu: „Vienkartiniai šiaudeliai yra perdirbami ir juos tikrai perdirbsime, dar tiksliai negaliu pasakyti į ką. Tai priklauso nuo to, ko labiau reiks savivaldybei.”

Kalėdinė Kauno eglė
Kalėdinė Kauno eglė
© DELFI / Domantas Pipas

Ž. Ramoškienė nurodė, kad pasibaigus šventėms vienkartiniai plastikai yra visuomet perdirbami į tai, ko pareikalauja Kauno miesto savivaldybė.

Pavyzdžiui, 2010 metais Kauno eglutės „šerkšnui” panaudota maistinė pakavimo plėvelė, anot Ž. Ramoškienės, buvo perdirbta į plastikinius vienkartinius maišelius, skirtus atliekų rūšiavimui, jie buvo dalijami kauniečiams. Tačiau J. Šmidtienė tikino, kad tais metais plastikinė maistinė plėvelė buvo atiduota į rūšiavimo punktą.

Ž. Ramoškienė kalbėdama patikino, kad bet kuris sąmoningas žmogus ne tik plastikinių, tačiau jokių atliekų į vandenį ar kur nors gamtoje neišmes: „Aš to nedaryčiau, ar jūs darytumėte? Abejoju. Svarbiausia teisingas atliekų tvarkymas ir rūšiavimas.”

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Šapoka tiki, kad Kalėdų dvasia padės rasti sutarimą dėl biudžeto (276)

Rytoj Seimas žada galutinai apsispręsti dėl kitų metų valstybės biudžeto . Ar tikrai gyvenimas...

LKL teisėjų galva – apie peštynes Kaune ir Šaro veiksmus jose, skandalą Pasvalyje bei galimas sankcijas laida „Krepšinio zona“ (71)

Pastarosios dienos Lietuvos krepšinyje buvo tokios karštos ir aistringos, kad suvaldyti aikštėse...

Puidoko pataisoms – rimtos teisinės kliūtys: prasmę grindžia atimtų vaikų istorijomis (549)

Parlamentaro Mindaugo Puidoko ir jo kolegų pateiktoms pataisoms dėl smurto prieš vaikus sampratos...

Sinoptikas perspėja: antradienį – pavojingiausi reiškiniai (6)

Nuo antradienio sulauksime šiokių tokių orų permainų – naktį daug kur pašals, bus slidu,...

Statkevičiui nepatiko Julijos Janus kritika, tad šis rėžė atgal: stora esi, bulvės veidu ir kugelio smegenim (1127)

Šeštadienio vakarą mados kūrėja Julija Janus išreiškė savo nuomonę apie lapkričio mėnesį...

Andrius Tapinas. Spjausit mokytojams į akis? Nesistebėkit, jei bus atsakymas (1851)

„Išėjo ne tiek ir daug žmonių “ – viešai sako premjeras Saulius Skvernelis .

Paskelbti apdovanojimų M.A.M.A 2018 nominantai: įvertintas ir pasaulinę šlovę pelnęs lietuvis hito „In My Mind“ autorius (72)

Pirmadienio vakarą sostinėje žinomi šalies atlikėjai, muzikos prodiuseriai, vadybininkai ir...

Vaivos Budraitytės 2019 metų horoskopas Ugnies ženklams (29)

2019 metai – jau ne už kalnų. Pats metas sužinoti, kas mūsų laukia. Garsi astrologė ir...

Sinoptikai žada tikrą žiemą: Lietuvą užgrius sniegas ir šaltis (142)

Antradienio dieną bus debesuota su pragiedruliais. Kritulių nedaug ir tik vietomis, didžiausia...

Kraupus Rusijos maniako liudijimas: nužudęs dukros mokytoją, davė pinigų laidotuvėms (14)

Buvusį Rusijos policininką, jau atliekantį laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę už 22...