aA
Daugiau nei 400 kilogramų – tiek mišrių komunalinių atliekų per metus sukaupia vienas gyventojas. Vilniaus miesto savivaldybės Atliekų tvarkymo programos įgyvendinimo skyriaus duomenimis, 2017 metais iš sostinės gyventojų surinkta daugiau nei 168 000 tonų tokių atliekų – šis skaičius prilygsta beveik 4 Titanikų svoriui.
Šiukšliadėžės
© Asmeninis archyvas

Kaip skelbiama pranešime spaudai, deja, iš surinktų atliekų tik kiek daugiau nei 11 000 tonų antrinių žaliavų buvo tinkamos perdirbimui.

Vilniaus visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stebėsenos skyriaus specialistė Evelina Maziliauskaitė primena – didžiausia problema vis tik išlieka per mažas domėjimasis rūšiavimu ir perdirbimą žyminčiu ženklinimu. Klaidingai rūšiuojamos atliekos užteršia kitas, o nerūšiavimas – „augina“ sąvartynus. Vis tik, kaip reikia tinkamai rūšiuoti?

Atliekų kelias

VšĮ „Gamtos ateitis“ direktoriaus Karolio Šiaudkulio teigimu, iš rūšiavimo konteinerių, antrinės žaliavos – stiklas, popierius ir kartonas, plastikas, metalas, kombinuotos (daugiasluoksnės) bei kitos pakuotės patenka į perrūšiavimo centrus. Ten vienos rūšies atliekos atskiriamos nuo kitų bei išskirstomos pagal rūšis.

„Pavyzdžiui, plastikas būna skirtingų rūšių, kurių sudėtis ir kokybė skiriasi, o perdirbimui tinka ne visos. Tinkamos perdirbimui atliekos gabenamos į perdirbimo gamyklas, o netinkamos pristatomos deginimui, t. y. panaudojamos energijai išgauti“, – pasakoja K. Šiaudkulis.

Iš bendrų buitinių atliekų konteinerių atliekos taip pat gabenamos į atliekų apdorojimo gamyklas, kur perrūšiuojamos, dalį atliekų atskiriant perdirbimui, dalį – deginimui ar kompostui. Pavojingos atliekos bei tos, kurių niekaip kitaip negalima panaudoti, gabenamos į sąvartynus.

Evelina Maziliauskaitė
Evelina Maziliauskaitė
© Asmeninio archyvo nuotr.

Rūšiuoju, nes galvoju

Rūšiuoti nėra sudėtinga, tereikia įvairias atliekas išskirstyti į atitinkamus konteinerius: į žaliąjį keliauja stiklo pakuotės, į mėlynąjį – popieriaus ir kartono pakuotės, o į geltonąjį konteinerį patenka plastikinės, metalinės ir kombinuotos (daugiasluoksnės) pakuotės.

Stiklo konteineris – metama: stikliniai buteliai, indai ir pakuotės, stiklainiai be dangtelių, stiklo duženos ir atraižos.

Nemetama – veidrodžiai, porceliano, krištolo buteliai, keramikos, dezinfekcinių priemonių buteliai, visų tipų elektros lemputės, televizorių ekranai, namų langų stiklų paketai, automobilių stiklai.

Įsimintina – pakuočių plauti nebūtina, nereikia nulupti ir etikečių, svarbu išpilti jose likusius skysčius. Atliekas, kurių mesti į rūšiavimo dėžutes negalima, derėtų gabenti į stambiagabaričių atliekų aikšteles.

Popieriaus konteineris – metama: laikraščiai, žurnalai, visų rūšių kartonas, vokai, skrajutės, rašomasis popierius, lankstinukai, knygos bei jų viršeliai, popierinės ar kartoninės maisto pakuotės, pakavimo popierius, dovanų maišeliai, dėžutės.

Nemetama – sauskelnės, vienkartinės servetėlės, popierius, padengtas plastiku, popierius, suteptas riebalais, tepalais, dažais, betonu, dokumentų segtuvai su metalinėmis dalimis.

Įsimintina – išmetamas popierius turi būti sausas ir švarus. Nereikia išsegti sąvaržėlių, popierius gali būti ir su lipnia juostele, tačiau popierines dėžutes reikėtų išlankstyti. Atliekas, kurių mesti į šią rūšiavimo dėžutę negalima, turėtų būti šalinamos į buitinių atliekų konteinerį.

Plastiko konteineris – metama: plastikiniai buteliai, plastikinės maisto pakuotės, dėžutės, indeliai, buitinių priemonių tara, maišeliai, plėvelė, plastiko loveliai, žaislai be elektroninių įtaisų, kombinuotos pakuotės: TrataPak, Elopak, pieno, sulčių pakuotės, saldainių, traškučių, kiti pakeliai, metaliniai dangteliai, gėrimų, konservų skardinės, kepimo skardos, kitos smulkios metalinės atliekos.

Nemetama – dantų šepetėliai, skutimosi peiliukai, higienos reikmenys, medicinos atliekos, švirkštai, aerozolio flakonėliai, tepalo bakeliai, indeliai nuo dažų, antifrizo pakuotės, smulki ir stambi elektroninė įranga.

Įsimintina – prieš pašalinant pakuotes, buteliukai užsukami, pašalinami skysčiai. Pageidautina, jog indai, kuriuose liko riebalų būtų išskalauti. Padėti gali tai, kad plastikinės pakuotės pažymimos ženklais: PET, HDPE, LDPE, PP.

Griauna mitus apie rūšiavimą

K. Šiaudkulis primena vieną iš dažniausiai apie atliekų rūšiavimą pasitaikančių mitų: tai, kad vis tik
iš trijų skirtingų spalvų atliekų konteinerių visos atliekos supilamos į tą pačią atliekas surenkančių automobilių talpą.

„Būtina paneigti šį mitą, nes šiandien didžioji dalis antrines žaliavas surenkančių atliekų automobilių turi dvi ar tris skirtingas sekcijas atskiroms atliekų rūšims surinkti, tad gyventojų investuotas laikas rūšiavimui tikrai yra tikslingas“, – teigia K. Šiaudkulis.

Plastikas
Plastikas
© DELFI / Domantas Pipas

Kitas mitas: „Kam rūšiuoti, jei atliekos galiausiai patenka į bendrą sąvartyną.“ Atliekų vežėjai surinktas antrines žaliavas pristato į savo turimas atliekų tvarkymo bazes, kur atliekos darsyk kruopščiai perrūšiuojamos iki atiduodant perdirbimui skirtą žaliavą atliekų perdirbėjams.

Gyventojams svarbu suprasti, kad atliekų tvarkymo sistema sutvarkyta taip, jog už į sąvartynus pristatomas atliekas atliekų vežėjai privalo mokėti atitinkamus mokesčius, tuo tarpu už antrines, perdirbimui priduotas žaliavas atliekų vežėjai atlygį gauna patys, tad vežti visas atliekas į sąvartyną atliekų vežėjams finansiškai nebūtų naudinga.

O gyventojų suinteresuotumas rūšiuoti vėlgi yra grindžiamas ir finansiškai – kuo daugiau atliekų surūšiuojama, tuo mažiau sukaupiama buitinių mišriųjų atliekų, už kurių sutvarkymą sumokama, kai antrinės žaliavos surenkamos nemokamai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ligoninės „mirtininkės“: vienintelis kriterijus gali nulemti 15 ligoninių likimą (196)

DELFI pasiekė Sveikatos apsaugos ministerijos ( SAM ) specialistų parengta neoficiali analizė,...

Šeimai finansų krizė nesibaigia iki šiol: įžvelgia sistemines spragas (13)

Praėjusiame dešimtmetyje Lietuvoje besipučiant nekilnojamojo turto kainų burbului, verslininkas...

ES gimė Italijos saloje, dabar jos gyventojai nori lauk (58)

Niūriai žvelgdamas į apleistą salos uostą, Ciro Alleatis nė kiek neabejoja, kas yra kaltas dėl...

Sinoptikai perspėja: šaltukas primins, kad artėja žiema (13)

Pirmadienį Baltijos regiono link savo poveikio sferą plės Skandinaviškas anticiklonas, Lietuva...

Tragiškas Celine Dion gyvenimas - lyg prakeiksmas: lydimas gedulo, persileidimų ir vyro kančių (11)

Kanadiečių dainininkės Celine Dion širdis niekuomet nepamirš velionio vyro ir buvusio...

Didžiuliai vandens kiekiai suteka į plyšius vandenyno dugne – kur jis dingsta? (24)

Jūs tikriausiai žinote, kad Žemės paviršius yra tarsi suskeldėjusio kiaušinio lukštas....

Planuojantiems statybas: ką privaloma žinoti apie detaliojo ir bendrojo plano koregavimą (2)

Rinkdamiesi žemės sklypą, kuriame norėtumėte statyti savo svajonių namą ar vystyti kitą...

Pasitelkite vieną gudrybę ir įspaudų ant kilimo neliks iš karto

Kai norisi permainų namuose, o laiko remontui nėra, pakanka perstatyti baldus – malonios permainos...

Pavojingų atliekų mūsų namuose netrūksta: kaip su jomis elgtis?

Kasdieniai poreikiai kiekvienos šeimos namuose palieka po nemažą krepšelį atliekų. Dalį...

8 klaidos, kurių rudenį neišvengia dažnas sodininkas (2)

Rudenį paprastai pasijuntame išvarginti žemės ūkio darbų, todėl norime juos kuo greičiau...