Atliekų rūšiavimas: kokias klaidas darome?

Kaip skelbiama pranešime spaudai, deja, iš surinktų atliekų tik kiek daugiau nei 11 000 tonų antrinių žaliavų buvo tinkamos perdirbimui.

Vilniaus visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stebėsenos skyriaus specialistė Evelina Maziliauskaitė primena – didžiausia problema vis tik išlieka per mažas domėjimasis rūšiavimu ir perdirbimą žyminčiu ženklinimu. Klaidingai rūšiuojamos atliekos užteršia kitas, o nerūšiavimas – „augina“ sąvartynus. Vis tik, kaip reikia tinkamai rūšiuoti?

Atliekų kelias

VšĮ „Gamtos ateitis“ direktoriaus Karolio Šiaudkulio teigimu, iš rūšiavimo konteinerių, antrinės žaliavos – stiklas, popierius ir kartonas, plastikas, metalas, kombinuotos (daugiasluoksnės) bei kitos pakuotės patenka į perrūšiavimo centrus. Ten vienos rūšies atliekos atskiriamos nuo kitų bei išskirstomos pagal rūšis.

„Pavyzdžiui, plastikas būna skirtingų rūšių, kurių sudėtis ir kokybė skiriasi, o perdirbimui tinka ne visos. Tinkamos perdirbimui atliekos gabenamos į perdirbimo gamyklas, o netinkamos pristatomos deginimui, t. y. panaudojamos energijai išgauti“, – pasakoja K. Šiaudkulis.

Iš bendrų buitinių atliekų konteinerių atliekos taip pat gabenamos į atliekų apdorojimo gamyklas, kur perrūšiuojamos, dalį atliekų atskiriant perdirbimui, dalį – deginimui ar kompostui. Pavojingos atliekos bei tos, kurių niekaip kitaip negalima panaudoti, gabenamos į sąvartynus.

Evelina Maziliauskaitė

© Asmeninio archyvo nuotr.

Rūšiuoju, nes galvoju

Rūšiuoti nėra sudėtinga, tereikia įvairias atliekas išskirstyti į atitinkamus konteinerius: į žaliąjį keliauja stiklo pakuotės, į mėlynąjį – popieriaus ir kartono pakuotės, o į geltonąjį konteinerį patenka plastikinės, metalinės ir kombinuotos (daugiasluoksnės) pakuotės.

Stiklo konteineris – metama: stikliniai buteliai, indai ir pakuotės, stiklainiai be dangtelių, stiklo duženos ir atraižos.

Nemetama – veidrodžiai, porceliano, krištolo buteliai, keramikos, dezinfekcinių priemonių buteliai, visų tipų elektros lemputės, televizorių ekranai, namų langų stiklų paketai, automobilių stiklai.

Įsimintina – pakuočių plauti nebūtina, nereikia nulupti ir etikečių, svarbu išpilti jose likusius skysčius. Atliekas, kurių mesti į rūšiavimo dėžutes negalima, derėtų gabenti į stambiagabaričių atliekų aikšteles.

Popieriaus konteineris – metama: laikraščiai, žurnalai, visų rūšių kartonas, vokai, skrajutės, rašomasis popierius, lankstinukai, knygos bei jų viršeliai, popierinės ar kartoninės maisto pakuotės, pakavimo popierius, dovanų maišeliai, dėžutės.

Nemetama – sauskelnės, vienkartinės servetėlės, popierius, padengtas plastiku, popierius, suteptas riebalais, tepalais, dažais, betonu, dokumentų segtuvai su metalinėmis dalimis.

Įsimintina – išmetamas popierius turi būti sausas ir švarus. Nereikia išsegti sąvaržėlių, popierius gali būti ir su lipnia juostele, tačiau popierines dėžutes reikėtų išlankstyti. Atliekas, kurių mesti į šią rūšiavimo dėžutę negalima, turėtų būti šalinamos į buitinių atliekų konteinerį.

Plastiko konteineris – metama: plastikiniai buteliai, plastikinės maisto pakuotės, dėžutės, indeliai, buitinių priemonių tara, maišeliai, plėvelė, plastiko loveliai, žaislai be elektroninių įtaisų, kombinuotos pakuotės: TrataPak, Elopak, pieno, sulčių pakuotės, saldainių, traškučių, kiti pakeliai, metaliniai dangteliai, gėrimų, konservų skardinės, kepimo skardos, kitos smulkios metalinės atliekos.

Nemetama – dantų šepetėliai, skutimosi peiliukai, higienos reikmenys, medicinos atliekos, švirkštai, aerozolio flakonėliai, tepalo bakeliai, indeliai nuo dažų, antifrizo pakuotės, smulki ir stambi elektroninė įranga.

Įsimintina – prieš pašalinant pakuotes, buteliukai užsukami, pašalinami skysčiai. Pageidautina, jog indai, kuriuose liko riebalų būtų išskalauti. Padėti gali tai, kad plastikinės pakuotės pažymimos ženklais: PET, HDPE, LDPE, PP.

Griauna mitus apie rūšiavimą

K. Šiaudkulis primena vieną iš dažniausiai apie atliekų rūšiavimą pasitaikančių mitų: tai, kad vis tik
iš trijų skirtingų spalvų atliekų konteinerių visos atliekos supilamos į tą pačią atliekas surenkančių automobilių talpą.

„Būtina paneigti šį mitą, nes šiandien didžioji dalis antrines žaliavas surenkančių atliekų automobilių turi dvi ar tris skirtingas sekcijas atskiroms atliekų rūšims surinkti, tad gyventojų investuotas laikas rūšiavimui tikrai yra tikslingas“, – teigia K. Šiaudkulis.

Plastikas

© DELFI / Domantas Pipas

Kitas mitas: „Kam rūšiuoti, jei atliekos galiausiai patenka į bendrą sąvartyną.“ Atliekų vežėjai surinktas antrines žaliavas pristato į savo turimas atliekų tvarkymo bazes, kur atliekos darsyk kruopščiai perrūšiuojamos iki atiduodant perdirbimui skirtą žaliavą atliekų perdirbėjams.

Gyventojams svarbu suprasti, kad atliekų tvarkymo sistema sutvarkyta taip, jog už į sąvartynus pristatomas atliekas atliekų vežėjai privalo mokėti atitinkamus mokesčius, tuo tarpu už antrines, perdirbimui priduotas žaliavas atliekų vežėjai atlygį gauna patys, tad vežti visas atliekas į sąvartyną atliekų vežėjams finansiškai nebūtų naudinga.

O gyventojų suinteresuotumas rūšiuoti vėlgi yra grindžiamas ir finansiškai – kuo daugiau atliekų surūšiuojama, tuo mažiau sukaupiama buitinių mišriųjų atliekų, už kurių sutvarkymą sumokama, kai antrinės žaliavos surenkamos nemokamai.