aA
Didžiosios Britanijos iždas neseniai pranešė apie planus apmokestinti atliekų deginimą. Toks sprendimas reikštų, kad valdžia ne taip palankiai ima žvelgti į praktiką, kuri dar visai neseniai buvo laikoma gera alternatyva sąvartynams. Žurnalo „Geographical“ žurnalistė Katie Burton apsilankė vienoje šiukšlių deginimo jėgainėje, kad išsiaiškintų atliekų deginimo privalumus ir trūkumus.
Deginimo jėgainė
Deginimo jėgainė
© DELFI / Orestas Gurevičius

D. Britanijoje svarstoma apmokestinti deginimą

Londone sudeginama 53 proc. atliekų, palyginti su 30 proc. atliekų, kurias gyventojai surūšiuoja, ir 13 proc., kurios atsiduria sąvartynuose. Per pastarąjį dešimtmetį Didžiosios Britanijos sostinėje sudeginamų atliekų kiekis beveik padvigubėjo ir praėjusias metais siekė beveik 2 mln. tonų.

Atliekos deginamos visoje šalyje. 2016–2017 metais 39 proc. savivaldybių surinktų atliekų atsidūrė deginimo jėgainėse. Šiukšlių deginimo apimtys padidėjo daugiausia reaguojant į priimtą Europos Sąjungos sąvartynų direktyvą, pagal kurią tokia praktika buvo apmokestinta.

O dabar Iždas pranešė, kad Didžiojoje Britanijoje svarstoma apmokestinti ir atliekų deginimą. Jeigu tam bus pritarta, apie tai bus pranešta per biudžeto pristatymą spalio 29 d. Toks sprendimas būtų žingsnis tolyn nuo šiukšlių deginimo, kuris dar visai neseniai buvo laikomas priimtina alternatyva sąvartynams bei patogiu būdu gaminti energiją. Šiuo metu iš beveik 98 proc. atliekų, kurios sudeginamos Didžiojoje Britanijoje, pagaminama energija. Būtent tai iki šiol ir buvo vienas iš pagrindinių tokių jėgainių privalumų.

Pelenus panaudoja keliams

Visai šalia Hitrou oro uosto vakarinėje Londono dalyje horizontą puošia balti kaminai. Privažiavus arčiau, pastovėjusių šiukšlių konteinerių kvapas išduoda, kas deginama šiame pastate. „Lakeside Energy from Waste“ jėgainė yra viena didžiausių šiukšlių deginimo jėgainių šalyje. Jos operacijų direktorius Danny Coulston paaiškina, kad šioje jėgainėje kiekvienais metais energija paverčiama 450 tūkst. tonų gyventojų ir pramonės atliekų.

Atliekos
Atliekos
© DELFI / Orestas Gurevičius

Procesas pradedamas nuo atliekų deginimo tūkstančio laipsnių Celsijaus temperatūroje viename iš dviejų katilų. Kaip ir bet kurioje kitoje jėgainėje, šis karštis kaitina vandenį katilų vamzdžiuose, kuris garuodamas generuoja garą. Didžiuliais vamzdynais garas didelio slėgio sąlygomis keliauja iki turbinų. Garas suka turbinas, kurios, savo ruožtu, suka generatorių. Pagaminta elektros energija perduodama į elektros sistemą.

Pagrindinis šio proceso privalumas yra tas, kad išvengiama žalingų sąvartyno pasekmių, nes jokie toksiniai chemikalai nepatenka į gruntinius vandenis, bei neišskiriamas metanas. Minėtoje jėgainėje pagamintos elektros energijos užtenka metams aprūpinti iki 55 tūkst. namų. Be to, po atliekų sudeginimo likę pelenai yra naudojami statybų projektuose ar kelių dangai.

D. Coulston pabrėžė, kad ši jėgainė nėra tik atliekų deginimo jėgainė. „Aš ją laikau elektrine. Atliekos yra mūsų kuras, iš kurio mes generuojame energiją. Mes aprūpiname elektros sistemą elektra, ir tai yra labai svarbu“, – sakė jis.

Deginimo jėgainė
Deginimo jėgainė
© DELFI / Orestas Gurevičius

Jis taip pat pabrėžė, kad jėgainė išmeta labai mažai šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Tokių dujų išmetimo ribas yra nustačiusi Europos Sąjunga. Specialiame ekrane D. Coulston parodė, kad šiuo metu šioje jėgainėje į aplinką išmetama tik 0,6 mg kubiniam metrui dulkių, palyginti su 10 mg ES riba. Be to, dujos iš katilo yra išvalomos prieš išleidžiant jas į aplinką.

Kritikai prieštarauja

Tačiau kritikai netyli. Liepą nevyriausybinė organizacija „UK Without Incineration Network“ (UKWIN) Lordų Rūmams pateikė ataskaitą, kurioje teigiama, kad iš atliekų deginimo jėgainių niekada nebuvo reikalaujama duomenų apie į aplinką išmetamų kietųjų dalelių kiekį, kuris yra būtinas siekiant tiksliai įvertinti poveikį žmonių sveikatai.

Organizacija taip pat atkreipia dėmesį ir į išmetamas šiltnamio efektą sukeliančias dujas (jų kiekis priklauso nuo deginamų atliekų sudėties, tačiau UKWIN sako, kad su kiekviena sudeginta tona atliekų į aplinką paprastai išleidžiama daugiau nei viena tona anglies dvideginio). Tačiau svarbiausia, kaip sako UKWIN, atliekų deginimas neskatina žmonių rūšiuoti atliekas.

„Lakeside Energy from Waste“ jėgainė su savivaldybėmis paprastai pasirašo ilgalaikes sutartis (jų trukmė svyruoja nuo 20 iki 30 metu). UKWIN teigia, kad būtent dėl to savivaldybės yra priverstos siųsti atliekas deginti, o ne jas rūšiuoti.

UKWIN direktorius Shlomo Dowenas sako, kad didžioji dalis to, kas vadinama „likutinėmis atliekomis“, iš tiesų nėra likutinės. Juodų šiukšlių maišų turinys nėra rūšiuojamas taip, kaip išrūšiuotų šiukšlių, todėl šios šiukšlės, išmestos į paprastas šiukšlių dėžės, paprastai iš karto vežamos į sąvartynus ar deginti, nepaisant to, kas jose yra.

Atliekos
Atliekos
© DELFI / Andrius Ufartas

Sunkiai perdirbamas plastikas, kurio nepriima perdirbimo gamyklos, taip pat atsiduria ten pat. „Tai šiukšlės, kurių nebegalima surūšiuoti ar kompostuoti. Tai tiesiog šiukšlės, kurių savivaldybė ir nesivargina rūšiuoti ar kompostuoti“, – sakė Sh. Dowenas.

Jo teigimu, UKWIN surinkti duomenys apie tai, kas patenka į šiukšlių deginimo jėgaines, rodo, kad maždaug 20 proc. tų šiukšlių sudaro plastikas, kurį galima perdirbti. Kadangi plastikas gaminamas iš naftos, iš esmės taip deginant iškastinį kurą į aplinką išleidžiama anglis. Be to, sudeginama ir daug kartono, kuris gali būti kompostuojamas, o taip pat maisto atliekų, kurios gali būti vežamos į anaerobinio skaidymo įrenginius. Sh. Dowenas ragina daugiau investuoti į šiukšlių surinkimo tobulinimą ir atliekų rūšiavimą.

Deginant šiukšles prarandami ištekliai

„Lakeside Energy from Waste“ jėgainėje sunku pasakyti, kokia yra atliekų sudėtis. Bunkeris, kuriame jos laikomos, yra toks gilus, jog susidaro įspūdis, kad ten tiesiog pilka masė, nors matyti ir nemažai plastiko maišų. D. Coulston pabrėžia, kad šiukšlių rūšiavimas nėra jėgainės darbas, todėl viskas, ką ji gauna, atsiduria krosnyje. Ir nesvarbu, ar ten rūšiuotinos šiukšlės ar ne.

Kalbant apie šio proceso protingumą, Sautamptono universiteto inžinerijos profesorius Ianas Williamsas pritaria UKWIN vertinimui. Kaip žiedinės ekonomikos šalininkas, jis mano, kad šiukšlių deginimas yra procesas, kuriuo sunaikinamos medžiagos, dėl ko nutraukiamas ekonomikos žiedo ciklas. Profesoriui nepatinka žodis atliekos. Jo nuomone, tai, ką mes išmetame, reikėtų vaidinti ištekliais. Deja, pastaraisiais metais Anglijoje buvo pastatyta dar daugiau atliekų deginimo jėgainių, o tai, jo nuomonė, yra blogas sprendimas.

„Kai pastatai tokią jėgainę, ji turi tarnauti 20–30 metų. Privalai šerti tą monstrą. Taigi, mes ir toliau deginsime savo išteklius 2040–2050 metais“, – sakė jis.

Atliekų deginimo jėgainės yra statomos ir kitose Europos šalyse, ypač Danijoje, Vokietijoje ir Švedijoje. 2014 metais Vokietijoje energija buvo paversta beveik 39 mln. tonų atliekų, palyginti su maždaug 2 mln. tonų, kurios buvo sudegintos Didžiojoje Britanijoje. Nors atliekų deginimas leidžia nukreipti atliekas nuo sąvartynų (Švedijoje į juos patenka mažiau ne 1 proc. atliekų), toks atliekų atsikratymo būdas taip išplito, kad šios šalys net pritrūko atliekų. Dėl augančių šiukšlių rūšiavimo kiekių, Vokietija dabar jau importuoja atliekas iš tokių šalių, kaip Didžioji Britanija, kad galėtų išmaitinti savo atliekų deginimo jėgaines.

Biterfeldo jėgainė
Biterfeldo jėgainė
© DELFI / Jokūbas Jarmalavičius

Vertėtų žiūrėti į Vokietiją

I. Williamsas mano, kad reikia žiūrėti į tai, ką dabar daro tokios šalys kaip Vokietija. Jo teigimu, vokiečiai ir skandinavai prieš 20 metų aktyviai investavo į atliekų deginimą, tačiau dabar keičia savo nuomonę. „Jų atliekų deginimo jėgainių tarnavimo laikas artėja prie pabaigos, ir jie neketina jų toliau naudoti. Jie investuoja į šiukšlių rūšiavimą ir žiedinės ekonomikos priemones“, – pažymėjo profesorius.

Ar Didžioji Britanija taip pat susidurs su atliekų deginimo pajėgumų pertekliumi yra diskutuotinas klausimas. Atliekų deginimo jėgaines šalyje valdančios kompanijos, tokios kaip „Suez UK“, sako, kad dėl „Brexit“ įvesti dideli tarifai gali neleisti britams eksportuoti atliekų į žemyninę Europą tokiais kiekiais, kaip dabar. Dėl to šalyje reikės statyti daugiau, o ne mažiau, atliekų deginimo jėgainių.

Anot D. Coulston, rinkos analizė rodo, kad augantis Didžiosios Britanijos gyventojų skaičius ir tebesitęsianti imigracija reikš, kad ateinančius du dešimtmečius atliekų kiekis išliks toks pat, net jei šiukšlių rūšiavimo apimtys ir augs.

Tačiau šiukšlių deginimo priešininkai kalba apie priešingą scenarijų. UKWIN bei ekspertai iš konsultacijų aplinkosaugos srityje įmonės „Eunomia“ prognozuoja, kad jau ateinantį dešimtmetį Didžiojoje Britanijoje bus fiksuojamas šiukšlių deginimo pajėgumų perteklius, nes vis daugiau atliekų bus rūšiuojama.

Kas bebūtų teisus, akivaizdu, kad britų valdžia persvarsto savo šiukšlių deginimo strategiją. Didžiajai Britanijai sunkiai besiseka pasiekti 50 proc. atliekų rūšiavimo tikslą, ką jau bekalbėti apie 65 proc. tikslą, kurį, remiantis ES žiedinės ekonomikos paketu, norima pasiekti iki 2035 metų, tad dabartiniai metodai tikrai turėtų būti keičiami. Ar šiukšlių deginimas yra atsakymas ar priešas, paaiškės vėliau.

Eko energetika
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Amerikos lietuvė – apie tai, kaip vos kelios savaitės jos nuomonę apie Trumpą pakeitė iš esmės: kažkada buvau didžiausia jo skeptikė (198)

Į Jungtines Valstijas emigravusi aktyvi moteris, buvusi liberalė Renata Underis sako, kad pastarasis...

Išdrįsus kalbėti vienai, apie Kėdainių priėmimo skyrių prabilo ir kiti: ten yra baisu (35)

Kėdainiuose įvyko grandininė reakcija: vienam žmogui socialiniame tinkle papasakojus nemalonią...

Valdžiai ruošiantis mažinti mokesčius, verslininkai ženklių pokyčių nesitiki: daugiau išlaidauti gyventojų tai nepaskatins (12)

Valdžia šiuo metu svarsto, ar mažinti darbo apmokestinimą. Verslininkų ir ekonomisto nuomone,...

Kraupi pramoga – žmonių zoologijos sodai – buvo viena pelningiausių XX a. pradžios šou verslo krypčių (195)

XX amžiaus pradžioje atėję į zoologijos sodą Europoje ar Jungtinėse Valstijose, narvuose...

Savaitgalį į Lietuvą plūstels šiluma: sušils iki 26 laipsnių (1)

Nors šeštadienį ir sekmadienį sinoptikai prognozuoja trumpalaikį lietų, į šalį plūstels ir...

Vitalija Guobė

Vyresnioji karta ir jos beprotiškas lytinis gyvenimas: tik neapsimeskit, kad nežinojot N-18 (5)

Gera dalis Lietuvos senjorų išmuštruoti sovietinės tradicijos „seksas ne senukams“, todėl...

2 kartą ištekėjusi moteris: santykiuose svarbiausia ne meilė – įsitikinau (136)

Santuoka – dviejų žmonių susiėjimas, tikėtina, ilgam. Kai kurie išsiskiria po 2 mėnesių, o...

Emigrantus įdarbinantis ūkininkas: gaudami apie 800 eurų, į užsienį jie nebevažiuoja (409)

Karantinui sustabdžius keliones, keičiasi ir sezoninių darbuotojų darbo rinka. Nors atlyginimus...

PSO atnaujino siūlymus dėl apsauginių kaukių: kam ir kur patartina jas dėvėti (22)

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) penktadienį atnaujino apsauginių kaukių dėvėjimo gaires,...

Naujus santykius kurianti Monika Kvietkutė apie vestuves negalvoja: kai vieną kartą atsikandi, tai antrą nelabai ir norisi (101)

Monika Kvietukutė išgarsėjo dar visai jaunutė, dainuodama merginų grupėje „Pop ladies“....

|Maža didelių žinių kaina