Jeigu Lietuva apsispręs daugiau atliekų rūšiuoti ir perdirbti, tai planuojamos atliekų deginimo jėgainės susidurs su jų trūkumu, teigia aplinkosaugos ekspertai.
Atliekų rūšiavimo linijos atidarymas
© Organizatorių archyvas

Aplinkosaugos konsultacijų bendrovės „Ekokonsultacijos“ atlikta studija rodo, kad, preliminariais duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje susidarė beveik 1,3 mln. tonų komunalinių atliekų.

„Matome tendencijas ir skaičiuojame, kad komunalinių atliekų srautas nuosekliai mažės, ir 2030 metais Lietuvoje jų turėtų susidaryti dar mažiau - apie 1,16 mln. tonų“, - teigia bendrovės „Ekokonsultacijos“ projektų vadovė Inga Muliuolė.

Ekspertė mano, kad jeigu Lietuvoje ir toliau bus dedamos pastangos rūšiuoti atliekas, atskirai surinkti ne tik antrines žaliavas, bet ir maisto atliekas, šalyje planuojamoms statyti deginimo jėgainės gali pritrūkti atliekų.

„Jeigu stengsimės pasiekti Europos Sąjungos žiedinės ekonomikos numatytą 65 proc. komunalinių atliekų perdirbimo lygį, o komunalinių atliekų mažėjimo prognozės pasitvirtins, tai po 10 metų dabar statomos deginimo jėgainės jaus atliekų stygių“, - tvirtina I. Muliuolė.

Pramonės atliekų srautus analizavusi aplinkosaugos ekspertė, bendrovės „Ekokonsultacijos“ partnerė Marija Lippa, teigia matanti šių atliekų mažėjimo tendenciją.

„Net 90 proc. visų gamybinių atliekų sudaro statybinės, žemės ūkio ir medienos pramonės atliekos. Bendros tendencijos yra tokios, kad gamybinių atliekų srautas stabilizuojasi. Nors statybinių atliekų kiekiai didėja, tačiau kitų, tokių, kaip žemės ūkio ar medienos pramonės atliekų, susidaro mažiau“, - sakė M. Lippa.

Pasak jos, per metus šalyje susidaro iki 60 tūkst. tonų pramonės atliekų, tinkamų deginti atliekų deginimo jėgainėse. Jos šiuo metu yra pašalinamos sąvartynuose.

Bendrovės „Ekokonsultacijos“ vadovė Lina Šleinotaitė-Budrienė mano, kad Lietuvai jau dabar reikia priimti sprendimus, kaip ir kokiu būdu ateityje tvarkysime atliekas, nes kol kas aukštais perdirbimo rezultatais, kokius pasiekia kitos Europos šalys, negalime pasigirti.

„Ar rinksimės įgyvendinti ambicingus žiedinės ekonomikos tikslus ir investuosime į atskirą antrinių žaliavų, maisto atliekų surinkimą, atliekų perdirbimą ir medžiagų išgavimą, stiprinsime savivaldybių ir perdirbimo sektoriaus kompetenciją bei finansavimą? O galbūt eisime kitu keliu ir, akcentuodami energetinį prioritetą, kildami tik vienu laipteliu aukščiau atliekų tvarkymo hierarchijoje atliekų šalinimo sąvartynuose, komunalines atliekas naudosime energijos išgavimui?“, - klausia L. Šleinotaitė-Budrienė.

Lietuvoje šiuo metu veikia viena atliekų deginimo jėgainė Klaipėdoje. Dar dvi planuojama statyti Vilniuje ir Kaune. Visos trys jėgainės per metus galės sudeginti 615 tūkst. tonų atliekų.

Europos Komisijos tarnybos vasarį pareiškė, kad optimalus deginimo pajėgumas Lietuvoje yra 20-25 proc. šalyje susidarančių komunalinių atliekų. Vertinant pagal 2016 metais susidariusius atliekų kiekius, tai sudaro apie 260-325 tūkst. tonų komunalinių atliekų.

Europos Komisija yra oficialiai perspėjusi Lietuvą, kad įgyvendinusi planus pasistatyti atliekas deginančią jėgainę ne tik Vilniuje, bet ir Kaune, šalis rizikuoja nepasiekti europinių atliekų perdirbimo tikslų.

Abejones dėl atliekų deginimo jėgainių taip pat yra išsakę ir Seimo Aplinkos apsaugos komitetas bei Energetikos komisija.

Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Savaitės pradžioje Lietuvos orus lems ciklonas (5)

Pirmadienio dieną Lietuva pateks į šilčiausiąją šio ciklono dalį. Aukščiausia temperatūra...

Laikantis Viduržemio jūros regiono dietos pagerėja sveikata: egzotiška mityba lengvai suderinama su lietuviška (73)

Jeigu norite valgyti kaip tikras Viduržemio jūros regiono gyventojas, pasirodo, visai nereikia...

Parduotuvės vadovas apie krentančius pardavimus: kažkas jaučiasi, bet nežinau tik kas (367)

Tiek Lietuvoje, tiek Europoje kalbama, kad šiuo metu yra ekonominis pakilimas.

Kraupios pliušiniais žaislais nuklotos vaikų kapinės: ten patekus norisi sukalbėti visas maldas, kurias moki (16)

Ilgas žvyrkelis. Šalia jo – sena, medinė, išvirtusi tvora. Aplink matosi kelios trobelės,...

Šio diktatoriaus tironija sunkiai protu suvokiama: po masinės egzekucijos prancūzams trūko kantrybė prabangiose vilose – kraupūs radiniai (109)

Centrinė Afrikos Respublika ( CAR ), nepaisant neapsakomai gausių gamtinių išteklių, išlieka...

Kremliaus logika: baugina JAV bombonešiais Lietuvoje, bet pasienyje griaudi rusų bombos (1071)

Kodėl NATO sąmoningai kursto įtampą pasienyje su Rusija ? Kodėl Lietuvoje JAV ir...

Į legionieriaus vėlyvą atsisveikinimą smagiai reagavo ir Juškevičius, ir buvęs strategas (1)

Dar birželio antroje pusėje Žanis Peineris raitė parašą ant sutarties su Stambulo...

Baigėsi festivalis „Karklė“: didžiausi gerbėjai jau laukia kitų metų Papildytos nuotraukų galerijos (47)

Tris dienas trukusiame festivalyje „ Karklė Live Music Beatch 2018“ nuskambėjo paskutinis šių...

Nakvynės vietos įsiminė ilgam: vienoje – įdėmus savininko žvilgsnis, kitoje – dušas kambaryje (3)

Pasiskaičiusi istorijų apie prastus ir keistus viešbučius, nutariau parašyti ir savo...

Justino Jankevičiaus nebelieka „Kitokiuose pasikalbėjimuose“: šiandien mes sukame skirtingais keliais (43)

„Kitokių pasikalbėjimų“ kūrėjas Mantas Bertulis socialiniame tinkle „Facebook“...