aA
Dažnai neišsilavinę ir neturintys profesijos, kartais nemotyvuoti, retais atvejais metę mokyklas – pagrindiniai darbo biržų jaunų klientų apibūdinimai.
© Shutterstock nuotr.

Jaunimo nedarbas Lietuvoje yra opi problema: kai kuriose apskrityse žmonių iki 25 metų nedarbo lygis siekia 30 proc. Darbo biržų specialistai vardija, kad problemos ir jų šaknys visoje šalyje yra panašios.

Jaunimo nedarbas Utenos apskrityje yra aukščiausias ir pernai siekė 38,5 proc. Nors daugumoje šalies apskričių, išskyrus Šiaulių, per metus nedarbas mažėjo, visgi jaunimo įsidarbinimo rodiklis Lietuvoje išlieka prastas. Bendras nedarbo lygis Lietuvoje pernai siekė 11,8 proc.

Utenos teritorinės darbo biržos direktorius Egidijus Puodžiukas vardija ne vieną priežastį, kodėl regione yra aukštas nedarbo lygis.

„Priežasčių yra ne viena: jaunimui stinga motyvacijos, trūksta ir kokybiškų darbo vietų”, - pastebi jis.

Nors dirbama su vaizdingų apylinkių Utenos, Anykščių, Ignalinos, Visagino, Molėtų ir Zarasų gyventojais, kurie sezono metu aktyviai įsitraukia į turistines veiklas, nuolatinio darbo nepakanka.

„Vasarą darbo vietų padaugėja, tačiau ne visos atitinka jaunimo lūkesčius, nes jaunimas, kaip visada, nori čia, dabar ir daug. Galimybių ir atlyginimų nesutapimas yra problema. Darbdaviai noriai priimtų jaunimą, jeigu jie būtų labiau motyvuoti, tačiau negalima sakyti, kad blogas tik jaunimas, kai darbai neatitinka lūkesčių”, - apgailestauja Utenos skyriaus vadovas.

Darbdaviai noriai priimtų jaunimą, jeigu jie būtų labiau motyvuoti, tačiau negalima sakyti, kad blogas tik jaunimas, kai darbai neatitinka lūkesčių.
E. Puodžiukas

Jis vardija, kad jauni žmonės susižavi turtingiau gyvenančiais bendraamžiais, aplinkinių pasakojimais apie atlyginimus užsienyje, todėl ieškodami darbo gimtojoje vietoje pirmiausiai dairosi didesnių algų.

„Jaučiame, kad vasarą įvairių veiklų atsiranda daugiau, atgyja neblogai apmokamos statybos, darbo jėgos reikia daugiau, bet ne tiek, kiek yra jaunų bedarbių“, - dėstė E. Puodžiukas.

Mažai apmokamais darbais susigundoma rečiau, o kai kurių jauni žmonės išvis atsisako.

„Neturintiems išsilavinimo ir kvalifikacijos žmonėms pasiūlome viešųjų darbų, bet daugelis jų atsisako ir sutinka apskritai išsiregistruoti iš darbo biržos. Keletas jaunų žmonių paaiškinimų yra: „vasarai turiu kitų planų“ arba „nenoriu viešiems darbams aukoti vasaros“. To negalima pasakyti apie visus, bet pavyzdžių turime įvairių. Net kai pasiūlome motyvacinių renginių, pavyzdžiui, kaip parengti gyvenimo aprašymą, kaip save įvertinti, savanorystės projektų, tarkime, darbo su policija, bibliotekose, ne daugumai tokie pasiūlymai įdomūs“, - pastebi E. Puodžiukas.

Anot jo, ne visiems jauniems žmonėms patinka, kai darbo biržos specialistai ima aktyviau siūlyti darbus.

„Motyvuotas žmogus pasiūlymais galėtų pasinaudoti, nes įgautų žinių, kompetencijų, bet tokių aktyvių klientų – vienetai. Dar mažiau jų imasi dirbti savarankiškai, pavyzdžiui, pagal verslo liudijimus“, - tendencijas konstatuoja E. Puodžiukas.

Kur dingo motyvacija?

Su jaunimo motyvacijos problema susiduria ir kitų teritorijų specialistai. Telšių teritorinės darbo biržos direktorė Dangirutė Jurkuvienė sako, kad kartais sunku suprasti, kodėl jauni žmonės nenori dirbti.

„Dirbame su jaunais bedarbiais, atliekame apklausas, esame Lietuvoje pastebėję ir Europai būdingas tendencijas: dalis jaunimo visiškai nieko nenori, ir nežinau, ar tai yra mokyklos, namų, ar kitokio auklėjimo problema. Atrodytų, kad jauni bedarbiai yra išlepinti, bet ne visų materialinės sąlygos yra geros, o motyvacijos darbui vis tiek nėra. Aišku, priežasčių galėtume ieškoti ne tik žiūrėdami į žmogų, bet ir į darbdavį. Kartais motyvacija prarandama, jeigu žmogus nevertinamas, tad reikia, kad ir darbdaviai suprastų, jog pelno siekimas ir klestėjimas negalimas be darbo jėgos“, - sako ji.

Pasak D. Jurkuvienės, pasiteisina pernai pradėtos naujos praktikos, kai dirbant su jaunimu pasitelkiama ir psichologų pagalba. Skaičiuojama, kad beveik trečdalis nedirbančio jaunimo yra nepakankamai motyvuoti arba visiškai nemotyvuoti dirbti.

Dalis jaunimo visiškai nieko nenori, ir nežinau, ar tai yra mokyklos, namų, ar kitokio auklėjimo problema. Atrodytų, kad jauni bedarbiai yra išlepinti, bet ne visų materialinės sąlygos yra geros, o motyvacijos darbui vis tiek nėra.
D. Jurkuvienė

„Orientuojamės į kokybę ir siekiame, kad pirmiausia žmonės susivoktų ir pradėtų norėti dirbti. Pavyzdžiui, įgyvendiname projektą „Pasitikėk savimi“, kurio metu žmogui norima padėti suvokti, kur jis yra visuomenėje ir kodėl jam reikia dirbti“, - dėsto vadovė.

Tuomet, kai išsprendžiamos motyvacijos problemos, vertinama, ar žmonėms reikia persikvalifikuoti, kad jie rastų darbą.

„Bedarbius siunčiame mokytis orientuodamiesi į paklausių specialybių stygių ir, galiu pasakyti, kad darbdavių poreikius beveik tenkiname. Planuojame, kad su profesiniu mokymusi išspręsime žmogaus nedarbo problemą, suteikdami jam galimybę save parduoti darbdaviui už gerą algą“, - viliasi D. Jurkuvienė.

Specialistų teigimu, kol kas efektyviausias būdas paskatinti jauno žmogaus norą dirbti – užsiimti su juo individualiai.

„Žinoma, yra ir labai norinčio dirbti jaunimo, jų net akys žiba, bet tokie žmonės neretai mus ima ir palieka dėl netenkinančio darbo užmokesčio. Rajone šiemet pirmą ketvirtį išvykimą deklaravo 153 jauni asmenys, bet tai nėra tikroji statistika, nes daug kas išvykimo nedeklaruoja“, - apgailestauja Telšių teritorinės darbo biržos direktorė.

Ką siūlo žmogui be išsilavinimo ir patirties?

Alytaus teritorinės darbo biržos, administruojančios Alytaus, Druskininkų, Lazdijų, Varėnos skyrius, direktorius Regimantas Mačiulis sako, jog didelė dalis bedarbio jaunimo nieko nesimokė.

„Jaunimui sunkiau integruotis į darbo rinką, nes jie tam yra nepasiruošę: pusė jaunų žmonių yra nekvalifikuoti, neturi ne tik profesinio, o apie 10 proc. ir mokyklinio pasirengimo. Įgiję išsilavinimą yra paklausūs specialistai, jų galimybės įsidarbinti - nemenkos, net vertinant faktą, kad regione situacija – sudėtinga“, - mano R. Mačiulis.

Regimantas Mačiulis
Regimantas Mačiulis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Anot jo, nors Alytaus teritorijoje į Darbo biržas kreipiasi daug žmonių, daugelio problemos - išsprendžiamos.

„Dar vienas sunkumas įsidarbinant yra patirties stoka, tačiau motyvuoti ir aktyvūs žmonės turi galimybių, o mes siūlome įvairių priemonių, pavyzdžiui, darbo įgūdžių įgijimo rėmimas, parama pirmą kartą įsidarbinant ir kitos“, - sako R. Mačiulis.

Visgi darbo biržų specialistai konstatuoja, kad jaunimo padėtis darbo rinkoje yra geresnė nei kitų tikslinių grupių, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonių, nepaisant to, jog jaunimas nevengia darbų keisti.

„Jaunas žmogus dėl įvairių priežasčių darbo rinkoje neįsitvirtina, blaškosi ir dažnai pas mus po kelių mėnesių sugrįžta. Tai lemia tos pačios priežastys: motyvacijos stoka dėl darbo sąlygų, atlyginimo, karjeros perspektyvų nebuvimo. Šiuo atveju negalima kaltinti tik jaunus bedarbius, atsakingi ir darbdaviai, - apgailestauja R. Mačiulis. - Suprantama, kad jaunas žmogus nori daugiau uždirbti, todėl darbo ima ieškoti ir ne Lietuvoje, o dalies jaunų žmonių apsisprendimui įtakos turi ir galiojanti socialinės paramos sistema, kuri nemotyvuoja greičiau pradėti dirbti.“

Ūkio ministerijos valdoma bendrovė “Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo paramą, kuri naudinga ir verslininkui (darbdaviui), ir specialistui be patirties. Kaip žinia, dažnai darbdaviai nenori priimti ką tik studijas baigusių, patirties stokojančių specialistų. Pagal priemonę „Parama pirmajam darbui“ verslininkams, kurie įdarbino darbinės patirties neturinčius darbuotojus, kompensuojama dalis pirmą kartą įsidarbinusio jauno žmogaus (iki 29 m.) darbo užmokesčio. „Turime atvejų, kad patys jaunuoliai, ieškodami pirmojo darbo, savo cv įrašo informaciją apie šią priemonę, kad tik galėtų labiau sudominti darbdavį. Tai motyvuoja ir darbdavį, ir patį specialistą, kuris demonstruoja norą dirbti, mokytis ir įgyti reikiamų įgūdžių,“- teigė INVEGOS vadovas Audrius Zabotka. Kompensacija jauno specialisto darbo užmokesčiui mokama 12 mėn. Paraiškos pagal šią priemonę priimamos iki 2015 m. rugsėjo 30 d. Priemonė finansuojama iš Europos socialinio fondo lėšomis.

Jaunimo nedarbas (bendras nedarbo lygis) 2013 m., Statistikos departamento duomenys

Lietuva 21,9 (11,8)
Alytaus apskritis 32,4 (16,8)
Kauno apskritis 19,2 (10)
Klaipėdos apskritis 13 (7,4)
Marijampolės apskritis 32,2 (15,4)
Panevėžio apskritis 29,3 (15,9)
Šiaulių apskritis 34 (14,8)
Tauragės apskritis 20,6 (10)
Telšių apskritis 27,6 (13,9)
Utenos apskritis 38,5 (19,8)
Vilniaus apskritis 13,9 (9,7)

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Etikos sargų darbo užkulisiuose – politikų šantažas, slapta įrašyti pokalbiai ir kiti nešvarūs skalbiniai (16)

„ Moli , tu savo noru rašysi“, – taip iš darbo siūloma išeiti Vyriausioje tarnybinės etikos...

Suskaičiavo, kiek kartų mėginta supirkti daugiau kaip 500 hektarų žemės (14)

Nacionalinė žemės tarnyba suskaičiavo, kiek šiemet buvo atvejų, kai fiziniai ir juridiniai...

Systromas: „Instagram“ sėkmė – „Facebook“ rankose

Vienas „ Instagram “ įkūrėjų Kevinas Systromas , pirmą kartą pasirodęs viešumoje po to,...

Dr. Kjellas Nordstromas: tai, kas šiuo metu vyksta, pasaulį pakeis negrįžtamai (113)

Pasaulis, kuriame nebeįmanoma nieko prognozuoti. Toks, kuriame viskas skaitmenizuojama, o tada –...

Kaip išsirinkti tinkamą namų kvapą ir mėgautis juo ilgiau (1)

Tinkamai parinkti kvapai namuose ne tik taps puikiu aksesuaru interjere, bet ir padės sukurti...

Prieš dešimtmetį šlovės spinduliuose maudęsis Vitalijus Autukas: nežinau, kas būtų, jei būčiau likęs Lietuvoje (74)

Vitalijus Autukas – atrodytų, tokia girdėta ir taip gerai pažįstama pavardė, tačiau mintyse...

Rusų skandalistą Solncevą paliko plastines operacijas pamėgusi kone dvigubai vyresnė jo žmona (11)

63 metų Jekaterina Tereškovič pasidarė drastiškai išvaizdą pakeitusių plastinių operacijų,...

Šimonytė: čia dar vienas „rekordinis“ biudžetas (108)

Vyriausybė antradienį pritarė kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžeto projektui, kuris,...

Orai: permainos ne už kalnų

Jei praėjusią savaitę rudeninę striukę ar paltą įdienojus dažnam teko nešti rankose, tai...

Gentvilas siunta dėl Šimašiaus kuriamo komiteto: nebevaidinkite, kad su mumis kuriate liberalią visuomenę (121)

Vilniaus meras, vienas liberalų sąjūdžio lyderių Remigijus Šimašius pranešė, kad sieks...