Visgi, nepaisant regionuose dominuojančių verslų, ne visos nišos yra užpildytos ir asocijuotų verslo struktūrų atstovai vardija, ko jų regionuose stinga.
Klaipėdos maitintojas – uostas
Klaipėdos regione smulkieji ir vidutiniai verslininkai orientuojasi į uoste dirbančių įmonių ir jų personalo poreikius.
„Klaipėdoje pakankamai didelė verslo dalis yra susijusi su uostu: viena grupė verslininkų dirba tiesiogiai su uostu, jie – stambesni, o antra grupė aptarnauja uostą, pavyzdžiui, teikia paslaugas uosto technikai, laivams“, - sako Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Benediktas Petrauskas.
Jis vardija, jog uosto įmonėms, laivams ir juose dirbančiam personalui reikia įvairiausių paslaugų.
„Net ir maisto produktus turi kažkas atvežti, jau nekalbant apie laivų detales. Tiesa, šeimyninių įmonių nedaug, laivai dalį darbų nudirba savarankiškai, pavyzdžiui, bandelių niekas nekepa, nes laivai duonas kepasi patys“, - šmaikštauja jis.
„Palaipsniui smulkesnių verslų vis daugėja, yra kuriami ne tik šeimyniniai verslai, kur dirba žmona, vyras ir vaikai. Jaučiasi pagyvėjimas ir ne kartą girdėjau nuomonių, jog sukūrus savo verslą bus galima išgyventi, užsidirbti ir susikurti sau šviesesnę ateitį. Visgi, matome ir problemą: žmonės galvoja, kad verslininkas iškart tampa turtingu, tačiau taip nebūna. Kas iš to, kad įmonės apyvarta yra 100 tūkst., kurių 80 tūkst. – sąnaudos? Tuomet verslininkui lieka 20 tūkst. Lt – per mėnesį šiek tiek daugiau nei 1,6 tūkst. Lt. Tai yra vidutinis atlyginimas samdomam darbuotojui“, - skaičiuoja B. Petrauskas.
Verslininkų atstovas įsitikinęs, kad Klaipėdos regione smulkus verslas ras dar ne vieną nišą tiek poilsio paslaugų, tiek uosto įmonių aptarnavimo segmente ir viliasi, jog į regioną pavyks pritraukti jaunimo.
„Pastebime, kad jaunų žmonių regione trūksta, jei jų būtų daugiau, manau, ir verslumo būtų daugiau“, - sako pašnekovas.
Bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) vadovas Audrius Zabotka sutinka, kad iš jaunų žmonių dažniau tikimasi drąsos kuriant verslą. Visgi, finansinių priemonių įvairovė leidžia verslo idėjas aktyviau vystyti nepriklausomai nuo amžiaus ar geografinės vietovės. „Mūsų administruojamomis priemonėmis verslui iš ES struktūrinių fondų aktyviausi naudojasi didžiųjų miestų – Vilniaus ir Kauno verslininkai. Iš mažesnių išskirčiau Alytaus, Panevėžio regionus. Per tris pastaruosius metus suteikėme beveik 700 paskolų iš Verslumo skatinimo fondo, buvo sukurta apie 1500 naujų darbo vietų“, - akcentavo A.Zabotka.
Šiauliuose įmonės gyvuoja nuo seno
Šiauliai yra žinomi dėl mieste jau ne vieną dešimtmetį gyvuojančių tradicinių pramonės rūšių.
„Šiaulių regione vyrauja smulkios ir vidutinės įmonės, pagrindinę dalį sudaro vietos kapitalo verslininkai, vyrauja tradicinės pramonės rūšys, pavyzdžiui, dviračių, avalynės, konditerijos, tekstilės gamyklos, plastiko perdirbimas“, - vardija Šiaulių pramonininkų prezidentas ir verslininkas Alvydas Stulpinas.
„Šiauliuose dabar aktyviau save pateikia ir paslaugų sektorius, o mes, pramonės atstovai, vis aktyviau įvairias paslaugas perkame iš šalies. Pavyzdžiui, pramonės įmones domina smulkios metalo apdirbimo, priešgaisrinės priežiūros paslaugos, kurias teikia nedidelės įmonės. Net nekalbu apie paslaugas, kurios yra reikalingos mūsų gyvenimui, pavyzdžiui, maitinimo, siuvinių, drabužių, sveikatos priežiūros, poilsio paslaugų, nekilnojamojo turto projektų“, - vardija pašnekovas.
Jo manymu, nors daug verslų Šiauliuose jau sėkmingai įsikūrė, laisvų nišų liko nemažai, o kai kuriuose srityse trūksta ir sveikos konkurencijos.
„Susiduriame su kita problema, jog nepakanka apgyvendinimo paslaugų pasiūlos. Pasitaiko, jog tiesiog nėra kur vykti, norint surengti elementarų įmonės išvažiuojamąjį posėdį ar savaitgaliui išvykti atsipūsti su gerais draugais: arba nėra kur važiuoti, arba vieta neatitinka keliamų reikalavimų. Nors, atrodo, kad ir viešbučių yra, bet pakanka 2-3 renginių regione ir viskas perpildyta, ypač tai pasijaučia šventiniu laikotarpiu“, - apgailestauja A. Stulpinas.
Jis įsitikinęs, jog Šiaulių regione smulkaus ir vidutinio verslo atstovai dar gali rasti ne vieną verslo nišą, o regione jau dirbantys verslininkai kviečia dirbti ir žada prireikus padėti.
Tuo tarpu A. Zabotka prisiminė Šiauliuose gyvenančią šeimą, kuri pasinaudojo Verslumo skatinimo fondo parama ir prieš kelis metus įkūrė ūkininkų užaugintų natūralių produktų parduotuvę. Šeima šviežius produktus jau parduoda ne tik vietiniams, bet ir sostinės, Kauno gyventojams.
Jonaviškiai uždirba pas didžiuosius, išleidžia pas smulkiuosius
Didžiausi darbdaviai Jonavos regione yra trąšų gamintoja „Achema“ su susijusiomis įmonėmis ir baldų gamintoja „Baldai Jums“.
„Šios dvi įmonės yra darbdaviais praktiškai kiekvienai Jonavos šeimai, nes juose dažniausiai dirba bent vienas giminaitis“, - vaizdžiai palygina Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Jonavos atstovybės koordinatorė Dalia Sinkevičienė.
Ji vardija, jog regione yra gausu ir kitos veiklos įmonių, kurių dalis – šeimyninės. Jos tiekia įvairias paslaugas, pavyzdžiui, ekologinius sprendimus, transporto priemonių priežiūros ir remonto paslaugas, ženklina pakuotes.
Ji sako, jog regiono smulkiuosius verslininkus labai nuliūdino pokyčiai dėl mažųjų bendrijų, kai pirmiausia jiems buvo nustatyta mokėti „Sodrai“ nuo 2014 metų, o vėliau šis įpareigojimas nukeltas iki 2015-ųjų.
„Neseniai konsultuotis dėl verslo įkūrimo buvo atėjęs jaunuolis, kuris turi idėją, pradinių investicijų ir dega dideliu noru kurti savo įmonę, tačiau kai rinkosi verslo formą, apie uždarą akcinę bendrovę pasisakė kaip apie stabiliausią. Iš tiesų, nors ši verslo forma yra sudėtinga, joje vyksta mažiausiai pasikeitimų“, - konstatuoja pašnekovė.
Tiesa, ji atkreipia dėmesį, jog kita Jonavoje paklausi verslo forma – verslo liudijimai, kurie yra nebrangūs ir lengvai išduodami.
„Na, kaip ir visoje Lietuvoje, šia verslo forma šiek tiek piktnaudžiaujama, nes turintys verslo liudijimus konkuruoja su žmones samdančiomis įmonėmis. Tokia situacija Jonavoje buvo susiklosčiusi su gyvūnų prekių parduotuve, statybos įmonėmis. Akivaizdu, kad dirbančio su verslo liudijimu žmogaus siūloma paslaugų kaina yra mažesnė nei įmonės, kuri turi visus reikalingus sertifikatus, atitinkamai, jie yra mažiau kontroliuojami“, - pastebi D. Sinkevičienė.
Apibendrindama, pašnekovė dėsto, jog Jonavoje jaunam verslui vietos dar yra.
„Jei „Achemai“ toliau sektųsi gerai gyvuoti, vietos gyventojai turėtų pinigų, kuriuos išleidžia. Pavyzdžiui, įdomu tai, kad Jonavoje yra labai išvystytas taksi verslas, paslaugos – nebrangios ir kokybiškos. Važiavimo kaina dažniausiai yra 5 litai, tad jei reikia 4 vaikus nuvežti į mokyklą, tėvai susimeta po 1,25 Lt – tai labai patogu, - mano ji. - Antra vertus, Kaunas yra palyginti netoli nuo Jonavos, tad jonaviečiui jau sunkiau atidaryti parduotuvę, kai dažniausiai važiuojama apsipirkti į didmiesčius.“
