aA
Jeigu Lietuva apsispręs daugiau atliekų rūšiuoti ir perdirbti, tai planuojamos atliekų deginimo jėgainės susidurs su jų trūkumu, teigia aplinkosaugos ekspertai.
Atliekų rūšiavimo linijos atidarymas
© Organizatorių archyvas

Aplinkosaugos konsultacijų bendrovės „Ekokonsultacijos“ atlikta studija rodo, kad, preliminariais duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje susidarė beveik 1,3 mln. tonų komunalinių atliekų.

„Matome tendencijas ir skaičiuojame, kad komunalinių atliekų srautas nuosekliai mažės, ir 2030 metais Lietuvoje jų turėtų susidaryti dar mažiau - apie 1,16 mln. tonų“, - teigia bendrovės „Ekokonsultacijos“ projektų vadovė Inga Muliuolė.

Ekspertė mano, kad jeigu Lietuvoje ir toliau bus dedamos pastangos rūšiuoti atliekas, atskirai surinkti ne tik antrines žaliavas, bet ir maisto atliekas, šalyje planuojamoms statyti deginimo jėgainės gali pritrūkti atliekų.

„Jeigu stengsimės pasiekti Europos Sąjungos žiedinės ekonomikos numatytą 65 proc. komunalinių atliekų perdirbimo lygį, o komunalinių atliekų mažėjimo prognozės pasitvirtins, tai po 10 metų dabar statomos deginimo jėgainės jaus atliekų stygių“, - tvirtina I. Muliuolė.

Pramonės atliekų srautus analizavusi aplinkosaugos ekspertė, bendrovės „Ekokonsultacijos“ partnerė Marija Lippa, teigia matanti šių atliekų mažėjimo tendenciją.

„Net 90 proc. visų gamybinių atliekų sudaro statybinės, žemės ūkio ir medienos pramonės atliekos. Bendros tendencijos yra tokios, kad gamybinių atliekų srautas stabilizuojasi. Nors statybinių atliekų kiekiai didėja, tačiau kitų, tokių, kaip žemės ūkio ar medienos pramonės atliekų, susidaro mažiau“, - sakė M. Lippa.

Pasak jos, per metus šalyje susidaro iki 60 tūkst. tonų pramonės atliekų, tinkamų deginti atliekų deginimo jėgainėse. Jos šiuo metu yra pašalinamos sąvartynuose.

Bendrovės „Ekokonsultacijos“ vadovė Lina Šleinotaitė-Budrienė mano, kad Lietuvai jau dabar reikia priimti sprendimus, kaip ir kokiu būdu ateityje tvarkysime atliekas, nes kol kas aukštais perdirbimo rezultatais, kokius pasiekia kitos Europos šalys, negalime pasigirti.

„Ar rinksimės įgyvendinti ambicingus žiedinės ekonomikos tikslus ir investuosime į atskirą antrinių žaliavų, maisto atliekų surinkimą, atliekų perdirbimą ir medžiagų išgavimą, stiprinsime savivaldybių ir perdirbimo sektoriaus kompetenciją bei finansavimą? O galbūt eisime kitu keliu ir, akcentuodami energetinį prioritetą, kildami tik vienu laipteliu aukščiau atliekų tvarkymo hierarchijoje atliekų šalinimo sąvartynuose, komunalines atliekas naudosime energijos išgavimui?“, - klausia L. Šleinotaitė-Budrienė.

Lietuvoje šiuo metu veikia viena atliekų deginimo jėgainė Klaipėdoje. Dar dvi planuojama statyti Vilniuje ir Kaune. Visos trys jėgainės per metus galės sudeginti 615 tūkst. tonų atliekų.

Europos Komisijos tarnybos vasarį pareiškė, kad optimalus deginimo pajėgumas Lietuvoje yra 20-25 proc. šalyje susidarančių komunalinių atliekų. Vertinant pagal 2016 metais susidariusius atliekų kiekius, tai sudaro apie 260-325 tūkst. tonų komunalinių atliekų.

Europos Komisija yra oficialiai perspėjusi Lietuvą, kad įgyvendinusi planus pasistatyti atliekas deginančią jėgainę ne tik Vilniuje, bet ir Kaune, šalis rizikuoja nepasiekti europinių atliekų perdirbimo tikslų.

Abejones dėl atliekų deginimo jėgainių taip pat yra išsakę ir Seimo Aplinkos apsaugos komitetas bei Energetikos komisija.

Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Vladimiras Laučius. Naujasis Nausėda: Grybauskaitės pamokos, Butkevičiaus komplimentai (54)

Baigia užaugti jauna lietuvių karta, kuri nuo gimimo klausosi svarstymų apie tai, ar Gitanas...

Į laisvę išleistas Airinas ėmėsi naujos veiklos – moko, kaip tapti „bebaimiu kalėjimui“ (100)

Praėjusių metų gruodžio viduryje iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo išleistas...

Biurokratija trauktis nenori: išskyrė ministerijas rekordininkes ir tikras klampynes (292)

Bene visos iki šiol dirbusios Lietuvos valdžios žadėjo mažinti biurokratinį aparatą. Ne...

Po Izraelio antskrydžių Irano aviacijos vadas atkirto: esame pasiruošę karui (5)

Irano aviacijos pajėgų vadas pirmadienį pareiškė, kad jo šalis pasirengusi karui su Izraeliu...

Kai trūksta vieno gyvybiškai svarbaus elemento, padėti gali tinkama keptuvė

Nors šio elemento trūkumas dažnai laikomas vegetarams bei veganams būdingu sutrikimu, jo gali...

Karšta krepšinio savaitė: ar atsities Adomaitis su „Rytu“ ir kaip „Žalgiriui“ seksis medžioti Milane? (42)

Priešpaskutinė sausio savaitė krepšinio pasaulyje žada būti ugninga ir kaitri. Vilniaus...

Nustokitę pirkę nereikalingus drabužius – štai kam turėtumėte negailėti pinigų per išpardavimą (5)

Nors vyraujantis greitosios mados kultas skatina pirkti daug ir pigiai, stilistė Viktorija Šaulytė...

Naujausias turtinės nelygybės tyrimas: vos 26 žmonės iš esmės valdo pasaulį (14)

26-iems pasaulio milijardieriams priklauso tiek turto, kiek 3,8 mlrd. žmonių, sudarančių...

Ekspertė apie antrą „Brexit“ referendumą: jo tikimybė labai staigiai išaugs (44)

Jungtinės Karalystės premjerė pirmadienio vakarą parlamentui turi pristatyti B planą – kaip...

Žymioji vandenyje gyvenančių sutvėrimų buveinė – vėl atvira turistams (3)

Žymusis Palau Medūzų ežeras – tai begalės vandenyje tarpstančių sutvėrimų buveinė. Dar...