Kaip rašoma pranešime spaudai, dar 45 tonos tokių daržovių pavirs sultimis, kuriomis jau prekiaujama didžiosiose „Maxima“ parduotuvėse. Įmonė skaičiuoja, kad tokiu būdu bus išsaugota per 50 tonų maisto per metus, o tai atitinka 95 tonų CO₂ emisijų, kurios nepateks į aplinką.

„Dydžiais, spalvomis ir formomis besiskiriančios daržovės pirkėjams dažniausiai kelia įtarimą. Vis dėlto taip nutinka be pagrindo: jeigu daržovės užaugintos natūraliu būdu, jų išorė neturi reikšmės nei skoniui, nei maistinei vertei. Maždaug kas dešimta mūsų šiltnamiuose nuskinta daržovė – nestandartinės formos.

Tad siekdami išsaugoti vartojimui tinkamą maistą ir pamažu diegti beatliekinės gamybos praktikas, nusprendėme atrasti būdų, kaip panaudoti sunkiau realizuojamą produkciją. Jau anksčiau esame pradėję diegti žiedinės ekonomikos principais paremtas daržovių auginimo technologijas. Tačiau būtent maisto išsaugojimo srityje esame pirmieji Lietuvoje, kurie imasi tokio pobūdžio iniciatyvos", – pasakoja įmonės komunikacijos vadovė Bitė Valatkaitė.

Daržovės

© Justinos Ramanauskienės nuotr.

Anot jos, neatlygintinai tiekdama nestandartinės formos daržoves socialiniam verslui „Kietaviškių gausa“ tikisi ne tik sumažinti vartojimui tinkamo maisto kiekio praradimus, bet ir optimizuoti įmonės atliekų tvarkymo sąnaudas. Pasak B. Valatkaitės, ši iniciatyva sukurs vertę aplinkai, visuomenei bei verslui.

Salotų baras „Mano Guru“ vilniečiams žinomas ne tik dėl sveiko maisto, bet ir dėl sėkmingos asmenų, išėjusių iš laisvės atėmimo vietų, sergančių priklausomybės ligomis, integracijos į visuomenę ir darbo rinką.

„Esu įsitikinusi, kad Vilniui padovanosime naują požiūrį į maistą. Visas pasaulis kalba apie nulio atliekų įdėją, tačiau mes imamės ją įgyvendinti. Tikimės, kad mūsų iniciatyva taps pavyzdžiu kitoms panašioms įmonėms, priminimu, kad ne tik turime, bet ir galime vartoti atsakingiau, labiau tausojant resursus ir aplinką“, – sako restorano socialinių projektų kūrybinė vadovė Skaistė Sližė.

Daržovės

© Shutterstock

Lietuviškų daržovių augintojai „Kietaviškių gausa“ kasmet siekia mažinti veikloje susidarančių atliekų kiekius, diegiant beatliekinės gamybos praktikas. Jau trečius metus bendrovės šiltnamiuose augantys augalai laistomi surinktu lietaus vandeniu, o kokoso pluoštas, kuriame užauga daržovės, biokuro katilinėje paverčiamas šilumos energija. Nuo praėjusių metų vasaros įmonė atnaujino ir savo produkcijos pakuotes – net 80 proc. plastikinių pomidorų pakuočių buvo pakeistos į kartonines, tokiu būdu perpus mažiau sunaudojant plastiko pakuočių gamybai.