Europos Sąjunga tikslingai siekia, jog iki 2020 metų visame regione atsinaujinančių išteklių energetika sudarytų ne mažiau nei penktadalį visų energijos išteklių. Lietuvoje šis minimalus tikslas pasiektas dar 2013 metais. Kaip teigiama pranešime spaudai, žvelgiant į šioje srityje pirmaujančias bendrijos šalis turime pripažinti, jog nebegalima atidėlioti investicijų į atsinaujinančią energetiką.
Saulės jėgainės
© Reuters / Scanpix

Kelias į energetinę nepriklausomybę

ES atlikta analizė rodo, kad Baltijos šalyse yra vienos palankiausių sąlygų atsinaujinančios energetikos vystymui. 2050 metais šalies energijos poreikius galima būtų tenkinti vien tik iš atsinaujinančių šaltinių.

Tačiau žaliosios energijos sektoriuje pirmauja Švedija ir visa Skandinavija, taip pat didžiausia ES rinka – Vokietija. Šios šalys siekia kelių tikslų – prisidėti prie ekosistemos gerinimo ir subalansuoti energijos kainą. Svarbiausiu iš jų išlieka geopolitinis – alternatyvioji energija atveria duris energetinei nepriklausomybei. Šalis, turinti alternatyvius energijos šaltinius, yra nepriklausoma nuo iškastinio kuro, branduolinės energetikos ir kitų valstybių, tiekiančių įprastinę energiją.

Greičiausio interneto ir alternatyvios energijos šalis

„Jei sugebėjome sukurti vieną sparčiausių interneto tinklų pasaulyje, kodėl neatkartojus tos pačios istorijos energetikos sektoriuje? Lietuva turi visus žaliosios energetikos išteklius", – teigia įmonių grupės „Modus Group" valdybos pirmininkas Liudas Liutkevičius.

Viena iš draugiškiausių aplinkai biodujų energija išgaunama bioskaidžias medžiagas perdirbant į biodujas sandariose patalpose. Tai puikiai pritaikoma panaudojant žemės ūkio gamyklų, fermų, sąvartynų dujas.

Neišnaudotas yra ir saulės energijos potencialas. Išgaunant saulės energiją iš saulės modulių, gyventojai gali patys apsirūpinti pigesne elektra, o iš valstybės pirkti tik trūkstamą jos dalį. Iki 2020-ųjų metų šalies Vyriausybė yra užsibrėžusi tikslą, kad šalyje bent 34 tūkst. vartotojų patys apsirūpintų elektra. Jau nuo kitų metų įsigalios supaprastinta procedūra norintiems gauti leidimą įsirengti saulės jėgainę.

Kaip gali prisidėti investuotojai?

Pasaulinės ir europinės tendencijos rodo, jog žaliosios energetikos poreikis nuosekliai didės. Valstybei tai svarbu dėl energetikos išteklių balanso, verslui – dėl realių perspektyvų, o investuotojui – dėl užtikrintos grąžos.

Atsinaujinanti energetika yra tarp perspektyviausių sektorių pagal augimo potencialą. Jei vidutinė investicijos į įmonę gražą siekia 3 proc., alternatyviosios energetikos projektai užtikrina 4,5–6 proc. grąžą.

„Vienas paskutiniųjų tokios investicijos pavyzdžių – gruodžio 4 dieną mūsų pradėta platinti vieša, beveik trejų metų trukmės, obligacijų emisija. Planuojama obligacijų emisijos vertė siekia 5 mln. eurų, o metinė palūkanų norma iki 5 proc. Pritrauktas lėšas žadame skirti vienai iš strateginių grupės veiklų – atsinaujinančios energetikos projektų vystymui Lenkijoje, kur planuojama statyti saulės jėgainių parkus", – pasakoja L. Liutkevičius.

Žaliosios energetikos „kvota“ didės

Remiantis moksliniais tyrimais, ekologinė grėsmė yra gerokai arčiau nei numanoma. 1700 pasaulio mokslininkų, susibūrusių į „Susirūpinusių mokslininkų sąjungą“, šįmet pakartojo prieš dvidešimt penkerius metus suformuotą įspėjimą. Pasak jų, žmonija pasiekė egzistencinės grėsmės ribą dėl nevaldomo ribotų išteklių vartojimo.

Tai, jog atsinaujinančios energetikos ištekliai sudaro ar sudarys penktadalį visos ES energetikos, tėra pirmas žingsnis. Žaliosios energetikos „kvotą“ teks neišvengiamai didinti, o verslas ir investuotojai tam gali ruoštis jau dabar.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Vilniuje šimtai šeimų liko apgautos: vietos vaikams išdalintos neegzistuojančiuose darželiuose (120)

Dar kovą Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė, kad jau rugsėjį duris atvers net 6 moduliniai...

Skandalingo tyrimo duomenys: ką perkame brangiau nei vidutiniai europiečiai (302)

Daugelio ne maisto prekių kainos Lietuvoje yra didesnės nei kitose Europos Sąjungos valstybėse.

Karbauskis įtaria, kad Grybauskaitė turėjo planą jį pakeisti: žinau, kas buvo daroma (175)

Valstiečių – žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis įtaria, kad rinkimus laimėjus jo partijai...

Neįvertinta Balkanų šalis, kurioje nėra turistų: paplūdimiai nuostabūs, o kainos juokingos (8)

Atsidūręs Albanijoje pasijunti tarsi patekęs ne į kitą šalį, o į kitą žemyną. Didingi...

Vasara baigtis neketina: po trumpos pertraukos vėl grįš +28 (11)

Šeštadienį sulauksime labai šiltų orų, bet popiet aplankysiančios liūtys atneš atvėsimą,...

„Žalgiryje“ debiuto laukiantis Birutis nebijo kovos dėl žaidimo minučių – žvelgia kaip į gerą iššūkį

Naudingiausiu praėjusio sezono „Betsafe–LKL“ krepšininku tapęs Laurynas Birutis pradėjo...

17-metis australas įsilaužė į „Apple“ kompiuterines sistemas (1)

Vienas australų moksleivis, esą svajojęs dirbti JAV technologijų milžinėje „ Apple “,...

„Lietuvos įtakingiausieji 2018“: popkultūros sąraše – didžiuliai pokyčiai (307)

DELFI tęsia įtakingiausiųjų rinkimus, kuriuose – ir didžiausią įtaką turinčios...

Brokerės išvada: Vilniuje visi gali rasti būstą už prieinamą kainą (5)

Artėjant rudeniui Lietuvos didmiesčiuose būsto rinka yra akivaizdžiai aktyvesnė – butų...

Emilio Vėlyvio provokaciją bažnyčioje įvertino ir advokatas: gerai, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas (593)

Santykis tarp saviraiškos laisvės ir tikėjimo laisvės turi būti sąžiningas ir adekvatus, LRT...