aA
Elektros ir elektroninės įrangos (EEĮ), kaip kompiuterių, televizorių, šaldytuvų ir mobiliųjų telefonų, atliekos yra vienas greičiausiai augančių atliekų srautų Europos Sąjungoje. Europos komisija (EK) prognozuoja, kad kasmet susidarantis šių atliekų srautas iki 2020 metų viršys 12 mln. tonų ir bus beveik trečdaliu didesnis nei 2005-aisiais (9 mln. tonų).
Televizorius
© Shutterctock ir DELFI

EEĮ atliekos yra įvairių medžiagų ir komponentų mišinys. Atliekos dėl netinkamo jų tvarkymo ir sudėtyje esančių pavojingų medžiagų gali sukelti didelių aplinkos ir sveikatos problemų. Maža to, šiuolaikinės elektronikos gamybai reikia daug ribotų ir brangių išteklių, pavyzdžiui, elektronikos gaminiams sunaudojama apie 10 proc. viso pasaulio aukso.

Norint geriau tvarkyti EEĮ atliekas ir prisidėti prie žiedinės ekonomikos bei efektyviau naudoti išteklius, būtina pagerinti elektronikos rinkimą, apdorojimą ir perdirbimą pasibaigus šios įrangos naudojimo laikui, konstatuoja EK.

„Siekiant spręsti elektronikos atliekų problemas, ES šalyse galioja Direktyvos dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų bei dėl tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo. Bendrijos šalys turi įsipareigojimą ne tik sukurti surinkimo sistemas vartotojams nemokamai grąžinti EEĮ atliekas, bet ir kasmet daugiau perdirbti bei pakartotinai naudoti elektronikos atliekų“, – sako Elektronikos gamintojų ir importuotojų asociacijos (EGIO) vadovė Veronika Masalienė.

Kaip rašoma prnaešime spaudai, šios ES Direktyvos galioja nuo 2003 metų, o Lietuvoje – nuo 2005-ųjų. Augant buityje naudojamos EEĮ atliekų surinkimo ir perdirbimo užduotims, Lietuvoje šiais metais turi būti sutvarkyta 60 proc. pernai Lietuvos rinkai pateiktos elektros ir elektroninės įrangos pagal svorį. Pagal principą „teršėjas moka“ kiekvienas gamintojas ir importuotojas yra atsakingas už jo gaminio atliekų tvarkymo finansavimą.

Telefonas
Telefonas
© AFP / Scanpix

„Elektronikos atliekų surinkimas, transportavimas, apdorojimas, perdirbimas ir paruošimas pakartotiniam naudojimui turėtų būti saugus aplinkai bei žmonėms ir tausotų kuo daugiau žaliavų. Šiame procese itin svarbus ir kiekvieno gyventojo indėlis, t. y. kiek pats vartotojas atsakingai vartoja ir tinkamai rūšiuoja atliekas. Kai kurie elektronikos gaminiai turi ganėtinai ilgą gyvavimo ciklą ir gali būti naudojami pakartotinai, o ne keliauti į atliekų srautą“, – sako V. Masalienė.

Pagal EK prognozes kasmet susidarantis elektronikos atliekų srautas iki 2020 metų viršys 12 mln. tonų ir bus beveik trečdaliu didesnis nei 2005-aisiais (9 mln. tonų). Visame pasaulyje šiuo metu per metus susikaupia beveik 50 mln. tonų EEĮ atliekų, o oficialiai jų perdirbama maždaug penktadalis. Prognozuojama, kad situacijai nesikeičiant 2050 metais elektronikos atliekų kiekis pasaulyje išaugs net iki 120 mln. tonų per metus.

Į aplinką (vandenį, gruntą ar atmosferą) patekusios elektronikos atliekos gali užteršti ne tik švinu, bet ir kitomis pavojingomis toksiškomis medžiagomis, kaip gyvsidabriu, kadmiu ar chromu. Dėl to visos elektronikos atliekos turi patekti pas atliekų tvarkytojus.

Eko energetika
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
5.0000

Top naujienos

Orai: šiluma mūsų dar nepaliks (19)

Praėjusią savaitę dažnai džiaugėmės neįprastai šiltais, gražiais orais. Daugelyje vietovių...

Turistus viliojantis miestas pasitinka griežtomis taisyklėmis ir „sausuoju“ įstatymu (25)

Prakalbus apie Jungtinius Arabų Emyratus dažniausiai iš karto pagalvojama apie Dubajų. Tačiau...

Psichozė, neįgalumas ar net mirtis: populiarėjančių naujų narkotikų poveikis gąsdina patyrusius Lietuvos medikus (72)

Kai kalbame apie naująsias psichoaktyviasias medžiagas, galime pasakyti, kad tai yra terra...

Trumpas užsimojo prieš dar vieną sutartį: šį kartą gali nukentėti ir Lietuva (247)

Į lėktuvą sulipa kelių šalių ginkluotės inspektoriai, orlaivis pakyla ir skrenda virš šalies...

Julijai anytos išmokytas užsiėmimas virto sėkmingu verslu: klientai nepagaili atvažiuoti ir keliasdešimt kilometrų (40)

Prieš keletą metų per motinystės atostogas iš savo anytos išmokusi gaminti sūrius, Julija...

Arūnas Valinskas turi genialų klausimą tėčiams, kurie mano, kad vaikų auginimo atsakomybė skirta tik moterims (32)

Seime dirbantis Arūnas Valinskas jaunesnysis ir jo mylimoji, burnos higienistė Viktorija...

Smurtą arenoje pasmerkęs Adomaitis: tai blogiausios sezono rungtynės (121)

LKL lyderių akistatoje intriga laikėsi tik pirmą ketvirtį: Vilniaus „Rytas“ (5/1) namuose...

Deimantė Kazėnaitė: savo neturėjimas yra blogiausia, kas gali nutikti žmogui (32)

Žinoma vizažistė ir populiari nuomonės formuotoja Deimantė Kazėnaitė nuolat žavi tobulais...

Panevėžys prieš 400 metų: legendos apie vilku paverstą seniūno sūnų ir krikščionybei besipriešinantys vietiniai (28)

Tarpukaryje rytų Lietuvos sostine tituluoto miesto gyvenimas tekėjo vėžio žingsniu. Manoma, kad...