aA
Europoje vis daugiau dėmesio skiriant ekologijai ir gamtosaugai, vis dažniau atkreipiamas dėmesys į maisto atliekų rūšiavimą bei perdirbimą. Be namų ūkių maisto atliekų klausimas itin aktualus ir prekybos tinklams, kuriuose nepavyksta tiksliai suplanuoti paklausos ir tenka atsikratyti nemažais kiekiais pasibaigusio galiojimo produktais.
Parduotuvės kasa
© DELFI / Karolina Pansevič

Tinklaraštis euroblogas.lt domisi, kur keliauja nenupirkti, tačiau netinkami vartoti maisto produktai iš lietuviškų parduotuvių.

Tinklaraščiui susisiekus su didžiausiais prekybos tinklų atstovais nė vieni nepateikė duomenų, kiek tonų nebetinkamo vartoti maisto produktų susidaro kasmet parduotuvėse, tačiau mielai pasidalino informacija apie tai, kur ir kaip atsikrato nebereikalingais produktais.

Skaičiuojama, kad Europos Sąjungoje per metus sugeneruojama apie 88 mln. tonų maisto atliekų, kurių vertė siekia apie 143 mlrd. eurų. Prie kovos su maisto atliekų mažinimo prisideda ne tik ekologišku gyvenimu susirūpinę pavieniai gyventojai, bet ir prekybos tinklai.

Pasitelkia net programėles

Prekybos tinklo „Rimi“ kokybės vadovė Ana Čudinienė pasakojo, kad šio tinklo parduotuvėse visos maisto atliekos yra tvarkomos, rūšiuojamos ir perdirbamos iki minimumo sumažinant neigiamą poveikį aplinkai.

Daržovės
Daržovės
© DELFI / Karolina Pansevič

„Siekiant mažinti maisto švaistymą, besibaigiančio galiojimo produktai yra tiekiami „Maisto bankui“, taip pat nuolat bendradarbiaujame su ūkininkais ir gamtos mylėtojų organizacijomis ir dalį maisto, kuris nebetinkamas parduoti, perduodame gyvūnams maitinti“, – teigė ji. Visos kitos atliekos iš parduotuvių yra perdirbamos – iš jų gaminamos biodujos bei ekologiški degalai.

A. Čudinienė pridūrė, kad maisto atliekų mažinimas yra vienas iš prekybos tinklo strateginių tikslų, todėl šiuo metu yra atliekama detali analizė apie prekybos tinklo veikloje susidarančias maisto atliekas, nuolat ieškoma inovacijų ir naujų sprendimų.

„Pavyzdžiui, šiuo metu mūsų tinklo parduotuvėse yra išbandoma nauja mobilioji programėlė, kuri palengvina mūsų darbuotojų darbą ir mažina laiką, skiriamą produktų tinkamumo vartoti ir galiojimo datų tikrinimui, o kartu padeda mažinti maisto švaistymą. Parduotuvėse vykdoma ir speciali komunikacija pirkėjams, siekiant atkreipti jų dėmesį į maisto švaistymo problemą ir taip prisidėti prie aplinkos tausojimo“, – tęsė pašnekovė.

Kalbant apie maisto prekių kategorijas, kuriose susidaro daugiausia atliekų, A. Čudinienė įvardijo vaisius ir daržoves.

„Tai yra produktai, kurie genda greičiausiai. Be abejo, susiduriame ir su ta problema, kad ne visiems pirkėjams atrodo patraukliai dėmėti, nuo kekių atskirti bananai ar kreivos morkos. Šią problemą taip pat siekiame spręsti: šviečiame pirkėjus, kad ne visuomet vaisių ir daržovių išvaizda lemia jų kokybę ir skonio savybes, taikome tokiems vaisiams ir daržovėms nuolaidas“, – pastebėjo pašnekovė. Be to, pavyzdžiui, atlikę pavieniai bananai didžiosiose šio prekės ženklo parduotuvėse pateikiami pirkėjų vaikams – parduotuvėse yra specialūs skyreliai, kur vaikai gali nemokamai pasiimti bananų.

Daržovės
Daržovės
© DELFI / Karolina Pansevič

Keliauja į zoologijos sodus ar gyvūnų globos įstaigas

Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Berta Čaikauskaitė kalbėjo, kad kova su maisto švaistymu yra viena iš pagrindinių veiklų, nes trys ketvirtadaliai šio prekybos tinklo parduotuvių ploto yra skirta būtent maisto produktams.

„Mūsų parduotuvės Lietuvoje neprekiauja paskutinę dieną galiojančiais maisto produktais, o atiduoda juos didžiausiam šalyje labdaros ir paramos maistu fondui „Maisto bankas“. Jau dešimt metų fondo savanoriai kiekvieną dieną atvyksta į mūsų parduotuves visoje Lietuvoje atsiimti paskutinę dieną galiojančių įvairių maisto produktų, kurie tą pačią dieną yra išdalijami sunkiau besiverčiantiems žmonėms“, – teigė ji.

Prekybos tinklas skaičiuoja, kad pernai maisto fondui buvo atiduota maisto produktų už 6,7 mln. eurų, o per visus metus bendradarbiavimo ši suma siektų daugiau nei 30 mln. eurų.

„Tuo metu paramai nebetinkami maisto produktai yra atiduodami ūkininkams, zoologijos sodams, gyvūnų globos įstaigoms ir sunaudojami gyvūnams maitinti. Likusi atliekų dalis yra perduodama maisto atliekų tvarkymo įmonei, kuri pasirūpina tinkamu jų utilizavimu“, – pasakojo B. Čaikauskaitė.

Pasak prekybos tinklo atstovės, daugiausiai iš prekybos tinklo neparduoti ir nebetinkami naudoti yra termiškai neapdoroti, švieži gaminiai, kaip mėsa, žuvis, pieno produktai, vaisiai ir daržovės, duona.

„Siekdami sumažinti besibaigiančio galiojimo maisto produktų kiekius, daug pastangų skiriame planavimui: stengiamės sudaryti kuo tikslesnius prekių užsakymus, kad šie maksimaliai atliktų pirkėjų poreikius, taip pat skelbiame specialias nuolaidas“, – vardijo pašnekovė.

Parduotuvė
Parduotuvė
© DELFI / Karolina Pansevič

Nori maisto atliekų kiekį sumažinti trečdaliu

Tuo metu prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė Ernesta Dapkienė tinklaraščiu Euroblogas.lt kalbėjo, kad visas šio prekybos tinklo parduotuvių atliekas surenka ir tvarko jų samdomi išoriniai partneriai, kurie atliekas perdirba arba atiduoda ūkininkams.

Prekybos tinklas taip pat jau 16 metų bendradarbiauja su „Maisto banku“, kuriems taip pat teikiama finansinė parama, organizuojamos labdaros akcijos. Nuo 2014 m. tris kartus per savaitę fondui atiduodami bakalėjos ir duonos produktai, kurie prekybos tinkle nepasiekia parduotuvių lentynų dėl kokybės standartų.

„Savo klientams taip pat suteikiame galimybę įsigyti produktų, kurių galiojimo laikas artėja prie pabaigos, už mažesnę kainą“, – pridėjo E. Dapkienė.

Prekybos tinklas savo veiklos strategijoje yra nusimatęs per artimiausius metus maisto atliekų kiekius sumažinti apie 30 proc.

„To siekdami, ieškosime sprendimų bei užsiimsime švietėjiška veikla“, – akcentavo pašnekovė.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
3.3333

Top naujienos

Sukrečianti šeimos drama: tėvų geriausias draugas pagrobė ir ilgus metus tvirkino jų dukrą (36)

Jan Broberg košmaras prasidėjo, kai ji atsibudo gulinti lovoje su pririštomis kojomis ir rankomis,...

Būdama mokine neteko mamos, o po kelių metų išgirdo ir skaudžią diagnozę: gedėti nebuvo kada (10)

Jau dvylika metų cukriniu diabetu sergančiai Kotrynai Ignatavičienei gyvenimas negailėjo...

Ne močiučių Palanga: kokias madas ilgąjį savaitgalį demonstravo pajūrio poilsiautojai (173)

DELFI Stilius tęsia gatvės mados reportažus ir šįkart sostinę išmainė į pajūrį. Ilgąjį...

Ruoškitės dar vienai karščio bangai: temperatūra kils net iki +32 (11)

Šiandien Lietuvos orus lems virš Centrinės Baltijos įsitvirtinęs anticiklonas. Lietaus ir vėl...

Škotijoje, gatvėje, rastas nužudytas jaunas lietuvis (68)

Penktadienio naktį Falkirko mieste Škotijoje buvo rastas jauno vyro kūnas. Kaip paaiškėjo, tai...

Talento išteklių skirtumai: kurios rinktinės turės daugiausiai NBA žaidėjų pasaulio krepšinio čempionate? (15)

Artėjantis Pasaulio krepšinio čempionatas Kinijoje suburs didžiąją dalį ryškiausių šios...

Didelės gaudynės Vilniuje: įtariamąjį persekiojo daug patrulių, bėglys perplaukė Nerį, policininkas irgi (159)

Pirmadienio pavakarę Vilniuje didelės policijos pajėgos gaudė jauną vyrą, įtariamą smurtu...

Lietuvos kariuomenės analitikė apie Vanagaitę: ji melagė, nes ji ir dabar meluoja (537)

Ar sumažėjo Rusijos propagandos Lietuvoje? Tokį klausimą „Žinių radijo“ laidos „Greiti...

Pasiturinčių lietuvių vaikų atostogos: už specialias stovyklas negailima ir keturženklių sumų (98)

2-6 tūkst. Eur – tiek lietuviai yra linkę mokėti už Kembridžo, Oksfordo ar Kolorado...

Per plauką nuo avarijos po sprogusios padangos likęs vyras vietoje paguodos gavo nurodymą susimokėti (138)

Elektromobilį išsinuomojęs ir juo namo grįžti ketinęs vilnietis sėkmingai kelionės tikslo...