aA
Nuo naujos Europos Sąjungos direktyvos, numatančios vienkartinių plastikų gaminių ribojimą ES, iki šokiruojančių vaizdų ir pasikartojančių žinučių apie nugaišusius banginius, kurių organizmuose rasta po keliasdešimt kilogramų neatsakingai žmonių išmestų plastiko atliekų. Šios ir kitos su aplinkosauga susijusios temos pastarąsias savaites viešojoje erdvėje sulaukė palyginus gerokai daugiau dėmesio. Tokiame kontekste dažniau nei įprastai nuskambėdavo ir „žiedinės ekonomikos“ terminas.
Raminta Radavičienė
Raminta Radavičienė
© DELFI

Atsiųstame Lietuvos pramonininkų konfederacijos Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento direktorės Ramintos Radavičienės komentare spaudai teigiama, kad žiedinę ekonomiką, kurios principas yra efektyvus išteklių naudojimas, galima įvardyti kaip pastebimą pasaulinę tendenciją. Tai kelias, kuriuo jau eina ar dar tik pradeda eiti miestai ir valstybės.

Išskirtiniai pavyzdžiai žiedinės ekonomikos kelyje – Slovėnija, Švedija, Nyderlandai; lyderiaujantys miestai – Liubliana, Helsinkis, Haga, Oslas ir kt. Šiuose miestuose ir valstybėse jau kurį laiką neapsiribojama požiūriu, kad užtenka tiesiog rūšiuoti ir perdirbti atliekas, todėl aplinkos apsaugos požiūriu jie yra kur kas pažangesni.

Žiedinė ekonomika
Žiedinė ekonomika
© DELFI

Nors sektinų gerosios praktikos pavyzdžių turime ir Lietuvoje, tenka pripažinti, kad didžiosios verslo ir visuomenės dalies dar laukia perėjimas nuo dabartinio vadinamojo linijinio ekonomikos modelio į žiedinės ekonomikos kelią. Galimybės jo išvengti, bandyti „apvažiuoti“ atidedant ateičiai – nėra. Europos Komisija akcentuoja, kad linijinės ekonomikos modelis išsikvėpė ir kelia grėsmę Europos konkurencingumui.

Prognozuojama, kad globaliu mastu reikšmingas pokytis šioje srityje įvyks po dešimties metų. Todėl Lietuvos pramonininkų konfederacijos kartu su Lietuvos inovacijų centru organizuojamose diskusijose žiedinės ekonomikos tematika klausiame ne „ar verta imtis pokyčių?“, o „kam ir kokius pokyčius būtina įgyvendinti“?

Žinoma, ne visos Lietuvos pramonės įmonės vienodai traktuoja būsimus pokyčius. Vieniems tai iššūkiai, kitiems – galimybės. Iki 2035 m. Lietuvoje žiedinės ekonomikos srityje užsibrėžti tikslai paveiks ne tik perdirbimo pramonės atstovus, tačiau visą verslą.

Diskutuodami su verslo ir visuomeninių organizacijų bei valdžios atstovais, ieškome sprendimų, kurie leistų panaikinti verslo posūkį į žiedinę ekonomiką apsunkinančius barjerus: technologinius, reguliavimo, o svarbiausia – kultūrinius – t. y. dar tik augantį vartotojų susidomėjimą aplinkosauga ir palyginti žemą įsitraukimą į aplinką tausojančias veiklas; bei ekonomiškai pagrįstų žiedinės ekonomikos modelių trūkumą.

Raminta Radavičienė
Raminta Radavičienė
© DELFI / Karolina Pansevič

Kuo greičiau tai pavyks, tuo paprasčiau įvyks pramonės transformacija, suskubsime išnaudoti atsiveriančias galimybes – juk jei mes nesukursime ir neįgyvendinsime inovatyvių ir aplinką tausojančių sprendimų, tai padarys kiti, o mums beliks juos perimti ar kopijuoti. Be to, mažėja ir dėl to brangsta turimi ištekliai, todėl privalome išmokti juos naudoti protingiau. Išmokę pažaboti naujų žaliavų poreikį ir pakeisti jas turimomis žaliavomis – tapsime mažiau priklausomi nuo importo ir galiausiai – prisidėsime prie CO2 pėdsako mažinimo.

Prireiks daug visų mūsų bendrų pastangų sukurti uždarą ciklą, o pramonės įmonėms – užsitikrinti konkurencinį pranašumą. Pavieniui įmonėms veikti praktiškai neįmanoma, tam būtinos kolektyvinės pastangos. Reikės bendradarbiauti tiek savo organizacijoje, tiek išorėje su tiekimo grandine, valdžios institucijomis ir klientais.

Džiugu, kad verslo inicijuojamose diskusijose vis aktualesnėmis tampančiomis temomis dalyvauja ir pagrindinių šioje srityje – Ekonomikos ir inovacijų bei Aplinkos ministerijų atstovai, kurių artimiausiu metu laukia nemažas iššūkis – perkelti priimtų, su žiedine ekonomika siejamų Europos direktyvų reikalavimus į nacionalinę teisę.

Eko energetika
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(5 žmonės įvertino)
2.4000

Top naujienos

Rusų programišiai „laužia“ Lietuvos informacines sistemas: įspėja, kad tai gali būti dar tik pradžia (4)

Dėl sustabdyto tranzito į Kaliningradą, rusų programišiai nuo penktadienio pradėjo...

„Belligcat“ vadovas: tas šalis, kurios padeda Putino režimui, reikia šalinti iš ES (6)

Nepaisant griežtų sankcijų, karą prieš Ukrainą pradėjusi Rusija iš naftos ir dujų pardavimo...

Pasauliui ir Lietuvai žada recesiją: laimės tik vienas sektorius (2)

Tarptautinė rizikos valdymo bendrovė „Coface Baltics“ naujausiame rizikos valdymo tyrime...

Delfi PliusNatalia Drozdiak, Kati Pohjanpalo, Firat Kozok

Istorinis žingsnis radikaliai pakeis Europos gynybą: tai labai stipri žinutė Putinui

NATO žengė dar vieną žingsnį stiprindama su Rusija besiribojantį rytinį frontą – tam...

Šilalės rajono gyventoja įminė arbūzų auginimo paslaptį: derlius nustebino visą Lietuvą

Arbūzai – nors ir egzotika, tačiau tikrai ne naujovė lietuvių soduose. Vis daugiau gyventojų...

Karas Ukrainoje. Ukraina ruošiasi galimam puolimui iš Baltarusijos: grėsmė gana didelė okupantai planuoja referendumą dėl Chersono prijungimo prie Rusijos (12)

Rusijos atakos, pareikalaujančios ir žmonių gyvybių, Ukrainoje nesiliauja – vėl apšaudyti...

Analitikai: ES draudimas dėl laivų Rusijai gali būti skausmingesnis už naftos embargą

Europos Sąjungos draudimas apdrausti rusišką naftą gabenančius tanklaivius potencialiai gali...

Delfi PliusRusnė Valatkaitė

Kankina spuogai ar kitos odos problemos? Šių maisto produktų turėtumėte vengti

Odos problemos kankina ne tik brendimo laikotarpiu. Dėl streso, miego trūkumo, netinkamos higienos...

Pusmetį „Žalgiryje“ apžvelgęs Zdovcas neslepia – iš vėžių jį labiausiai išmušė Maksvyčio pavardė

Slovėnijos krepšinio legenda 55-erių Jure Zdovcas savo gimtinės leidiniui „Sportklub“...

Delfi PliusJoana Balčiuvienė

Įžymybių stilistė įvardijo penkias rankines, kurias geriausia nešioti šią vasarą

Rankinė yra vienas svarbiausių aksesuarų, nes gali pagerinti arba sugadinti visą įvaizdį. Be to,...