Vietinis biokuras – vertingiausias
Iš atsinaujinančių energijos šaltinių rūšių, biomasė Lietuvoje gali būti laikoma bene svarbiausia, nes yra vietinė ir palyginti lengvai prieinama. Taip pat, biomasės naudojimas energetikoje padeda tausoti aplinką, taupyti tradicinį, neatsinaujinantį kurą ir valstybės lėšas.
Biokurui priskiriama mediena, specialiai auginami energiniai augalai, iš kurių vėliau gaminamos pjuvenos, nuotekų valymo dumblas bei komunalinės, gyvulininkystės, sodininkystės ar gamybos atliekos. Šiai rūšiai priskiriami ir šiaudai.
„Šiuo metu šalies žemės ūkyje per metus pagaminama apie 5 mln. tonų šiaudų. Bendroji praktika rodo, kad dalis šiaudų yra parduodama biokurui ar kaip statybinė medžiaga, dalis – žemės ūkio reikmėms, pavyzdžiui, kraikui fermose, na, o likusi dalis panaudojama ūkyje – šiaudai susmulkinami ir paskleidžiami dirvos paviršiuje jos pagerinimui”, – tikina Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento specialistas Remigijus Bagdonas.
Lietuvoje – poreikis nedidelis
Ekspertų vertinimu, apie penktadalis pagamintų šiaudų, t. y. apie 1 mln. tonų, galėtų būti panaudoti energijai gaminti. Tačiau ūkininkui, pačiam nesuradus kur panaudoti šiaudų, juos tektų pūdyti, nes šiaudų niekas nerenka, o ir pirkėjus reikia atrasti pačiam. „Šiaudai iš ūkininkų nėra surenkami centralizuotai. Šiaudų pardavimai vyksta pagal dvišales pardavimo-pirkimo sutartis”, – teigia energetikos ministro patarėja Aurelija Vernickaitė.
Iš šiaudų galima gaminti granules arba jie palaidi, bet apdoroti, gali būti deginami kogeneracinėse jėgainėse. Lietuvoje veikia keliolika šiaudų granulių gamintojų, tačiau beveik visos šiaudų granulės yra eksportuojamos, nes čia tiesiog nėra tokio kuro poreikio.
„Šiuo metu apie 95 proc. Lietuvoje pagamintų šiaudų granulių yra eksportuojama. Šiaudų granulės šalyje nėra paklausios, nes trūksta šiaudams kūrenti pritaikytų pramoninių ir buitinių katilų. Šiaudų granulės savo kokybe atsilieka nuo medienos granulių taip pat, sudeginus šiaudų granules gaunamas didesnis pelenų kiekis”, – pasakoja R. Bagdonas.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos atstovės Ramunės Gurklienės teigimu, per 2016 metus iš šiaudų Lietuvoje buvo pagaminta apie 0,2 proc. centralizuotos šilumos. Šiaudais kūrenamos katilinės yra Šilutėje (UAB „Šilutės šilumos tinklai“), Gelgaudiškyje (UAB „Šakių šilumos tinklai“), Pasvalyje ir Kėdainiuose (AB „Panevėžio energija“).
Panaudojimo lyderė – Danija
Šiaudų panaudojimo atsinaujinančioje energetikoje lydere Europoje galima laikyti Daniją. Ten kasmet panaudojama nuo 30 iki 50 procentų per metus susidarančių šiaudų.
„Iš šiaudų galima išgauti ne tik šilumą, bet ir elektrą. Neseniai Danijos Aarhus mieste buvo pastatyta nauja elektros ir šiluminės galios kogeneracinė jėgainė kūrenama tik šiaudais”, – tikina R. Gurklienė.
Pasidomėjus, ar šiaudai galėtų būti deginami Vilniaus arba Kauno naujosiose kogeneracinėse jėgainėse, „Lietuvos energijos” atstovas Paulius Stonis patikino, jog nedidelis šiaudų kiekis gali būti deginamas Vilniuje: „Mano žiniomis, Vilniaus jėgainės biokuro katile bus deginama dalis šiaudų. Žinau, kad kai kurios įmonės, patys ūkininkai atsisako to teršiančio būdo apšildyti savo pastatus degindami mazutą ir pereina prie šiaudų deginimo.”
Šiaudais šildosi jau dešimtmetį
Jau daugiau kaip dešimtmetį šiaudus šilumai ir karštam vandeniui gaminti naudoja įmonė „Idavang”. Bene didžiausias kiaulių augintojas Baltijos šalyse šiaudų rulonus pasigamina pats rugiapjūtės metu. Įmonės generalinis direktorius Saulius Leonavičius pasakoja, jog šildytis šiaudais yra pakankamai paprasta: „Šiai dienai prie mūsų fermų yra įrengtos 9 šiaudais kūrenamos katilinės. Pats procesas pakankamai paprastas – prie fermos yra įrengta katilinė, į kurios pakurą, priklausomai nuo galingumo, dedami vienas arba du šiaudų rulonai. Tada šiaudai uždegami ir gauta šiluma perduodama akumuliacinei talpai su vandeniu, vanduo cirkuliuoja vamzdynais ir tokiu būdu šildo fermų pastatus, paršelių guolius, ruošia karštą vandenį dušams ir panašiai.”
Vienas pagamintas šiaudų rulonas sveria apie 300 kilogramų. Per metus fermose tokių šiaudų rulonų yra sukūrenama nuo 16 iki 20 tūkst. Per parą tokių rulonų įmonė sukūrena nuo kelių iki keliasdešimt, priklausomai nuo metų laiko.
„Šiemet pagaminome virš 16500 rulonų. Fermose esančiais deginimo katilais esame patenkinti, jie patikimi ir reikalauja mažai priežiūros”, – tikina S. Leonavičius.
Didžiausias potencialas – mažosios katilinės
Ne visiškai palanki cheminė sudėtis ir šiluminės savybės lemia šiaudų menkesnį konkurencingumą, lyginant su kitomis biokuro rūšimis, ypač mediena. Tačiau naudojant vien medienos biokurą ateityje, jo kaina gali žymiai išaugti, o pasiūla menkti.
Nors šiuo metu šiaudų, kaip biokuro žaliavos, patrauklumas Lietuvoje yra ganėtinai menkas, tačiau ateityje, suformavus tinkamą jų logistikos, sandėliavimo, paruošimo ir stabilaus panaudojimo sistemą, jis išaugtų. Deja, šiandieninis ir didžiausias šiaudų panaudojimo potencialas yra nedidelės, vietinės katilinės.
