Nors smulkiosios įmonės sunkiau išgyveno ekonominės krizės laikotarpį, tai nesutrukdė joms atsitiesti. Pastebima, kad smulkiųjų įmonių Lietuvoje - vis daugiau.
© DELFI (R.Achmedovo nuotr.)

Tai pabrėžė ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyr. ekspertas Vytautas Žukauskas. Pasak jo, jei Lietuvoje 2002 m. buvo 53 tūkstančiai įmonių, kuriose dirba 1-9 darbuotojų, tai 2014 m. pradžioje šis skaičius smarkai išaugo 2 procentais.

1-9 darbuotojų įmonės
1-9 darbuotojų įmonės
© V. Žukauskas nuotr.

„Finansinė įmonių statistika rodo, kad smulkios įmonės atsigauna po krizės, tačiau ne taip sparčiai, kaip didesnės įmonės. Nors turime dar tik 2011 m. įmonių patirto pelno ir nuostolio duomenis, jie rodo, kad 2011 m. 1-9 darbuotojus įdarbinančios įmonių pelnas buvo 84 proc. mažesnis nei 2007 m. Tuo tarpu didesnėse įmonėse, kurios įdarbina 20-249 darbuotojus, pelnas 2011 m. buvo tik 30 proc. mažesnis nei 2007 m.“, – pasakojo V. Žukauskas.

Pelnas, nuostolis prieš apmokestinimą
Pelnas, nuostolis prieš apmokestinimą
© V. Žukauskas nuotr.

Pasak jo, lietuviams tapti verslesne tauta padėtų teisingas vertybinis požiūris. Visų pirma, suvokimas, kad verslo esmė – pasiūlyti kitam žmogui tai, ko jam reikia. O antra – objektyvus valdžios požiūris.

Vytautas Žukauskas
Vytautas Žukauskas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Kai klausėme žmonių, kas padėtų žmonėms kurti verslą, dauguma apklaustųjų sakė, kad mažesni mokesčiai bei mažesnis valdžios kišimasis. Labai svarbu ir tinkamas švietimas mokyklose bei universitetuose. Jokiu būdu nereikia imti ir tiesmukai mokyti, kaip daryti verslą, įsprausti į rėmus ir šablonus. Verslas prasideda nuo gebėjimo kūrybiškai mąstyti ir pamatyti nišą, kurios nepamatė niekas kitas. Taip pat nereikėtų pamiršti drąsos tikėti savo idėja ir atsakomybės. Verslas tarp jaunimo tebus mada, jei nesuprasime, kad verslas tai ir darbas 24 valandos per parą, 7 dienos per savaitę“, – pabrėžė V. Žukauskas.

Trūksta pradinių lėšų verslo steigimui

Atgyjančia verslo rinka džiaugiasi ir mažeikiškiai. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Virginija Steponavičienė pastebi, kad jų mieste yra gilios verslumo tradicijos.

Mažeikiai nuolat pirmavo pagal naujų įmonių steigimą. Nežiūrint į tai, kad kai kurios įmonės bankrutavo, buvo likviduotos, tų įmonių steigėjai įgijo žinių ir gebėjimų tam tikroje verslo mokykloje. Tie žmonės nuolat generuoja verslo idėjas, ieško įvairių nišų. Džiugu, kad pastaruoju metu jau po truputį įregistruojama įmonių, kurių steigėjai – jauni žmonės“, – patikino V. Steponavičienė.

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2013 m. Mažeikių rajono įmonės sumokėjo daugiau mokesčių nei 2012 m. O Telšių teritorinė darbo birža nurodo, kad 2013 m. Mažeikiuose registruota daugiau darbo vietų (2013 m. – 4654, 2012 m. – 4403).

Nežiūrint į tai, kad kai kurios įmonės bankrutavo, buvo likviduotos, tų įmonių steigėjai įgijo žinių ir gebėjimų tam tikroje verslo mokykloje. Tie žmonės nuolat generuoja verslo idėjas, ieško įvairių nišų. Džiugu, kad pastaruoju metu jau po truputį įregistruojama įmonių, kurių steigėjai – jauni žmonės.
V. Steponavičienė

„Mažeikius garsina vienintelė Baltijos šalyje naftos produktus perdirbanti įmonė. Mūsų mieste taip pat išvystytas pieno bei mėsos perdirbimas, ledų, duonos ir pyrago gaminių gamyba, statybų verslas, baldų gamyba, žemės ūkis, paslaugų sfera, ypač – viešbučių, prekybos verslas. Didžiausia neužpildyta niša – laisvalaikio, pramogų organizavimo verslas. Tačiau čia verslininkai susiduria su tam tikromis verslo steigimo problemomis. Trūksta kvalifikuotos darbo jėgos, verslą kurti trukdo įstatyminė mokesčių bazė, trūksta investicijų ir pradinių lėšų verslo kūrimui“, – pasakojo V. Steponavičienė.

Susidomėjusių verslo kūrimu skaičius auga

Lengvatinių paskolų pradedantiems verslininkams teikimą ir kitas finansines priemones administruojančios bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) generalinis direktorius Audrius Zabotka pasakojo pastebintis, kad verslo naujokų lūkesčiai dėl ekonomikos perspektyvų gerėja ir jie aktyviau domisi verslo pradžios ir išorinio finansavimo galimybėmis.

Tai buvo išsiaiškinta praėjusių metų gruodžio mėnesį vykusio visuomenės ir verslo atstovų nuomonės tyrimo metu. Net 24 proc. respondentų nurodė, kad norėtų pradėti savo verslą, o trečdalis iš jų verslo pradžiai ketintų imti paskolą.

kas žino, gal kuriame nors Lietuvos kampelyje galime atrasti taip vadinamą aukso gyslą – genealių idėjų židinį.
A. Zabotka

Tyrimo metu paaiškėjo, ir kad trečdalis įmonių turi verslo plėtros planų, kuriems reikalingas išorinis finansavimas. Penktadalis artimiausiu metu ketina kreiptis dėl paskolų į kredito įstaigas. Tad A. Zabotka linkęs daryti prielaidą, kad lietuvių verslumą itin išjudino atsiradusi finansinių priemonių, tokių kaip Verslumo skatinimo fondas ar kitos lengvatinės paskolos, pasiūla ir įvairovė, galimybė derinti skirtingas, viena kitą papildančias priemones.

Pagal „Invegos“ turimą statistiką, daugiausia verslo pradžiai ar plėtrai skolinasi didžiausių miestų – Vilniaus ir Kauno – verslininkai. Iš mažesnių rajonų paminėtini Alytaus ir Panevėžio miestų ir rajonų verslininkai. Mažiausiai – Telšių, Utenos ir Tauragės apskričių verslininkai.

„Norėtųsi paskatinti ir padrąsinti mažesnių Lietuvos rajonų žmones nebijoti imtis verslo, nes kas žino, gal kuriame nors Lietuvos kampelyje galime atrasti taip vadinamą aukso gyslą – genealių idėjų židinį“, – nebijoti bandyti kurti verslą skatino A. Zabotka.

Siūlo ir netradicinių verslų idėjas

Pasak jo, daugiausiai „Invega“ garantijų, kurios teikiamos kredito įstaigoms už verslo paskolas ir atstoja dalį užstato, suteikė besiverčiantiems gamyba verslininkams, kiek mažiau – prekybos įmonėms.

„Verslo naujokai, skolinęsi iš Verslumo skatinimo fondo, dažniausiai steigė bei plėtė prekybos įmonių, grožio ir masažo salonų, automobilių servisų, medienos apdirbimo, biokuro gamybos verslą“, – apie populiariausius lietuvių verslus pasakojo A. Zabotka.

Tiesa, per 12 institucijos veiklos metų jam teko susidurti su ne viena įdomia ir netradicine Lietuvai verslo idėja.

Lengvatinėmis paskolomis ir garantijomis vis dažniau ketina pasinaudoti mažesnių miestų, rajonų centrų gyventojai. Matome, kad padidėjo gyventojų, kurie šiuo metu neužsiima verslu, teigiančių, kad valstybės ir ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamos lengvatinės paskolos paskatintų užsiimti nuosavu verslu.
A. Zabotka

„Iš labiausiai įsimintinų galima paminėti ledo tirpiklio gamybą, šviežių makaronų, raviolių gaminimą, greitai išverdamų, ekologiškų įvairių grūdų košelių vaikams gaminimą pagal užpatentuotą Lietuvoje technologiją, specializuotų baldų jachtoms ir kateriams gamybą, kelmų smulkinimą, kokosų aliejaus gamybą ar novatorišką technologinį 3D reklamos projektą, skirtą globaliai rinkai. Be to, norėtųsi atskirai išskirti brolio ir sesers valdomą įmonę, kuri pradėjo gaminti visiškai naują lietuvių skoniui ir analogų mūsų šalyje neturintį saldumyną – vaisines juosteles, kurių gamybai nenaudojami jokie dirbtiniai priedai ir netgi cukrus. Taigi įdomių projektų tikrai sulaukiame“, – lietuvių išradingumu džiaugėsi A. Zabotka.

Jis taip pat pasidalijo tyrimo duomenimis, kurie parodė, kad didžioji dauguma visuomenės mano, jog verslo pradžiai pradėti reikia iki 100 tūkst. litų vertės lengvatinės paskolos. Tad tai leidžia daryti prielaidą apie tai, kad griūna mitai,jog norint kurti verslą reikia turėti milijoną litų.

„Lengvatinėmis paskolomis ir garantijomis vis dažniau ketina pasinaudoti mažesnių miestų, rajonų centrų gyventojai. Matome, kad padidėjo gyventojų, kurie šiuo metu neužsiima verslu, teigiančių, kad valstybės ir ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamos lengvatinės paskolos paskatintų užsiimti nuosavu verslu. Tai iš principo gera žinia visoms valstybės institucijoms, kurios kuria ir verslui siūlo įvairias ir realiai finansinę naštą lengvinančias finansines priemones“, – patikino A. Zabotka.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Vakarą praleidau ligoninės priimamajame: prakaito, alkoholio, šlapimo kvapai ir ilgas laukimas (206)

Niekas nenorėtų ten patekti. Nei kaip pacientas, nei kaip lydintysis. Bet kartais ne pačioje...

Mokesčių inspekcija paskaičiavo: jei 12 eurų mokate už kepsnį – turėtų atnešti du kilogramus mėsos (208)

Palangos verslininkų noras per vasarą užsidirbti visiems metams padarė meškos paslaugą visos...

Nakvynė pajūryje už 5 eurus: poilsiautojai iškenčia vos 2-3 dienas (31)

„Šalta, žmonių nėra, vasara – š*****“, – piktai rėžia namelius poilsiautojams...

Lietuvą palikdama Eurika Masytė sunkiai tramdė ašaras: ir šiandien dar jaučiuosi nepritapusi (4)

Minint valstybines šventes vis dar skamba legendinė daina „Laisvė“ ir turbūt nėra žmogaus...

Įspūdingas pirkinys nepasiekė Liudviko Andriulio – naujos „Audi“ teks laukti ilgai (68)

Vokietijoje praūžusi smarki audra sugadino ne vieną naują „ Audi “ automobilį. Tarp...

Bendrauti su Adomaičiu vengęs Brazys nesitiki stebuklų iš sugrįžtančių rinktinės veteranų

Pirmąjį sezoną Vilniaus „Lietuvos ryto“ trenerių štabe pabaigęs Mindaugas Brazys poilsio...

Teisiamųjų suole atsidūrusio Liberalų sąjūdžio reitingai smuko rekordiškai (42)

Jei rinkimai į Seimą vyktų dabar, Liberalų sąjūdis nepatektų į Seimą, nes neperžengtų...

Orai tradicijų nelaužys – per Jonines bus vėsu ir šlapia (12)

Šventinis savaitgalis gražiais ir saulėtais orais nelepins, šilta taip pat nebus. Šalyje vyraus...

Ji turėjo gimti mirusi: sukrečianti po aborto išgyvenusios naujagimės istorija (83)

Kai Melissai Ohden suėjo 14 metų, ji sužinojo šokiruojančią tiesą – jos motina nutraukė...

Apie svarbią organizmui medžiagą žino ne visi: trūkumas vargina, bet jį pastebėti sunku (15)

Galbūt apie tai nesusimąstėte, tačiau priežastis, kodėl jums norisi saldumynų, esate pavargę...