aA
Mažėjanti administracinė atsakomybė, tūkstantinės paskolos su beveik neegzistuojančiomis palūkanomis, nemokamos konsultacijos ir visokeriopas inovacijų palaikymas – būtent tokios lengvatos yra siūlomos jauniesiems verslininkams, kurie ketina kurti verslą Lietuvoje.
© Shutterstock nuotr.

Vis dėlto pasigirti itin dideliu tautiečių verslumu negalime. Verslumą skatinančiose institucijose dirbantys specialistai dėl tokio lietuvių abejingumo tik skėsčioja rankomis. Pasak jų, įvertinus visas sąlygas, geresnio laiko kurti verslą nei dabar pat – nėra.

Naujiems verslininkams siūlo paramas ir lengvatų

Pasak ūkio ministro Evaldo Gusto, nuosekliai ir sistemingai atliekami darbai verslo aplinkos gerinimo srityje turėtų palengvinti verslo pradžios ir plėtros sąlygas šalyje: „Verslo aplinkai gerinti atliekama verslo priežiūros institucijų pertvarka, peržiūrima licencijų išdavimo tvarka, taip pat didinamas finansavimo šaltinių pasiekiamumas verslui, gerinamos konsultacijų ir informacijos sklaidos paslaugos, viešosios teritorijos pritaikomos investicijoms.“

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė šmaikštauja, kad Lietuvoje verslo nekuria tik tinginiai. Jos teigimu, pradedantieji verslininkai čia turi tokias sąlygas, kokių kitų šalių verslininkai gali tik pavydėti, o laukiančiuosius tinkamo momento įspėja, kad gali tekti „stebėti traukinio dūmus“.

„Įmonę Lietuvoje elektroniniu būdu galima įsteigti per dvi dienas. Yra daugybė konsultantų, kurie pataria, kaip tai padaryti, todėl sakyti, kad verslininkams užkraunama per daug administracinio darbo, neteisinga. Be to, per VšĮ „Versli Lietuva“ sistemą galima rasti konkrečių konsultantų – įmonių, kurios kiekviename regione nemokamai konsultuoja verslo kūrimo klausimais ir teikia informacinę pagalbą jau įkūrus verslą. Ten dirba profesionalūs ir išsilavinę žmonės, kurie padeda įvertinti rinką, apskaičiuoti išlaidas, nustatyti tikslines grupes ir visą tai išnagrinėję nuspręsti, verta kurti verslą pagal konkrečią idėją, ar ne.

Įmonę Lietuvoje elektroniniu būdu galima įsteigti per dvi dienas. Yra daugybė konsultantų, kurie pataria, kaip tai padaryti, todėl sakyti, kad verslininkams užkraunama per daug administracinio darbo, neteisinga.
D. Matukienė

Tegu man kas nors įvardija kitą šalį, kurioje galima gauti 86 tūkst. litų paramą verslui penkeriems metams su beveik nulinėmis palūkanomis ir 80 proc. „Invegos“ garantija. Maža to, pasinaudojęs pirmųjų metų programa, verslininkas vien darbo vietai sukurti gali gauti 25 tūkst. litų paramą per metus, jam bus sumokėtos visos įmonės steigimo išlaidos, nuo 80 iki 100 proc. subsidijuotas elektroninio puslapio sukūrimas ir daug kitų paslaugų. Be to, vyksta daugybė verslo forumų, kuriuose galima pasisemti minčių, kaip kurti, plėtoti verslą, ir žinių, kaip išsilaikyti. O jei žmogus pats nesidomi, kas vyksta verslo rinkoje, kam jam tas verslas?“, – retoriškai klausė D. Matukienė.

Idėjas nešiojasi ir 10 metų

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė D. Matukienė, paklausta, ką patartų norintiems kurti savo verslą žmonėms, – ar palaukti dvejus metus, kol bus palankesnės sąlygos, ar kurti verslą dabar, – patikino, kad laukti nėra ko.

„Susiduriu su žmonėmis, kurie 10 metų vaikšto į konsultacijas ir galvoja apie tai, ar verta pradėti kurti verslą. Nėra geresnio laiko nei dabar. Daugumą tų verslininkų idėjų jau įgyvendino ir sėkmingai vysto kiti, o jie tebelaukia geresnių laikų. Pradėti verslą Lietuvoje tikrai nėra sudėtinga, tereikia noro, pastangų ir įdirbio“, – patikino D. Matukienė.

Ūkio ministras Evaldas Gustas teigia, kad verslo aktyvumą visų pirma lemia verslą pradedančių žmonių novatoriškumas, ambicijos, užsispyrimas ir turimos ilgalaikės vizijos. Tačiau svarbios ir valstybės sudaromos palankios sąlygos kurti verslą.
Ministro nuomone, Ūkio ministerijos valdoma bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) galėtų būti geras pavyzdys, kaip valstybė efektyviai skatina smulkiojo ir vidutinio verslo finansavimą ir vystymąsi per vadinamąsias finansų inžinerijos priemones, kurioms finansuoti taip pat yra naudojamos ir Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšos: „Pradedantiesiems verslininkams turėtų būti sukurtos ir prieinamos įvairiausios finansavimo priemonės, atitinkančios skirtingų vystymosi stadijų ir dydžio verslo poreikius.“

Audrius Zabotka (INVEGA nuotr.)
Audrius Zabotka (INVEGA nuotr.)

Europos Komisija taip pat siūlo labiau skatinti verslą ne dotacijomis, o finansinėmis priemonėmis. Šiuo metu Ūkio ministerija kaip tik ir siūlo verslui tokias finansines priemones, kaip paskolos, garantijos, dalinis palūkanų kompensavimas, investicijos į įmonių kapitalą. Minėtos priemonės ateityje gali būti dar patobulintos.

„Pasimokę iš ankstesnių programavimo laikotarpių, matome, kad Lietuvai reikia kuo geriau pasiruošti išnaudoti būsimas struktūrinių fondų lėšas. Verslui skirtos finansinės priemonės leidžia sumažinti investicijų kainą ir pritraukia daugiau privačių investicijų, ragina kurti naujas darbo vietas ir taip skatina augti bendrąjį vidaus produktą. Veiksmingai veikia teikiamos paskolų garantijos, derinamos su kitomis finansinėmis paskatomis. Dauguma verslui skirtų finansinių priemonių jau yra pasiūlytos, verslo atstovams belieka aktyviau naudotis teikiamomis galimybėmis ir norėti kurti verslą Lietuvoje“, – patikino „Invega“ generalinis direktorius Audrius Zabotka.

Verslininkams mažėja administracinė atsakomybė

Ūkio ministerija primena, kad iki 2020 metų Ūkio ministerijos administruojamos investicijos yra nukreiptos pradedantiesiems verslininkams ypač naudingomis kryptimis. Daugiausia dėmesio ir paramos žadama skirti mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) (apie 1,2 mlrd. Lt), smulkiojo ir vidutinio verslo (apie 1,84 mlrd. Lt) sritims, pramonės įmonių energetiniam efektyvumui (80 mln. Lt), gamtos ir kultūros objektų žinomumui (120 mln. Lt) ir žmogiškųjų išteklių kompetencijai (384 mln. Lt) didinti.

Aptardamas naują ES struktūrinės paramos teikimo laikotarpį, besitęsiantį iki 2020 metų, ūkio ministras E. Gustas pabrėžė, kad nuo šiol verslininkams sudarytos sąlygos leis mažiau dėmesio skirti administracinei naštai.

„Kalbant apie 2014–2020 m., paminėtina, kad bus investuojama ne tik į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, bet ir į inovacijas (MTEPI). Nebebus reikalaujama, kad įmonių sukurtas produktas būtų naujas rinkos lygiu, numatoma finansuoti ir tuos produktus, kurie bus nauji įmonių lygiu. Taip įmonės turės daugiau galimybių gauti finansavimą. 2007–2013 m. laikotarpiu dėl labai griežtų reikalavimų, kai įmonėms reikėjo įrodyti jų kuriamų produktų naujumą rinkos ar net pasauliniu lygiu, buvo atmetama beveik pusė paraiškų“, – pasakojo E. Gustas.

Bus finansuojama nauja veikla

Naujuoju ES struktūrinės paramos teikimo laikotarpiu ir toliau numatoma skatinti įmonių jungimąsi į klasterius, tačiau įmonių klasterizaciją planuojama remti pagal tris klasterių išsivystymo lygius: besiformuojančius klasterius, besivystančius klasterius, brandžius klasterius. Taip siekiama skatinti sveiką konkurenciją atskiriant jaunas ir ilgiau veikiančias įmones ir sudarant joms sąlygas dėl paramos varžytis skirtingose išsivystymo kategorijose. Paramą numatoma teikti tiek inovatyvių klasterių veiklai, tiek investicijoms į jų infrastruktūrą.

Evaldas Gustas
Evaldas Gustas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Pasak ūkio ministro, naujuoju periodu verslininkai išlošia ir dėl to, kad anksčiau jie turėdavo pateikti iki galo parengtas paraiškas, įvairius skaičiavimus, tačiau dažnai paraiškos būdavo atmestos dėl pačios idėjos, nepradėjus net vertinti komercinio atsiperkamumo. 2014–2020 m. numatomi dviejų etapų konkursai: pirmiausia bus pateikiama tik idėja, ją įvertinus teigiamai, bus teikiama antroji paraiškos dalis su visais skaičiavimais. Taip verslui mažinama administracinė našta.

„Bus finansuojama ir nauja veikla, pavyzdžiui, bandomoji gamyba, išplėstas „Inočekių“ rūšių spektras (čekiai prototipui sukurti, išradimų patentavimas, dizaino registravimas ir pan.). Per „Inočekių“ atranką bus taikomas kokybinis vertinimas. Atsiras tokių priemonių, kaip „Inosertifikavimas“ (bandymai laboratorijose ir bandymai realiomis sąlygomis)“, – pasakojo E. Gustas.

Žadamas smulkiojo ir vidutinio verslo augimas

Kitaip nei praėjusiais metais, kai galėjo būti remiamas visas verslas, dabar bus remiamas tik smulkusis ir vidutinis verslas (SVV). Investicijos į SVV bus nukreiptos pagrindinėmis 4 kryptimis: verslumo skatinimo, tarptautiškumo didinimo, įmonių produktyvinimo (įskaitant ir privataus turizmo rėmimo iniciatyvas) ir ekologiškų inovacijų diegimo skatinimo.

Kaip pasakojo ūkio ministras E. Gustas, daug dėmesio bus skiriama investavimui per finansines priemones. Taip mažiau iškraipoma konkurencija, be to, finansinių priemonių lėšos yra grįžtančios ir pakartotinai naudojamos investuoti į kitas įmones.

„Paminėtina, kad iki 2020 m. verslo klasterizacijos procesas bus remiamas ne tik tuo atveju, jei įmonės susiburs atlikti mokslinių tyrimų ar vykdyti eksperimentinės plėtros, kaip kad buvo 2007–2013 m. laikotarpiu, bet ir tada, kai įmonės susiburs bendrai jungtinei veiklai, siekdamos didinti savo konkurencingumą ir pelningumą. Norint paskatinti jų veiklą bus taikomos produktyvumą didinančios priemonės, kurios atsiperka ir generuoja gana didelę grąžą“, – patikino E. Gustas.

Naujos paramos galimybės verslui 

Ūkio ministerija 2014–2020 m. laikotarpiu, be minėtos paramos smulkiajam ir vidutiniam verslui, moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai bei inovacijoms skatinti, teiks paramą ir energijos vartojimo intensyvumui pramonės įmonėse mažinti ir žmogiškųjų išteklių konkurencingumui didinti, taip pat turizmo rinkodarai. 

2014–2020 m. laikotarpiu, kitaip nei 2007–2013 m. laikotarpiu, itin daug dėmesio bus skiriama energijos vartojimo intensyvumui mažinti pramonės įmonėse. Šios investicijos bus nukreiptos pagrindinėmis 4 kryptimis: atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo, pramonės įmonių energetinio efektyvumo, energetinio audito atlikimo, kogeneracinių jėgainių įrengimo. Pažymėtina, kad pagal šį prioritetą paramą galės gauti tiek mažos ir vidutinės, tiek didelės įmonės, naudojančios energetinius išteklius vidiniams poreikiams tenkinti ir netiekiančios energijos į šalies energetinius tinklus.

Naujojo ES paramos laikotarpio naujovė – Ūkio ministerija administruos paramą, skirtą dirbančiųjų įmonėse kompetencijai kelti, neformaliai pameistrystei vykdyti, žmogiškųjų išteklių stebėsenos prognozavimo ir plėtros mechanizmui kurti.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Vytaras Radzevičius apie meilę vaikams ir anūkui: yra vienas dalykas, dėl kuriuo jaučiuosi skolingas (8)

Žinomas keliautojas, TV laidų vedėjas, Pasaulio puodų „tikrintojas“ ir knygų apie tai...

Per Kalėdas parduotuvės nedirbs: paskelbė visų prekybos centrų darbo laiką (128)

Šiemet nė vienas prekybos centras Lietuvoje nedirbs pirmąją Kalėdų dieną, gruodžio 25-ąją,...

Romantika – rimtas dalykas: tik laiko klausimas, kada atsidursite pas gydytoją (1)

Kuo labiau civilizuotais tampame, tuo daugiau atsiranda asmenybes žlugdančių priklausomybių. Ne...

Rimvydas Valatka. Septyni kiaulių ūkio principai (200)

Eina į pabaigą trečiasis Džiaugsmo sekmadienis su valstiečiais ant altoriaus. Plėsdami vidinę...

Jokubaičio karjeros rungtynėse „Žalgiris“ sutriuškino „Nevėžį“ (35)

Gynyboje solidžiai rungtyniavęs Kauno „Žalgiris“ (13-1) po nesėkmės Eurolygoje reabilitavosi...

Netikėtas rezultatas: rinkėjams patinka viena ir ta pati Landsbergio ir Skvernelio savybė (167)

Didelė dalis Lietuvos rinkėjų yra migruojantys, pasiduoda bandos instinktui, ir gali persigalvoti...

Kaune stoja eismas – automobiliai neatlaiko kelio dangos išbandymo (147)

Sekmadienį žiema į Kauną atėjo su trenksmu: iš dangaus krenta snaigės, o kelio danga –...

Pensininkė Jonavoje pasigedo taksi gaunantiems mažas pajamas (13)

Jonavos žinių redakcijai skambinusioji moteris teigė, jog būtų įdomu sužinoti, ar yra galimybė...

Užkalnis: picas lietuviai valgė jau nuo XIII amžiaus, o žemaičiai – dar seniau (119)

Nelabai kas Lietuvoje dedasi su itališku maistu. Nelabai kas. Kaune, pavyzdžiui, valgyti italų...