Pasak asociacijos „Lietuvos mediena" direktoriaus Raimundo Beinorto, baldų pramonę ypač nerimauja dėl "Lietuvos energijos" planų Kaune statyti atliekų deginimo kogeneracinę jėgainę ir vieši teiginiai, kad didžioji dalis jos kuro bus pramonės atliekos.
„Jeigu Kauno jėgainės pajėgumai yra planuojami remiantis pavojingų atliekų kiekiais, tai jų tikrai nepakaks, nebus ką deginti", - teigia R. Beinortas.
Pasak jo, Kauno jėgainei trūkstant atliekų yra galimi tik du scenarijai - arba bus siekiama baldų pramonės po gamybos likusius antrinius produktus pripažinti kenksmingomis atliekomis, arba sukurti sąlygas atliekų importui į Lietuvą.
„Jeigu bus įpareigojimas po gamybos likusią produkciją vežti deginti į jėgaines, tai galiu pasakyti vienareikšmiškai ir bet kam įrodyti - baldų pramonė bankrutuos, reikės dėti spynas ant vartų ir uždaryti visus fabrikus", - tvirtina R. Beinortas.
Jo teigimu, šiuo metu baldų pramonėje po gamybos susidarančios produkcijos net netikslinga vadinti atliekomis, ji nėra kenksminga. Daugiausia tai - plokščių atraižos ir medžio dulkės, kurias baldų gamybos įmonės sėkmingai panaudoja savo veikloje.
„Jeigu baldų gamybos įmonėms bus apribota galimybė pačioms pasigaminti šiluminę ar elektros energiją bei technologinį garą iš žaliavų, kurios lieka po gamybos, tai grius visa baldininkų ekonomika. Visiškai nelogiška atimti žaliavą, versti susimokėti už jos nuvežimą ir deginimą kitur, kur kažkas darys verslą parduodamas šilumos ir elektros energiją", - sako asociacijos vadovas.
Pasak jo, negalėdami antrinės produkcijos panaudoti saviems poreikiams, baldininkai jos vis vien nevežtų į deginimo jėgaines, o atiduotų perdirbti medžio plokščių gamintojams.
Kauno atliekų deginimo jėgainės reikalingumu yra suabejojusi ir Lietuvos pramonininkų konfederacija. Balandį Vyriausybei adresuotame rašte ji teigė, kad šis projektas Lietuvos pramonės įmonėms yra nereikalingas.
Europos Komisija irgi yra oficialiai perspėjusi Lietuvą, kad įgyvendinusi planus pasistatyti atliekas deginančią jėgainę ne tik Vilniuje, bet ir Kaune, šalis rizikuoja nepasiekti europinių atliekų perdirbimo tikslų. Abejones dėl atliekų deginimo jėgainių taip pat yra išsakę ir Seimo Aplinkos apsaugos komitetas bei Energetikos komisija.
Aplinkosaugos konsultacijų bendrovės „Ekokonsultacijos" studijos duomenimis, Lietuvai įgyvendinant Europos Sąjungos žiedinės ekonomikos tikslus ir daugiau atliekų rūšiuojant, naujos deginimo jėgainės jau 2024-2025 metais patirs degintinų atliekų trūkumą.
Šiuo metu Lietuvoje veikia viena atliekų deginimo jėgainė Klaipėdoje. Dar dvi planuojama statyti Vilniuje ir Kaune. Visos trys jėgainės per metus galės sudeginti 615 tūkst. tonų atliekų. Vilniuje planuojama jėgainė degins komunalines atliekas, o Kaune, be komunalinių, planuojama deginti pramonės atliekas ir nuotekų dumblą.
„Ekokonsultacijų" duomenimis, per metus Lietuvoje susidaro apie 80 tūkst. tonų deginti tinkamų pramonės atliekų. Maždaug 40 tūkst. iš jų jau dabar yra sudeginama Klaipėdoje.
Aplinkos ministerija ir Lietuvos pramonininkai taip pat skaičiuoja, kad Lietuvoje per metus susidaro iki 100 tūkst. tonų deginti tinkamų pramonės atliekų. Pramonininkų teigimu, šie kiekiai ateityje tik mažės.
Tuo tarpu „Lietuvos energijos" skaičiavimais, Lietuvoje 2030 metais susidarys apie 400 tūkst. tonų degintinų pramonės atliekų.
„Lietuvos energijos" atstovai taip pat tvirtina, kad net jeigu pramonės atliekų trūks, jėgainės vis tiek bus aprūpintos, kadangi bus galima atkasti sąvartynus ir deginti juose palaidotas atliekas.
Asociacija „Lietuvos mediena" vienija šalies medienos pramonės ir prekybos bei baldų gamybos įmones. Tarp asociacijos narių yra ir koncernas SBA, kurio viceprezidento pareigas nuo trečiadienio pradėjo eiti buvęs „Lietuvos energijos" vadovas Dalius Misiūnas.
