„Patraukė mane tuo, ką šiandien jaunimas mato kompiuteriniuose žaidimuose. 1999-aisiais nebuvo žaidimų, filmai su Chuck'u Norris'u jau buvo nebeįdomūs, o čia virė tikras, įtraukiantis gyvenimas“, - apie pirmą susidūrimą su šarvuočiu pasakojo S. Laisonas.

Suprantu, ką jis turi omenyje - ką tik pravažiavome Gaižiūnų poligone įrengta šarvuočių trasa ir pirma mintis, nustojus griausti varikliui, - būsiu šarvuočio vairuotoja. Beje, nebūčiau pirmoji, kuri to panoro.

„Vairuotojų ateina pačių įvairiausių – vieni drąsūs, kiti – pilni kažkokių stereotipų, treti – kiek išbandę, o ketvirti – niekad nevažiavę ir to pirmo prisėdimo laukiantys su nerimu, jauduliu. Pats turėjau keturias kares, kurios mokėsi vairuoti šarvuotį. Būna labai įdomu, kai mergina nušluosto nosį kariams vyrams.

Mūsų vairavimas nėra vien kalvos ir duobės, tad pirmieji vairavimo pagrindai – važiuoti ir sustoti tam tikru greičiu, vyksta slalomas, manevruojama, tada būna kliūties lenkimas dideliu greičiu. Merginos puikiai manevruoja“, - su šypsena pastebi 37 m. S. Laisonas.

Priešingai nei maniau iki tol, šarvuočiai nėra jau tokie lėti ir gebėti valdyti šią transporto priemonę tikrai reikia įgūdžių. Šarvuočio M 113 vairuotojo kursas įprastai organizuojamas ir pravedamas dviem etapais. Pirmojo etapo metu kursantai susipažįsta su šarvuočiu, jo sandara bei pagrindiniais agregatais, mokomasi atlikti techninę priežiūrą ir paruošti šarvuotį eksploatacijai. Antrojo etapo metu mokoma važiuoti, manevruoti ir stabdyti, vykdyti kompleksinį vairavimą kliūčių ruože.

Tam, kad galėtumėte sėsti už šarvuočio vairo - arba tiksliau, vairalazdžių - Jums prireiks C kategorijos arba traktoriaus vairavimo pažymėjimo.

„Tačiau vairuoti šarvuotį - tikrai ne tas pats, kas valdyti traktorių. Vikšrinė transporto priemonė yra it arklio vadeliojimas – yra dvi vairalazdės. Tempiam dešinę – sukamės į dešinę ir atvirkščiai. Tempiam abi – jis sustoja. Pavarų dėžė – automatinė. Prietaisų skydelis nėra didelis, nereikia tiek susikaupimo kaip pilotuojant lėktuvą“, - techninėmis detalėmis dalijasi pašnekovas.

Tiesa, beveik 10 tonų sveriančio šarvuočio apetitą degalams tikrai galima palyginti su lėktuvu.

„Pakrautas šarvuotis lėkdamas geru miesto plentu naudoja 70 litrų 100 km. Tokiomis sąlygomis, kaip čia mes važiavome miškais, sudeginama daugiau – 160 l/100 km“, - teigė S. Laisonas.

Tada man natūraliai kyla klausimas - koks šio brangiai išlaikomo šarvuočio tikslas?

„Šarvuotis yra kaip kovinis taksi. Jei pėstininkas turėtų eiti 10-20 km, tai jį išvargintų. Juo labiau, jei vėliau reikėtų dar atlikti kovinius veiksmus. Šarvuočio paskirtis – nuvežti.

Be to, viršuje statomas sunkusis kulkosvaidis M2HB – 12,7 mm. Tai pakankamai didelis ir galingas ginklas. Priekyje turime dūmines uždangas, kurias galime panaudoti esant reikalui – pvz. atsitraukiant“, - atsako pašnekovas.

Šarvuočio tikslas nėra atlikti puolamuosius veiksmus. Jis - ne tankas, ne kovinė mašina. Ir nors šis, amerikiečių gamybos šarvuotis jau turėtų ilsėtis muziejuje (1963 m.), lietuvių naudojama karo technika, pasirodo, vis dar puikiai dirba pagal savo paskirtį.

„Yra bent 50 valstybių, kurios dar naudoja tokius šarvuočius. Gal jų šiek tiek modifikuotas, variklis galingesnis, bet iš principo šarvuotis lieka toks pat.

Kai važinėjome su danų kariuomenės šarvuočiais, kai buvome misijoje, ant jų šarvuočių dedasi papildomi šarvai. Tai prideda šiek tiek svorio, bet geriau apsaugo nuo kulkų. Taip, geresnės technikos yra, tačiau savo funkcijas mūsiškis atlieka puikiai. Neseniai čia buvo atvežti kitos šalies šarvuočiai – taip, jie važiuoja greičiau, minkščiau, karys nejaus tokio diskomforto, kaip kad čia – tarška, barška, ūžia viskas. Bet yra vietų, kur aš su šiuo šarvuočiu pravažiuočiau, o tas naujesnis, modernesnis ir užklimpsta“, - tikino Juozo Lukšos mokymų centro specialistas, pridurdamas, kad M113 maksimalus greitis - 70 km/h.

Pasirodo, apie lietuvių vairuojamus nemirtingus šarvuočius kai kurios istorijos perduodamos iš lūpų į lūpas.

„1999 m. į Lietuvą buvo atvykę danų instruktoriai. Jie perspėjo - niekada su šarvuočiu neplaukite. Sako, negalima, jokiu būdu. O lietuviams tai nė motai. Man asmeniškai neteko už vairo įveikti vandens kliūties, tačiau žmonės dalijasi video ir teko matyti, kaip lietuvis šarvuotis praplaukė – visas šarvuotis įveikė vandens ilgį. Pagal techninius parametrus jis plaukė, o danai juokėsi sužinoję“, - mena S. Laisonas.

Sitprus ir šio „kovinio taksi“ šarvo storis - keleivius saugo 5 mm storio siena, pagaminta iš specialaus lydinio. Paklaustas, ar lengva peršauti šį šarvą, pašnekovas tik nusijuokia.

„Prisiklausius legendų, kai sako peršausiu iš kalašnikovo – kyla šypsena. Parodykit man tą žmogų, kuris šovė ir prašovė“, - sako S. Laisonas.

Jam antrina ir greta stovintis 5 tarptautinių misijų dalyvis vyr. srž. Olegas Magas.

„Nežinau tokio, kuris būtų šarvuotį kalašnikovu peršovęs. Po mūšio Irake mes radome trumpą įlenkimą priekyje – šarvo nepramušė jokia kulka. Netikiu tais, kurie pasakoja vien gandais remdamiesi“, - šypteli O. Magas.

Iki gegužės 1d. skirkite 2% nuo jau sumokėto savo pajamų mokesčio Lietuvos kariuomenei. Visą informaciją rasite čia: www.guoga.lt/parama.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (639)