aA
Pastaruoju metu daug kalbama apie smulkiųjų ir vidutinių verslų (SVV) trūkumą Lietuvos regionuose. Tačiau verslininkų ir jų asociacijų teigimu, problema yra ta, kad tarp visų kalbų trūksta konkrečių veiksmų.
© Shutterstock nuotr.

Todėl kalbėdami apie SVV tendencijas jie negaili patarimų dabartinei valdžiai ir patiems verslininkams bei drąsiai rėžia tai, ką dabartinėje sistemoje būtina pakeisti.

Jaunimo mokymui skiria ir pusę metų

Sėkmingai Tauragėje esančiai įmonei „Valdymo apskaita“ vadovaujantis Modestas Petraitis pasakoja, kad nors jo verslui įmonės buvimo vieta nėra svarbi, ją kurti būtent Tauragėje buvo nuspręsta ne tik dėl to, kad šis miestas yra jo gimtinė, bet ir iš finansų ir laiko taupymo paskatų.

„Kadangi Tauragėje yra Kauno kolegijos skyrius, čia ruošiami specialistai (buhalteriai, vadybininkai). Personalas yra pigesnis nei didmiesčiuose, todėl kurti įmonę regione man pasirodė naudingiau. Maža to, regione valstybinės institucijos į verslininkus žiūri kitaip – lanksčiau nei didmiesčiuose suteikia pagalbą“, - pasakojo įmonei, tvarkančiai apskaitas nuotoliniu būdu, vadovaujantis M. Petraitis.

Pasak jo, kuriant įmonę regione svarbu negailėti laiko klientams pritraukti, konsultacijoms ir įrodymui, kad esi profesionalas. Jei tai bus įvykdyta, klientai atsiras patys vieni per kitus.

„Taip pat reikia nebijoti išmokyti naują personalą ir ypač jaunimą darbo specifikos. Jaunuoliui neužtenka tik baigti mokslus, jį dar reikia specialiai apmokyti dirbti pagal įmonėje nusistovėjusią tvarką. Tik po pusmečio jam galima patikėti tvarkyti apskaitą, todėl darbdavys turi skirti laiko mokymosi periodui“, - pripažino M. Petraitis.

Siūlo remti nemokamais būstais

Pasak jo, pagrindinė SVV trūkumo regione bėda yra ta, kad jaunieji verslininkai regione praktiškai nejaučia jokio didesnio veiklos skatinimo.

Labai svarbu ir skatinti grįžti emigrantus, kurie galėtų kurti verslą regione. Dabar, kai verslą galima vykdyti ir prižiūrėti iš bet kurios pasaulio vietos, prisivilioti jaunimą į regioną nėra lengva.
M. Petraitis

„Visos paramos – labai paviršutinės. Jei iš savivaldybės ir valstybės biudžeto būtų skiriama lėšų tam, kad, pavyzdžiui, įsipareigojus kurti verslą ir naujas darbo vietas, jaunam verslininkui būtų suteikiamas gyvenamasis būstas, kuris išlaikius rodiklius po 5-10 metų taptų asmenine nuosavybe, ar patalpas, kuriose būtų galima vystyti verslą. Tokiu atveju jaunimas būtų suinteresuotas kurti verslą regione. Už įdarbintus žmones regionų savivaldybės jauniems verslininkams turėtų kompensuoti sumokėtą gyventojų pajamų mokesčio dalį arba įrengti savivaldybės įmonėse praktikų vietas, kur jaunimui būtų suteikiamos praktinės žinios. Labai svarbu ir skatinti grįžti emigrantus, kurie galėtų kurti verslą regione. Dabar, kai verslą galima vykdyti ir prižiūrėti iš bet kurios pasaulio vietos, prisivilioti jaunimą į regioną nėra lengva“, - pripažino M. Petraitis.

Per tris mėnesius – 38 naujos įmonės

Tiesa, su SVV įmonių trūkumų ir jų veiklos nesėkmėmis susiduria ne visi regionai. Pavyzdžiui, Mažeikiuose tokių įmonių pardavimų apyvartos ir užsakymų skaičius didėja.

Mažeikių verslininkų asociacijos (MVA) prezidentė Dalia Poliakaitė tikino pastebinti SVV įmonių atsigavimą po nuosmukio.

„Nuosmukio laikotarpiu įmonės konsolidavusios savo finansus neskuba leisti lėšų gerai neįvertintiems projektams. Investiciniai projektai kiekvienu atveju labiau apgalvoti – atsižvelgia į ilgalaikę perspektyvą ir planuojamą plėtrą. Mažeikiai yra išskirtinis regiono miestas dėl savo pramonės, nes didelę jos dalį sudaro didmeninė ir mažmeninė prekyba, vertinant pagal ekonominės veiklos rūšis. Toliau seka kita aptarnavimo veikla, transportas ir saugojimas, statyba, apdirbamoji gamyba“, – pasakojo D. Poliakaitė.

Pasak jos, Mažeikių regione per pirmąjį šių metų ketvirtį jau yra įregistruoti 38 juridinių asmenų subjektai.

„Šį skaičių be abejo būtų galima padidinti gerinant pradedančiojo verslo sąlygas ne tik rajono, bet ir šalies mastu. Taip pat liberalizuojant darbo santykius, gerinant miesto investicinę aplinką, sprendžiant problemas dėl viešųjų pirkimų rajono verslui, nes dažna vietos įmonė yra nepajėgi konkuruoti su CPO elektoriniame kataloge esančiomis įmonėmis, ir dėl kvalifikuotų darbuotojų stygiaus rajone. Taip pat jaučiamos emigracijos ir senstančios visuomenės problemos, kurias vėlgi reikia spręsti“, - kaip būtų galima SVV regione, pasakojo D. Poliakaitė .

Trūksta konkrečių finansavimo šaltinių

MVA vykdančioji direktorė Laura Janulytė, įvertinusi verslo kūrimo perspektyvas Mažeikiuose, patikino, kad optimizmo įkvepia miesto lokacija – verslininkai gali koncentruotis ne tik į Mažeikius, bet ir į netoliese esančius Šiaulius, Klaipėdą ir net Latviją. Tačiau labai trūksta jų verslo pradžią galinčių palengvinti finansavimo fondų.

Anksčiau nebuvo kreipiama daug dėmesio į investicijų pritraukimą bei įmonių kūrimą konkrečiai regionuose. Tikiuosi, kad ši situacija pasikeis. Juk viena darbo vieta, įkurta regione, kur aukštas nedarbo lygis, yra vertingesnė nei dideliame mieste.
L. Janulytė

„Šiuo metu savivaldybė neturi SVV finansavimo fondo, tačiau ketina jį atnaujinti. Pradedantiesiems verslininkams padeda įvairūs projektai, kurie nesusiję su finansavimu, tačiau skirti pradedančiajam verslui, pavyzdžiui, konsultacijos. Labiausiai jauniesiems verslininkams reikia pradedančiojo verslo mokesčių lengvatų, nes rinkoje yra didelė konkurencija, su kuria ypač susiduria jaunas verslas, todėl reikėtų plačiau žvelgti į tokio verslo rėmimą. Taip pat padėtų rajonų bendradarbystės, patalpų ir darbo vietų nuomos ir renginių centrai su koncentruotomis mokslo inovacijomis ir technologijomis, kurie skirti jauniems verslininkams (angl. „Hub”)“, - patikino L. Janulytė.

Pasak jos, tie patys trūkumai įžvelgiami ir kituose regionuose. Būtent todėl Lietuva negali pasigirti aukštu verslumu.

„Anksčiau nebuvo kreipiama daug dėmesio į investicijų pritraukimą bei įmonių kūrimą konkrečiai regionuose. Tikiuosi, kad ši situacija pasikeis. Juk viena darbo vieta, įkurta regione, kur aukštas nedarbo lygis, yra vertingesnė nei dideliame mieste. Reikėtų kurti palankesnes sąlygas naujai besikuriantiems verslams regione arba perkeliantiems savo verslą į regioną. Reikėtų specialistų pagalbos pritraukiant užsienio investicijas į regionus, arba išskiriant regionų pranašumus. Taip pat patys regionai turi turėti savo vizijas bei strategijas, kur link jie eina. Didžiųjų miestų pranašumai aiškūs, tačiau rajonuose taip pat palanku vystyti pramonę“, - pastebėjo L. Janulytė.

Pasiūlė 3 situacijos sprendimo variantus

Anot Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkės Dalios Matukienės, SVV regionuose kenčia dėl dviejų dalykų – vartotojų trūkumo ir kvalifikuotos darbo jėgos.

„Praktiškai visi gyventojai yra didžiuosiuose miestuose. Ten pat yra ir pati perspektyviausia darbo jėga – jaunimas. Kai atsiranda šios dvi problemos, kyla daugybė klausimų dėl apyvartinių lėšų ir įmonės plėtros. O be šių dalykų apie įmonės sėkmę kalbėti negalima – trypčiojimas vietoje pelno neatneš“, - įsitikinusi D. Matukienė.

Pasak jos, norint padidinti SVV įmonių skaičių Lietuvos regionuose būtina atlikti tris svarbius dalykus.

„Visų pirma reikia pasiųsti žinią 10-12 klasių moksleiviams apie tai, kokias specialybes jiems rinktis – koks yra poreikis ir kokia ateitis. Vadybininkai ar teisininkai nėra reikalingi verslui, tokių specialistų ir taip yra per daug. Antras dalykas – kad tai, apie ką kalbama, pavyzdžiui, kooperacija, iš tiesų vyktų. Ateina naujas struktūrinių fondų periodas, todėl reikia labai gerai supažindinti verslininkus su tuo, kokiomis sąlygomis ateis šios lėšos ir kam jos skirtos. Trečia – padėti suprasti, kad verslas yra prioritetinis šalies vystymosi šaltinis, todėl jo įvaizdis yra labai svarbus. Veslininkai nėra vagys ar plėšikai. Tai žmonės, kurie realiai papildo biudžetą“, - patarimų negailėjo D. Matukienė.

Siūlo tinkamai išnaudoti ES lėšas

Ūkio ministerijos valdomos bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) generalinis direktorius Audrius Zabotka mano, kad verslo aktyvumą visų pirma lemia verslą pradedančių žmonių novatoriškumas, ambicijos, užsispyrimas ir ilgalaikės vizijos turėjimas. Todėl jis pataria atkreipti dėmesį į regionuose augančių vaikų ugdymą.

„Šios savybės nėra greitai įgyjamos. Jas reikia išugdyti, įskiepyti dar vaikystėje tiek šeimos, tiek ir mokymo bei ugdymo įstaigų pagalba. Taip pat valstybė turi sudaryti palankias sąlygas verslui pradėti ir veikti – tai, žinoma, apima tiek darbo santykių reguliavimą, tiek verslo priežiūros institucijų darbą, tiek mokestinę aplinką bei finansines paskatas“, - kaip ugdyti verslumą regionuose pasakojo A. Zabotka.

Audrius Zabotka (INVEGA nuotr.)
Audrius Zabotka (INVEGA nuotr.)

Jis tikina, kad situacija turėtų gerokai keistis Lietuvai pereinant į naujajį Europos Sąjungos finansinį laikotarpį. Tačiau labai svarbu gaunamas lėšas panaudoti tinkamai.

„Aktyvesnis finansų inžinerijos priemonių, kurios iš šalies biudžeto pareikalautų ir santykinai mažiau lėšų, naudojimas yra efektyvesnis nei subsidijos. Taip pat ir ekspertai paskutiniame Ūkio ministerijos užsakymu parengtame tyrime patvirtina, kad finansinių priemonių poveikis įmonėms bei šalies ekonomikai yra ilgalaikiškesnis. Tokios finansinės priemonės, kaip paskolos, garantijos, investicijos į įmonių kapitalą, neiškreipia konkurencijos ir suteikia galimybę gauti taip reikalingo finansavimo didesniam smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų skaičiui“, - patikino A. Zabotka.

Kur verslas gali sutaupyti, o jauni specialistai greičiau įgyti patirties?

Dažnai darbdaviai nenori priimti ką tik studijas baigusių, patirties stokojančių specialistų. „Invegos“ priemonė „Parama pirmajam darbui“ skirta jaunimo užimtumui skatinti ir kartu padėti verslui sutaupyti. Verslininkams, kurie įdarbino darbinės patirties neturinčius darbuotojus, kompensuojama dalis pirmą kartą įsidarbinusio jauno žmogaus (iki 29 m.) darbo užmokesčio. Kompensacija jauno specialisto darbo užmokesčiui mokama 12 mėn. Paraiškos pagal šią priemonę priimamos iki 2015 m. rugsėjo 30 d. Priemonė finansuojama ES struktūrinių fondų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Prekybos centrų plėtra nestoja: po paslapties skraiste planuojamos dešimtys naujų parduotuvių (34)

Milijoninės investicijos , dešimtys naujų prekybos vietų – tokie laukia 2019 metais prekybos...

Noah Smith. Taip, bitkoinas buvo klasikinis burbulas. Ir jis sprogo (30)

Regis, kiekvieną finansinį burbulą lydi koks nors visiems žinomas anekdotas apie tai, kaip kažkas...

Strasbūro šaulį nukovė policija, atsakomybę už jo surengtą ataką prisiėmė IS (1)

Prancūzijos policija ketvirtadienį nukovė vyrą, anksčiau šią savaitę Strasbūro Kalėdų...

Pirmąkart Sakartvelui vadovaus moteris, tačiau džiaugtis nėra kuo (25)

Pirmą kartą regiono istorijoje Sakartvelo vadove išrinkta moteris, bet šis pasiekimas ne toks...

Savo „kovinėje“ distancijoje Meilutytė vos pateko į pusfinalį, Rapšys pagerino čempionatų rekordą (4)

Kinijoje vykstančiame pasaulio plaukimo čempionate trumpame (25 m) baseine Rūta Meilutytė...

„Bayern“ vedlys įsidėmėjo „Žalgirio“ pasiųstą žinutę, žvaigždė – agresyvų kauniečių stilių specialiai Krepšinis.lt iš Miuncheno (6)

Penktadienio vakarą Eurolygos 12-ojo turo rungtynėse Miunchene akis į akį susirems du vienodą...

Meghan Markle grubiai sukritikuota dėl nevalingo nėščiosios elgesio viešumoje: „net nejauku žiūrėti“ (9)

Besilaukianti Meghan Markle užkliuvo, kad, esą, per „British Fashion Awards“ ceremoniją...

Audringas savaitgalis Kijeve: vietos, dėl kurių čia keliauja tūkstančiai lietuvių (444)

Tūkstančiai lietuvių keliaują į Ukrainos sostinę ieškodami ten pigių pramogų, restoranų ir...