aA
„Yra šmaikštus posakis – išminuotojai klysta du kartus, pirmąkart – pasirinkdami profesiją. Antras kartas nėra leistinas“, – pokalbį su šypsena pradeda Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono Sprogmenų neutralizavimo kuopos vado pavaduotojas Kazimiras Bogdanas.
© DELFI

Apie tai, kad išminuotojo darbas daug sudėtingesnis nei tai, ką matėme filme „Išminuotojų būrys“, apie tai, ką reiškia vadovauti kuopai, kai tau tik 27–eri, ir pavojingiausias Lietuvos teritorijas – išskirtinai DELFI papasakojo jaunas išminuotojas K. Bogdanas.

Yra laimingų žmonių, kurie dar mokyklos suole puikiai žino, kuo norės būti užaugę. Tai – ne mūsų pašnekovas.

„Sprendimą priėmiau tik paskutinę minutę, rinkdamasis, kur stoti“, – tą akimirką, kai jau reikėjo žymėti gyvenimą lemiantį pasirinkimą mena jis.

K. Bogdano tėvai – medikai, tačiau sūnaus sprendimo nesekti jų pėdomis ir stoti į Lietuvos karo akademiją nesmerkė. Be to, šeimoje nuolat buvo puoselėjamas patriotizmas, o materialinė gerovė nebuvo vertybė.

Ketveri studijų metai ir laikas rinktis specializaciją.

K. Bogdanas
K. Bogdanas
© G. Armalytės nuotr.

„Aš pasirinkau tarnybą Panevėžyje, Karaliaus Mindaugo mechanizuotame pėstininkų batalione. Ir vos po pusės metų manęs paklausė – ar nenorėčiau užimti išminuotojų būrio vado vietos Kaune. Šiek tiek pasvarstęs, įvertinęs faktą, kad esu iš Druskininkų, būsiu arčiau, o specializacija išties įdomi – kodėl gi ne. Taip paprastai, be jokių stebuklų, perėmiau naujas pareigas. Retai kas taip pereina“, – karjeros šoktelėjimą apibūdino K. Bogdanas. Retas pėstininkas pasuka karo inžinerijos išminuotojo kryptimi.

K. Bogdanas ėmė vadovauti personalui, kurio dauguma narių – vyresni už jį.

„Kai ateini vadovauti ir esi pats jauniausias – tai yra tam tikras iššūkis, su kuriuo tvarkausi iki šiol. Todėl žmonės, dirbdami tokį darbą, mokosi visą gyvenimą“, – teigė pašnekovas.

Lietuviškasis „Išminuotojų būrys“ daug racionalesnis

Suvokimą apie išminuotojus, prisipažinau jam, susidariau iš filmų. Menu, kaip garsiojoje kino juostoje „Išminuotojų būrys“ elitinė išminuotojų komanda nebijojo nieko – nei kulkų krušos, nei aplink sproginėjančių užtaisų. Vyrų ir visų aplinkinių gyvenimus lemdavo mėlynas arba raudonas laideliai. Ar lietuvių darbo kasdienybė bent kiek panaši į tai?

Kasdien greta mirties: profesija, kai klysti galima tik du kartus
© KAM

„Laidukų mes įprastai nekerpame arba procedūros atrodo ne visiškai taip, kaip pateikiama filmuose. Turime labai įvairių užduočių – ne planinis išminavimas, kai vykstama į vietą, yra tik dalis to, ką kasdien veikiame. Kiekvienais metais valome skirtingas teritorijas – Lietuva yra labai užteršta sprogmenimis ir daugelis vietų iki šiol kelia grėsmę, tiek verslui, tiek vietiniams žmonėms. Taip pat remiame kitus dalinius, kai reikia susprogdinti nesuveikusius sprogmenis ir pan. Tai – labai plati sfera“, – teigė K. Bogdanas.

„Šioje specifikoje dažnai įsivaizduojame karį – greiti sprendimai, agresyvumas, netikėtumai. Kalbant apie išminuotojus – viskas šiek tiek kitaip. Visada atlikęs sprendimą turi žengti du žingsnius atgal ir pagalvoti, ar viską atlikai teisingai, taip, kaip reikėjo. Jei turi galimybę, visada pasitarsi su kitais žmonėmis. Išminuotojo darbas ypatingas tuo, kad turi neskubėti atlikti savo užduoties“, – darbo subtilybėmis dalijosi pašnekovas.

Todėl, jo teigimu, čia reikia daug kantrybės, gebėjimo koncentruotis. Labai svarbu laikytis savo pozicijos. 

„Kiekviena operacija – nestandartiška. Yra aplinkybių, kurios ne visiškai nuo tavęs priklauso – orai, žmonės su kuriais dirbi, pareigūnų kvalifikacija. Tau atliekant užduotį, yra daug išorinių faktorių, trukdžių, norinčiųjų patarti, bet iš visos šios informacijos turi gebėti atsirinkti tai, kas tau svarbiausia“, – pripažino kuopos vado pavaduotojas.

Kiekvienas sprogmuo maksimaliai pavojingas

Viena pirmųjų K. Bogdano operacijų vyko Radviliškio rajone, Kutiškių kaime. Valant teritoriją rasta 250 kg aviacinė vokiečių bomba.

„Ji buvo sėkmingai neutralizuota, tačiau jos skeveldrų lėkimo nuotolis galėjo siekti 1 km spinduliu“, – ramiai apie pavojingą darbą pasakojo išminuotojas. Tiesa, neretai darbo sėkmę lemia ne tik išminuotojo šaltumas, patirtis ir įgūdžiai, tačiau ir gebėjimas organizuoti visų susijusių tarnybų darbą – į tokias situacijas įtraukiama policija, gaisrinė, greitoji pagalba.

Kasdien greta mirties: profesija, kai klysti galima tik du kartus
© KAM

Randami sprogmenys liudija Pirmo, Antro pasaulinio karo įvykius. Paklaustas, kiek reali tikimybė, kad jie ne vien istoriniai artifaktai, tačiau tikrai galintys sprogti pavojingi radiniai – K. Bogdanas akimirksniu surimtėja.

„Elgiantis su ginklu, nuolatos primenama – ginklas iššauna kartą metuose. Taip pat ir su sprogmenimis. Niekada negali nuvertinti pavojaus. Kiekvieną sprogmenį laikome pavojingu iki kol jo nenukenksminame. Niekada negali žinoti.

Pavyzdžiui, žmonės nuolatos aptinka daiktus, kurie palaikomi sprogmenimis. Turime muziejų, kuriame sudėtos įvairios plokštės, akmenys ar net pajuodavęs butelis, kuris iš šono gal ir primena sprogmenį. Atvykstame, įvertiname, kad tai ne sprogmuo, bet toks žmonių sąmoningumas, atsargumas ir kreipimasis į tarnybas yra labai sveikintinas. Taip išvengiamas pavojus būti sužeistiems. Deja, kiekvienais metais pasitaiko incidentų, kai nukenčia ar net miršta žmonės“, – pabrėžė specialistas.

Išminuotojas, remdamasis savo žiniomis ir patirtimi, priims tinkamą sprendimą apie sprogmens pavojų, tačiau žmogus, netyčia aptikęs kažką panašaus į sprogmenį, turi visada tikėtis blogiausio, nieko neliesti ir iškart kreiptis į atitinkamas tarnybas.

„Neliesti, nesmalsauti – buvo gi situacija, kai viena senolė kaime seną sprogmenį naudojo karvės grandinei į žemę įkalti“, – fantasmagorišką pavyzdį pateikė pašnekovas.

Tiesa, už neteisėtą sprogmenų disponavimą yra baudžiamoji atsakomybė – tai yra gan rimtas nusikaltimas. Skaičiuojama, kad Lietuvos Nepriklausomybės metais nuo standartinių sprogmenų žuvo arba buvo sužeisti apie 20 žmonių.

Žinios ir patirtis leidžia jaustis saugiau

Praėjusiais metais Inžinerijos bataliono Sprogmenų neutralizavimo kuopa atliko 1400 sprogmenų neutralizavimo operacijų. Tai 400 daugiau nei metais prieš tai. Kuopos skyriai yra paskirstyti po visą Lietuvos teritoriją, dislokuoti Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Alytuje, Klaipėdoje ir Tauragėje.
K. Bogdano kuopa dirba su standartiniais sprogmenimis, kurie gaminami (gaminti) karinėse ar komercinėse gamyklose. Jiems priskiriama: aviacinės bombos, kasetinė amunicija, artilerijos sviediniai, minosvaidžio minos, valdomos–nevaldomos raketos, granatos ir minos. Kita grupė – improvizuotieji sprogmenys, kurie pagaminti namų sąlygomis iš parankinių medžiagų ir/arba standartinių sprogmenų.

Kasdien greta mirties: profesija, kai klysti galima tik du kartus
© KAM

„Todėl artėjimas prie sprogmenų priklauso nuo sprogmens rūšies. Eidamas prie standartinio sprogmens jautiesi šiek tiek saugesnis, mat turėdamas reikiamą išsilavinimą, žinias, suvokdamas, koks sprogmuo ten guli, jautiesi kiek užtikrinčiau. Tuo metu dirbdamas su improvizuotais sprogmenimis (Lietuvoje tuo užsiima „Aras“), niekad nežinai, kas ten padėta – gali būti ir antriniai sprogmenys, nežinai, į ką yra taikomasi ir pan. Prie jų neretai važiuoja robotai, prie jų einama su storais kostiumais, kaip rodoma filmuose. Tokių sprogmenų yra mažiau.

Kadangi mes daugiausiai dirbame su standartiniais sprogmenimis, žinoma, nuolatos jaučiame tam tikrą jaudulį, tačiau turime tiek žinias, tiek įrankius, kad tinkamai atliktume savo darbą, ir tai ramina“ , – tikino K. Bogdanas.

Standartinė išminuotojo apranga – šarvinė liemenė ir šalmas. Tiesa, kiekvienas išminuotojas veikia individualiai ir jei mano, kad reikia kažkokių papildomų apsaugos priemonių, jis pats tai ir nusprendžia. Standartinė apranga apsaugo nuo antrinio sprogmens poveikio – skeveldrų. Taip apsaugomi pagrindiniai gyvybiniai organai.

Randama vis daugiau sprogmenų

Lietuva – tikras sprogmenų lobynas, visa šalies teritorija užteršta standartiniais sprogmenimis ir praėjusieji metai buvo puikus to įrodymas. Sprogmenų neutralizavimo specialistai dažnai juokauja, kad pagal tai jie gali nuspėti šalies ekonominę vystymosi kreivę.

„2006/2007/2008 metais iškvietimų buvo apie 1000, 2009–2010 metais skaičiai tendencingai mažėjo ir iškvietimų buvo vos 750. Šiuo metu skaičiai beveik padvigubėję – 2013 m. 1000, o praėjusiais – 1400. Viena praėjusiais metais neutralizavome per 7500 standartinių sprogmenų.

Kasdien greta mirties: profesija, kai klysti galima tik du kartus
© DELFI

Priežastys – valstybės vystymasis. Jei valstybė daugiau investuoja į infrastruktūros objektus, žmonės statosi namus, gerovė auga, statomi, tiesiami keliai ir tiltai – tada atliekama daug daugiau žemės darbų ir dažniau susiduriama su sprogmenimis. Taip pat – šilti orai. Žmonės eina į miškus grybauti ir randa ne vien grybus, bet ir sprogmenis“, – sakė K. Bogdanas.

Prie statistikos prisideda ir tai, kad žmonės tampa vis sąmoningesni ir apie aptiktą sprogmenį vis dažniau praneša reikiamoms tarnyboms.

Viena didžiausių praėjusių metų operacijų K. Bogdanas įvardijo aviacinės bombos neutralizavimą Aleksoto aerodrome, Kaune. Operacijos metu sunaikinta 250 kg sverianti vokiška aviacinė bomba, likusi nuo Antrojo pasaulinio karo, kaip įtariama, bombarduojant Aleksoto aerodromą.

Paprašytas įvardinti pavojingiausius Lietuvos regionus, pašnekovas, atrodė, išvardijo kone visus didžiuosius miestus.

„Štai, Klaipėdos regionas yra labai pavojingas. Antro pasaulinio karo metais, miestas buvo tvirtovė. Čia buvo dislokuota tiek sausumos, tiek jūrinė artilerija. Klaipėda, Kaunas ir regionas aplink Vilnių – vietos, miestai, kurie karų metu turėjo didelės reikšmės, todėl šiose teritorijose vis dar yra neatrastų sprogmenų. Kita dalis – pafrontės linija, kur buvo Rytprūsiai. Nuo Šilutės, iki Jurbarko, iki pat Kalvarijos. Sprogmenimis derlingiausios vietos yra Vilkaviškio raj., Marijampolė ir Šakiai. Čia daugiausiai antro pasaulinio karo sprogmenų.

Kasdien greta mirties: profesija, kai klysti galima tik du kartus
© DELFI / Tomas Vinickas

Pirmo pasaulinio karo sprogmenų randama Zarasuose, Ukmergėje, Kauno apylinkėse. Yra ir Radviliškyje, Šiauliuose, aplink Alytų, Jonava, Tauragė, Raseiniai. Tai vietos, kuriose vyko įvairūs kariniai veiksmai ir kur vis dar galime atrasti sprogmenų“, – pasakojo pašnekovas.

Bet, pasirodo, tuo ir įdomus išminuotojo darbas.

„Kiekviena diena būna vis kitokia. Vieną dieną dirbi prie stalo, pildai dokumentus, po valandos jau stovi operacijoje ir turi priimti svarbius sprendimus. Įsivaizduokite, jei kasmet į žmonių rankas patektų po 7–8 tūkst. standartinių sprogmenų. Kad ir ne visi suveiktų, tačiau klaidos būtų skaičiuojamos žmonių gyvybėmis“, – išminuotojo darbo svarbą taikliai reziumavo K. Bogdanas.

Iki gegužės 1d. skirkite 2% nuo jau sumokėto savo pajamų mokesčio Lietuvos kariuomenei. Visą informaciją rasite čia: www.guoga.lt/parama.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Vilniuje vyksta masiniai patikrinimai – fiksuoja perpildytas grupes ir nelegalius darželius (61)

Nelegaliai veikiantys darželiai ir daugiau nei dvigubai viršijamos vaikų grupių normos – tokius...

Linas Kojala. Britų taksistas man paaiškino, kodėl įvyko Brexit (73)

„Klausyk, kiek tavo šalyje gyvena žmonių? Trys milijonai? Jungtinėje Karalystėje – beveik...

Papasakojo daugiau detalių, kaip iš kauniečių buvo paimti vaikai: specialistų ir tėvų versijos gerokai skiriasi (1223)

Nors kauniečiai, iš kurių atimti du mažamečiai vaikai, jau džiaugiasi, kad atžalos šiandien...

„Rolls-Royce“ lietuviams atvežė savo pirmąjį SUV: kainuoja 300 tūkst. eurų, bet klientams negana (40)

Dar prieš penkmetį „Rolls-Royce “ prisiekinėjo, kad visureigio neturės. Prieš porą metų...

Skelbiama apie aptiktus nužudyto žurnalisto Jamalo Khashoggi palaikus Erdoganas: tai planuota žmogžudystė (202)

Nužudyto žurnalisto Jamalo Khashoggi kūno dalys buvo rastos įmestos į šulinį Saudo Arabijos...

Gyvai / DELFI TV Gyvai: krepšinio aktualijos su treneriu Žydrūnu Urbonu (1)

Kauno „Žalgiriui“ ir Vilniaus „Rytui“ nesėkmingai susiklostė paskutiniai mačai Europos...

Prie Dovilės Didžiūnaitytės žūties galimai prisidėjusio Ričardo Piniko vaizdo įrašas atsidūrė melo ekspertų rankose (41)

Netrukus bus metai, kuomet Klaipėdoje iš viešbučio iškrito garsi manekenė Dovilė...

Svarstant opozicijos rezoliucijas – keistas dalies liberalų elgesys papildyta (160)

Neeiliniame Seimo posėdyje svarstant opozicijos rezoliucijas, išryškėjo keistas šešių liberalų...

Garsi papuošalų kūrėja Elvyra Monginienė papasakojo apie praeitį: sukandusi dantis valiau tualetus (7)

Ekstravagantiškų papuošalų kūrėja kaunietė Elvyra Monginienė neslepia – ji nesitikėjo,...

Ekspertė atskleidžia, kaip sumažinti maisto išlaidas be didelių pastangų 3 pigūs receptai (29)

Lietuva yra antroje vietoje pagal išlaidas maistui ir nealkoholiniams gėrimams Europos Sąjungoje...