aA
Nenuostabu, kad metai iš metų versliausiais regionais pripažįstami didžiausi šalies miestai. Tačiau savo vietą rinkimuose pamažu atranda ir regionai.
Mechanikai taiso automobilį
© E.Kniežausko nuotr.

Europos mastu atliekamose apklausose lietuviai pirmauja pagal tai, kokia visuomenės dalis norėtų būti verslininkais. Bet atsakymuose į klausimą „ar per ateinančius 5 metus planuojate pradėti savo verslą“ – smarkiai atsilieka. Tai rodo, kad požiūris į verslininką ir nuosavą verslą keičiasi į gerąją pusę. Tačiau kas trukdo tapti verslesne tauta?

Lietuviams trūksta ryžto

Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyr. ekspertas Vytautas Žukauskas pasakojo, kad dėl to greičiausiai kaltas pernelyg mažas lietuvių ambicingumas ir ryžtingumas.

„Lietuva kaip šalis yra jauna, tad ir verslas kaip profesija Lietuvoje yra pakankamai nauja. Juk sovietmečiu verslininkai apskritai neegzistavo, tik spekuliantai. Tad nors lietuviai ir supranta, ką reiškia būti verslininku, žino apie idėjos, inovatyvumo ir kūrybos svarbą versle, tačiau nėra pakankamai ambicingi ir jiems kartais trūksta pajėgumų ar ryžto savo užmojus įgyvendinti“, - patikino V. Žukauskas.

Vytautas Žukauskas
Vytautas Žukauskas
© DELFI / Tomas Vinickas

Paklaustas, kokie Lietuvos regionai yra versliausi V. Žukauskas patikino, kad tiksliai tai pasakyti yra sunku. Tačiau žiūrint į ūkio subjektų, kurie vykdo komercinę veiklą skaičių, pirmauja Vilniaus, Klaipėdos ir Kauno apskritys. Jose veikiančių komercinės paskirties ūkio subjektų skaičius, tenkantis 1000-iui gyventojų atitinkamai siekia 34, 25 ir 23 (Lietuvos vidutinis rodiklis yra 23).

Didžiausias veikiančių komercinės paskirties ūkio subjektų skaičius, tenkantis 1000-iui gyventojų yra Neringos, Vilniaus m., Palangos m., Kauno m., Klaipėdos m., Šiaulių m., savivaldybėse.

Labiausiai atsiliekančios apskritys pagal veikiančių komercinės paskirties ūkio subjektų skaičių, tenkantį 1000-iui gyventojų yra Utenos (13), Marijampolės (13) ir Tauragės (14). Blogiausiai pagal šį rodiklį atrodo Kalvarijos, Ignalinos r., Lazdijų r., Švenčionių r., Akmenės r., Vilkaviškio r. savivaldybės.

Verslo poreikis yra, tačiau trūksta kokybės

Šiems rezultatams linkusi pritarti ir Utenos verslo informacijos centro Projektų administratorė-konsultantė Snieguolė Kadakšienė. Specialistė patikino, kad Utenos rajono tikrai nepavadintų versliu.

„Nejaučiame kažkokio verslo aktyvumo ar naujų įmonių registracijos bumo. Tiesa, praėjusiais metais, kai atsirado galimybė dirbti su saulės energija, pajautėme šiokį tokį šuolį. Atsirado daugiau įmonių, panorusių veikti šioje srityje, tačiau iniciatyvai kiek sustojus, atitinkamai sumažėjo ir įmonių skaičius“, - pasakojo S. Kadašienė.

Pasak jos, tai įrodo, kad Utenos gyventojai noriai reaguoja į tinkamus valdžios sprendimus, tačiau nepastovi įstatyminė bazė nemenkai sumažina naujų verslų atsiradimą.

„Utena išskirtinė tuo, kad turime daugiau pramonės nei kiti regionai. Esame išlaikę tokias įmones kaip „Utenos mėsa“, „Utenos pienas“, „Utenos alus“, „Utenos trikotažas“. Kita dalis pas mus gyvuojančių verslų yra orientuoti į paslaugų sektorių. Jį galima vadinti dominuojančiu, tačiau jame labiausiai trūksta kokybės. Ypač maitinimo sektoriuje. Poreikis tarsi atsiranda, tačiau galimybių nelabai ieškoma. Trečioji paslaugų dalis – kaimo turizmo sektorius. Turime gražią gamtą, tad bandome tai išnaudoti“, - pasakojo S. Kadašienė.

Planuoja stiprinti gyvuojančius verslus

Jai antrino ir Tauragės rajono savivaldybės administracijos Plėtros, investicijų ir turto valdymo skyriaus vedėja Genovaitė Pukelytė. Pasak jos, pagrindinė problema, kodėl Tauragėje trūksta verslo objektų, yra tauragiškių tingumas.

„Mes tarpusavyje juokaujame, kad tauragiškiai mieliausiai laiką leidžia namuose, o ne mieste, – pasakojo G. Pukelytė, – tai atsispindi ir statistikoje. 2009–2012 m. laikotarpiu veikiančių ūkio subjektų sumažėjo 43 subjektais arba 4,5 proc.“

Pagal dirbančiųjų pasiskirstymą pagal ekonominės veiklos sritis, darytina išvada, kad daugiausia savivaldybės dirbančiųjų dirba prekybos (aišku, kad didelė dalis yra automobiliai) bei paslaugų ir su apdirbamąja gamyba susijusiose srityse.
G. Pukelytė

Daugiausia Tauragėje esančių ūkio subjektų veikia didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto srityje, užsiima kita aptarnavimo veikla arba apdirbamąja gamyba. Tad nenuostabu, kad dauguma darbuotojų dirba būtent šiose įmonėse.

„Mažiausiai tauragiškių dirba informacijos ir ryšių srityje bei meninėje, pramoginėje ir poilsio organizavimo veikloje. Pagal dirbančiųjų pasiskirstymą pagal ekonominės veiklos sritis, darytina išvada, kad daugiausia savivaldybės dirbančiųjų dirba prekybos (aišku, kad didelė dalis yra automobiliai) bei paslaugų ir su apdirbamąja gamyba susijusiose srityse“, – apie tauragiškių darbo ypatumus pasakojo G. Pukelytė.

Tiesa, ji nelinkusi nuvertinti Tauragėje esančių verslų svarbos ir patikino mananti, kad reikėtų ne steigti naujus verslus, o stiprinti jau gyvuojančius. Tai padaryti, G. Pukelytės teigimu, galėtų padėti ir atvira siena su Kaliningrado sritimi.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Valatka: Skvernelis atstovauja išmirštančiai Lietuvai, o Puidokas dabar yra šalies gelbėtojas (770)

Didžiausioje istorijoje korupcijos byloje teismas leidžia suimti teisėjus, o Druskininkų merui...

Ekspertai to nematė daugiau nei 10 metų: ką daryti, jeigu nusprendėte imti būsto paskolą (194)

Ar pigios paskolos ir brangstantis nekilnojamasis turtas atneša dar vieną krizę? Kiek dar šiemet...

Lietuvė siekė tapti balerina, bet konstruoja kosmoso palydovus: darome tai, ko niekas pasaulyje dar nėra daręs (78)

Jei kas Simonai Liukaitytei (28) paauglystėje būtų pasakęs, kad ateityje ji bus ne balerina, o...

Orai: būkite atsargūs – kelius nuklos plikledis (1)

Penktadienį orus lemiant aukštesnio slėgio laukui, dangus išgiedrės.

Valančiūnas praleis NBA rungtynes – skubiai grįžo į Lietuvą šaltiniai nurodė priežastį (18)

Penktadienio rungtynes su Los Andželo „Clippers“ praleis Memfio „Grizzlies“ vidurio...

Kraupus įvykis Šilalės rajone: ugniagesiai rado sudegusį automobilį ir šalia negyvą vyrą (8)

Bendrasis pagalbos centras informavo, jog ketvirtadienį 22.14 val. buvo gautas pranešimas apie tai,...

Vienas gėrimas populiariame Graikijos kurorte tapo lemtingu: mergina apako, teko persodinti inkstą (38)

2016 m. rugpjūtį po žygio per barus Zantėje, Graikijoje su dviem draugais Hannah Powell iš...

Nausėda pristatė programą: gerintų santykius su kaimynais, įgėlė ir Grybauskaitei (477)

Kandidatas prezidento rinkimuose, buvęs SEB banko ekonomistas Gitanas Nausėda Vilniaus universiteto...

Minios gerbėjų plūdo į Jazzu koncertą Vilniuje: grandioziniame pasirodyme – įspūdinga scena ir kerintis atlikėjos balsas (148)

Ketvirtadienį Vilniuje atlikėja Justė Arlauskaitė-Jazzu surengė išskirtinį koncertą. Šiam...

Strasbūro teisme – Brazauskienės ieškinys prieš Lietuvą (597)

Vasario 12 dieną Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) perdavė Lietuvos Respublikos Vyriausybei...