Lietuviai nėra vadinami verslia tauta. Kodėl? Specialistai tikina, kad dėl to kaltas vidinis susikaustymas ir nepasitikėjimas – vis dar manome, kad verslininkai yra sukčiai, kurie į savo ratą priima tik draugus ir pažįstamus, o konkurentams siekia pakenkti bet kokia kaina.
© Shutterstock nuotr.

Apie verslo etiką pasakojanti lektorė, įvaizdžio konsultantė-trenerė Alvyda Jasilionytė pasakoja, kad lietuvių kuriamiems verslams labiausiai trūksta atsakomybės, sąžiningumo, bendradarbiavimo bei pagarbos partneriams ir klientams. O Žmogaus studijų centro prezidentas, psichologas Gintaras Chomentauskas antrina, kad etikos trūksta ne tik verslininkams, bet ir jų iniciatyvomis besinaudojantiems žmonėms.

Verslai sužlunga dėl moralės stokos

„Kiekviena profesinė veikla turi savo etikos kodeksus. Verslininkai turi būti atsakingi už savo elgesį ir santykius, kuriuos reikia nuolat plėtoti ir kurti. Visa verslo sėkmė priklauso nuo asmens moralinių vertybių ir moralinio išsivystymo lygmens. Jei žemini ir apkalbi kitą, parodai, jog nevertini ir negerbi savęs. Jei verslas grindžiamas „aš tau, tu man” principu, o veiklas darbuotojai vykdo iš baimės ar paklusnumo, o ne iš laisvos valios ir suvokimo, tai neverta nei galvoti apie etišką verslą. 

Geras verslininkas turi galvoti apie tai, kaip būtų galima savo veikla ir paslaugomis pagerinti žmogaus gyvenimo kokybę ir kartu užsitikrinti ekonominį pragyvenimą. Tačiau dažnai vienas kitą sužlugdome, nes ne bendradarbiaujame ar mokomės, o pykstamės, einame į teismus, užsikrauname dar didesnę finansinę naštą, todėl nebetenkame turimų partnerių, tiekėjų ir galų gale pirkėjų“, - mokė A. Jasilionytė.

Alvyda Jasilionytė
Alvyda Jasilionytė
© Klubas.lt (J.Baliutavičiaus nuotr.)

Pasak jos, etiškas verslas – tai toks verslas, kuris vadovaujasi moralinėmis vertybėmis ir vertina žmogiškuosius poelgius.

„Verslas turėtų remtis moralinėmis normomis, kaip ir visas žmogaus gyvenimas, tačiau kartais jų taip lengvai neišsiugdysi. Verslininkai neturi pamiršti filosofinės ir Biblijoje minimos tiesos: elkis su kitu taip, kaip norėtumei, jog su tavimi elgtųsi. Jei nenori, kad tau parduotų žalojantį tavo kūną produktą, tai ir tu nepardavinėk kitam tokio. Jei verslininko tikslas yra tapti turtingu bet kokia kaina ir nesvarbu, ką reiks parduoti, tai kokia yra to žmogaus moralė? Verslas visų pirma turi tenkinti žmonių poreikius“, - įsitikinusi A. Jasilionytė.

Etikos trūksta ne verslininkams, o žmonėms

Tuo tarpu psichologas, psichoterapeutas, socialinių mokslų daktaras ir Žmogaus studijų centro prezidentas Gintaras Chomentauskas pasakojo manantis, kad lietuviai buvo labai versli tauta. Deja, patys tai ir sužlugdėme.

„Iškart po Nepriklausomybės paskelbimo labai daug tautiečių ėmėsi verslo. Tiesa, labai paprasto – kas megztinius mezgė, kas plastikinius auskarus vežė į Rusiją, kas susikrovė turtus iš lipdukų ant mašinų su „LT“ raidėmis. Deja, mažas, paprastas verslas per visus šiuos metus nesulaukė valstybės moralinės ir organizacinės paramos. Priešingai, tai kioskelių estetika užkliūna, ir visas šis verslas nunyksta, tai mašinų perpardavinėtojai, tai Gariūnai, ar miestuose kaip bitės zujantys mikroautobusai...

Visi šie žmonės kūrė ir buvo sukūrę verslą. Paprastą, kuriame dirbo patys, kartais sukurdami vieną kitą papildomą darbo vietą, bet rankos ištiesę pašalpų ar didesnių atlyginimų neprašė. Pernelyg spaudžiant juos tapti „kultūringais verslininkais“ iš esmės buvo nukirptos ir toliau nukerpamos verslininkiškos iniciatyvos, kurios greitai vėl neatgimsta, nes žmonės netiki, kad daro kažką vertingo ir kad valdžia juos palaikys. Jei taip atsitiks – nepadės ir verslo slėniai, nors steik juos kiekviename kieme“, - tai, jog etikos trūksta ne verslininkams, o jų sukurtomis iniciatyvomis besinaudojantiems žmonėms bei valdžiai, įsitikinęs G. Chomentauskas.

Tuo tarpu Ūkio ministerijos valdomos bendrovės „Investicijų ir verslo garantijų“ (INVEGA) vadovas Audrius Zabotka sako, kad smulkiojo ir vidutinio verslui vystytis šiandien yra daugiau ne tik moralinės, bet ir finansinės pagalbos, nei prieš dešimtmetį.

Audrius Zabotka (INVEGA nuotr.)
Audrius Zabotka (INVEGA nuotr.)

„Su ES finansinės paramos atėjimu į Lietuvą 2007 m. net ir patiems mažiausiems pamažu atsirado daugiau galimybių. Žinoma, reikėjo perprasti tam tikrus dokumentų rengimo niuansus, tarkime, prekybą turguje vystę verslininkai anuomet verslo planų nerengė, skolinosi iš privačių asmenų, ne bankų ar kitų kredito įstaigų, tad rizikos buvo daugiau. Pati verslo aplinka buvo tarsi tamsiame šešėlyje. O šiandien ji kitokia. Naujuoju 2014 – 2020 m. ES finansavimo periodu smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumui didinti bus paskirstyta apie 1,8 mlrd. litų. Veikia ne viena pagalbinė institucija, konsultuojanti ir padedanti kurti ar plėsti verslą, rengti verslo planus ir palankiomis sąlygomis pasiskolinti pinigų verslo idėjai įgyvendinti. Tad sakyti, kad smulkiųjų niekas nepalaiko, yra daugiau praėjusių laikų mitas ir greičiau atitinkamų žinių trūkumas. Svarbu pradėjus verslą ir jam įsibėgėjus laiku investuoti į sprendimus, padedančius užtikrinti konkurencinį pranašumą“, - teigė A.Zabotka.

Lepesnės veislės verslininkų auginti nepataria

Paklaustas, kaip reikėtų skatinti atgimti lietuvių verslumą, G. Chomentauskas patikino, kad tai padaryti gali būti sunku, nes nuosavas verslas iš savo esmės jau yra savarankiškų ir atsakingų už save asmenų užsiėmimas.

Gintaras Chomentauskas
Gintaras Chomentauskas
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Tai – aistra žmonių, kurie nenori priklausyti nuo kitų, nori patys priiminėti sprendimus, rizikuoti, kurti. Jei asmuo išties toks yra, jis pagal apibrėžimą yra pakankamai atkaklus, ištvermingas, pasišventęs savo idėjai, tikslui. Tai atspari žmonių „veislė“. Jai daug pagalbos nereikia. Tik netrukdykime ir jie dirbs dieną naktį. Tai – alkani sėkmei ir pinigams žmonės. Aišku, dėl savo tikslų jie aukoja ir laisvalaikį, ir laiką su šeima. Bet būtent tai ir daro juos pranašesnius už kitą verslininkų „veislę“, kurie bando daryti verslą, ieško „darbo ir poilsio balanso“, siekia „realizuoti save“ ir panašiai. Ši, lepesnioji „veislė“ dažnai laukia sukurtų šiltnamio sąlygų verslui, fondų, ‚slėnių“, „inkubatorių“, tačiau neturėdami nei tinkamo charakterio, nei tikros motyvacijos, mano galva, neturi didelių perspektyvų. Ir nėra labai prasminga juos „auginti““, - patikino specialistas.

A. Zabotka mano, kad finansinė parama verslininkams turi būti teikiama taip, kad ir verslininkas turėtų įsipareigojimų, pvz., gaudamas finansavimą verslui paskolos forma, sugebėti grąžinti tokią paskolą. Šiuo atveju, kaip vieną iš galimų pasirinkimų, INVEGA siūlo lengvatines paskolas iš Atviro kredito fondo, kurios skirtos verslo plėtrai – tai tiek investicinės, tiek apyvartinės paskolos, taip pat kredito linijos. Vienas kreditas gali siekti iki 2 mln. litų. Tačiau parama pagal šią priemonę teikiama ne ilgesniam kaip 36 mėn. laikotarpiui.

Sėkmingo verslo paslaptis – sąžiningumas

Tuo tarpu A. Jasilionytė linkusi manyti, kad kiekvienam žmogui, jei tik jis nori kurti verslą, reikėtų duoti šansą.

„Versle labiausiai reikalingas žmogiškumas. Turėtų būti siekiama tiesos, dorovingumo, veiklos principingumo. Man patinka kinų išmintis - „išmintingas žmogus džiaugiasi vandenynais, žmogiškas žmogus – kalnais. Išmintingas – veiklus, žmogiškas – ramus. Išmintingi džiaugiasi gyvenimu, žmogiški – ilgai gyvena“. Išsiauklėjimas yra svarbus, tačiau nėra gerai, kai išsiauklėjimas ir išsimokslinimas užgožia žmogiškumą“, - patikino įvaizdžio konsultantė.

Pasak jos, norint tapti sėkmingu ir teisingu verslininku reikia vadovautis ne teisėmis ar įstatymais, o sąžine.

„Suprantu, kad mintys apie moralines vertybes versle dabartiniu laikmečiu gali versle gali atrodyti utopiškos, tačiau argumentas yra vienas – tik tu pats renkiesi, kaip kurti savo verslą ir gyvenimą. Todėl svarbu atsiminti, kad kiekvienas veiksmas yra lygus atoveiksmiui“, - išmintingumo pradedantiems verslininkams linkėjo A. Jasilionytė.

INVEGA teikia paskolas iš Atviro kredito fondo, kurios skirtos verslo plėtrai (tiek investicinės, tiek apyvartinės paskolos, kredito linijos). Iš AKF vienam kreditui gali būti skirta iki 1 500 000 litų.
Kredito linijos - tai atsinaujinančios trumpalaikės paskolos, skirtos efektyviai finansuoti smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) apyvartinio kapitalo poreikį. SVV gali bet kada pasiskolinti nustatyto kredito limito ribose ir bet kuriuo metu grąžinti visą ar dalį kredito limito. Kredito linijos galės būti teikiamos ne ilgesniam kaip 36 mėn. laikotarpiui.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Orai: įspėja dėl perkūnijos, stipraus vėjo ir karščių (7)

Pirmadienį vietomis Lietuvoje galima perkūnija, stiprus vėjas, vyraus aukšta temperatūra,...

Netikros aukštosios mokyklos vilioja studentus valstybės nepripažįstamais bakalauro ir magistro diplomais (108)

Įstaigos pavadinime – užuomina į aukštąjį mokslą, žadami bakalauro ir magistro diplomai...

Parduotuvės vadovas apie krentančius pardavimus: kažkas jaučiasi, bet nežinau tik kas (568)

Tiek Lietuvoje, tiek Europoje kalbama, kad šiuo metu yra ekonominis pakilimas.

Verslininkai trina rankomis – poilsiautojų pilnos ir sodybos, ir upės (13)

Kaimo turizmo sodybų savininkai trina rankomis – vasaros sezonas daug geresnis nei pernai. Dauguma...

Kraupios pliušiniais žaislais nuklotos vaikų kapinės: ten patekus norisi sukalbėti visas maldas, kurias moki (24)

Ilgas žvyrkelis. Šalia jo – sena, medinė, išvirtusi tvora. Aplink matosi kelios trobelės,...

Lietuvius gluminusi mada viešumoje „puoštis“ kojinėmis bei šlepetėmis pasiekė ir Kanye Westą: taip apsiavęs atvyko į vestuves (52)

Amerikiečių reperis Kanye Westas garsėja ambicijomis mados ir dizaino srityje. Jam neretai tenka...

Natalija Bunkė pristato naują dainą ir vaizdo klipą: kuriozų išvengti nepavyko (44)

Populiarių merginų grupių „Pop Ladies“ ir „Yva“ lyderė Natalija Bunkė nusprendė...

Ką reiškia mėlynių spalvos ir kada reikėtų susirūpinti? (2)

Mėlynių atsiranda, kai pažeidžiamos po oda esančios smulkios kraujagyslės. Bėgant laikui,...

Situaciją Lietuvos mokyklose vadina dramatiška: siūlo kuo greičiau atsigręžti į Azijos šalis (42)

Kanada, Kinija, Estija, Suomija, Vokietija, Honkongas, Japonija, Olandija, Singapūras – šios...