Didžiosios Britanijos švietimo ekspertė Coleen Jackson dalijasi pastabomis, ką galima keisti Lietuvos švietimo sistemoje. O štai viena emigrantė palygina Lietuvos ir Anglijos mokyklas ir papasakoja, kad už vaikų praleistas pamokas Anglijoje tėvai gali būti nubausti.
Mokiniai
© DELFI / Tomas Vinickas


Didžiosios Britanijos švietimo ekspertė dr. C. Jackson jau aštuonerius metus pakviesta atvyksta į Lietuvą kaip savo srities lektorė. Ji prisideda prie kelių Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerijos bei kitų institucijų projektų. Didžiausią dėmesį lyderystei mokyklose skirianti moteris teigia, kad ji pastebi pokyčius Lietuvos švietimo sistemoje, tačiau dar yra ką keisti ir tai neįvyks, kol visi su švietimo sritimi susiję asmenys ir organizacijos nesitars tarpusavyje.

Lyderystė Lietuvos mokyklose – kodėl tai svarbu?

Lietuvoje švietimo ekspertei teko dirbti su ministrais, savivaldybių darbuotojais, mokyklų vadovais ir mokytojais, universitetų profesoriais, ugdymo konsultantais ir kitais švietimu besidominčiais asmenimis. Ji lankėsi mokyklose, universitetuose ir mokymo centruose, tad per kelerius metus sukaupė daug patirties ir savo akimis pamatė, kaip dirba šios įstaigos. Vis dėlto daugiausiai dėmesio C. Jackson skiria mokyklų vadovams, kurių vaidmuo, pasak jos, nebėra tik organizuoti darbą mokyklose.

„Lyderystė Lietuvos mokyklose išsivystė per tam tikrą laiką, visuomet buvo glaudžiai susijusi su jūsų istorija ir kultūra. Tai, ko tikimasi iš mokyklų vadovų, yra Švietimo ir mokslo ministerijos reikalavimai. Dirbdama įvairiose valstybėse stebiu, kaip skirtinga lyderystė mokyklose reflektuoja, ko reikia kiekvienai šaliai. Daugybę metų pasaulyje buvo skiriamas dėmesys vadovavimui mokyklose ir pokyčių poreikis buvo akivaizdus. <…>. Tai paskatino pereiti nuo organizacinių, biurokratinių elementų aktualizavimo, prie susitelkimo ties mokymo procesu ir to, kaip galima jį pagerinti. Kitas pastebimas skirtumas yra perėjimas nuo mokyklos lyderio prie lyderystės mokykloje stiprinimo. Mokyklos direktorius nebėra vienintelis lyderis mokykloje – ši koncepcija išplito per visa mokyklą. Bėgant metams pastebėjau, kaip šios ir daug kitų sričių mokyklų gyvenime pradėjo keistis ir Lietuvoje. Svarbu pastebėti, kad visi pokyčiai vadovavimo mokykloms srityje vyko kartu su kitų svarbių mokyklos sričių vystymusi”, – teigia C. Jackson.

Anot švietimo ekspertės, Lietuva ir Didžioji Britanija ugdymo procesus organizuoja skirtingai, todėl sunku palyginti šių valstybių švietimo sistemas.

„Anglijoje šiuo metu mokykloms perduota didesnė atsakomybė. Mokyklų vadovai atsakingi už mokytojų apmokymą ir tobulėjimą, jie turi daug daugiau atsakomybių už mokomuosius dalykus, jų mokymą ir egzaminus. Mokyklų lyderiai atsakingi už ugdymo kokybę. Ją periodiškai vertina paskirta institucija. Kaip ir daugelyje valstybių, Anglijoje stengiamasi kuo geriau pasirodyti tarptautiniuose reitinguose, tačiau visų svarbiausia yra kokybiškas ugdymas, kuris leistų moksleiviams lengvai įsilieti į visuomenę ir jaustis pilnaverte jos dalimi“, – apie švietimą Anglijoje pasakoja C. Jackson.

Trūksta bendradarbiavimo

Nors nuolat Lietuvoje negyvena, lyderystės lektorė kiaurai permatė kelias opias Lietuvos švietimo problemas.

„Kai kurie iššūkiai susiję su pokyčiais, kurie vyksta Lietuvos visuomenėje. Daugybė jūsų mokyklų yra kaimo vietovėse, jas vadina mažomis mokyklomis. Suprantu, kad daug žmonių išsikelia iš kaimo vietovių į didžiuosius miestus, jauni žmonės nenoriai užsiima ūkine ar kitokia veikla kaimuose. Tai reiškia, kad mokyklos varžosi dėl išlikimo. Mažąsias mokyklas išlaikyti brangu, o jose sunku išlaikyti ir pačius mokytojus“, – aiškina C. Jackson.

C. Jackson
C. Jackson
© Asmeninio albumo nuotr.

Pasak jos, kalbant apie švietimo praktikas pasaulyje, sunku išskirti, kurios tiks Lietuvai, nes iniciatyvos, vykstančios ten, ne visada tiks čia, tačiau, jos teigimu, svarbu užtikrinti, kad visi švietimo procese dirbantys asmenys – Švietimo ir mokslo ministerija, savivaldybės, mokytojai – dirbtų ta pačia kryptimi. Tai reiškia, kad visi turi įsitraukti į proceso raidą ir suprasti ją vienodai.

Viena iš konkretesnių problemų, kurią įžvelgė C. Jackson, yra reikalingos, aktualios dabar literatūros mokytojams ir mokyklų vadovams trūkumas.

„Liūdna, kad daugelis iš jų yra anglų kalba. Šalys kaip Lietuva turi investuoti į tokių tekstų vertimą, kad švietimo srityje dirbantys žmonės žinotų apie vyraujančias idėjas toje srityje“, – mano ekspertė.

Švietimo sistemos centre galiausiai išlieka žodis „mokytis“ – tai mokytis ir tiems, kas lanko švietimo įstaigas, ir tiems, kas dirba su jomis susijusius darbus. Anot C. Jackson, galima pasimokyti iš kitų ir pritaikyti kitų šalių praktikas, bet jas reikia išbandyti, įvertinti ir dar sukurti tinkamą dirvą, kad jos apskritai būtų įgyvendintos čia, Lietuvoje.

„Įsiklausykite tų, kas yra švietimo branduolys – moksleivių ir mokytojų. Leiskite jiems patirti tą „kitokį“ mokymąsi, kuris vyksta kitose pasaulio valstybėse, o tada aptarkite, diskutuokite, kaip naujos iniciatyvos gali būti pritaikomos Lietuvos mokyklose. Tai ne tik apie tai, kas vyksta klasėse. Reikia įsigilinti, kas sukuria sąlygas atsirasti tam „kitokiam“ mokymuisi: kaip operatyviai ministerija gali inicijuoti pokyčiams reikalingus įstatymus, kokią paramą mokykloms teikia savivaldybės, ką turi leisti šios institucijos ir pačios švietimo institucijos, kad atlaisvintų kelią pokyčiams“, – svarbius žingsnius vardina ji.

Mokykla
Mokykla
© DELFI / Domantas Pipas

„Visos valstybės turi stiprybių ir sričių, kurios galėtų būti patobulintos. Nei viena neturi tobulo švietimo. Aš skatinu tuos, kurie užima atsakingas pareigas, džiaugtis ir akcentuoti savo stiprybes, išskirti, ką norima pakeisti ir susitelkti ties tuo, ko reikia, kad tie pokyčiai įvyktų efektyviai, juos reikia remti. Atsiminkite, kad viso to centre yra mokiniai, jiems duodamas vienas šansas įgyti tokį išsilavinimą, tad įkvėpkime juos per ugdymą, kurį jiems suteikiame“, – taip pokyčių receptą apibūdina švietimo ekspertė iš Didžiosios Britanijos.

Anglijoje savo vaiką stebi per programėlę

Mažame pietinėje Anglijos dalyje įsikūrusiame Paigntono miestelyje gyvenanti lietuvė Dovilė (pavardė redakcijai žinoma) su Anglijos švietimo sistema susipažino tuomet, kai reikėjo į pradinę, o vėliau ir į vidurinę mokyklą išleisti mokytis sūnų Kajų. Dabar dvylikametis vaikas eina į katalikišką St Cuthbert Mayne vidurinę mokyklą, o anksčiau lankė Sacred Heart pradinę mokyklą.

Remiantis jos pasakojimu, mokymasis Anglijoje iš tiesų šiek tiek skiriasi tiek dėl vaikams skiriamo mokymosi krūvio, tiek dėl C. Jackson minėtos lyderystės mokyklose.

„Namų darbai labai skiriasi nuo „lietuviškų“. Visų pirma, vaikams nereikia kasdien namo neštis „kalną“ knygų ir pratybų sąsiuvinių. Visiems namų darbams jis turi parsinešti vieną sąsiuvinį ir atlikti užduotis atskiruose lapuose. Šiemet mokykloje išbandomas naujas mokymosi metodas, kuris vadinasi „Read Cover Write Repeat“. Vaikai yra skatinami įsiminti tekstą kuo panašesnį į originalų, kartu ir informaciją, pateikiamą jame. Kajus kasdien noriai pats atlieka namų darbus, didelio mūsų įsikišimo nėra. Kita namų darbu dalis yra skaitymas. Skirtumas toks, kad literatūrą vaikai renkasi patys ir „iškalti“ poemų arba eilėraščių jiems nereikia. Dėl skaitymo, vaikai reguliariai tikrinami, paskiriamas skaitymo lygis, pagal kurį nusprendžiama, kokio sudėtingumo knygas jie turi skaityti“, – pasakoja Dovilė.

„Vidurinėje mokykloje asmeniškai su mokyklos vadovais dar nebendravau, bet pradinėje pati direktorė kiekvieną rytą stovi prie mokyklos vartų, stebi vaikų lankomumą, kalbasi su tėvais. Direktoriai gana stipriai įsitraukę į visas veiklas su mokiniais, sutinku su eksperte. Direktoriai čia – ne kaip mūsų laikais, ne baisus kabinetas, kuriame sėdi piktas dėdė ar teta“, – tėvų santykį su mokyklos vadovais apibūdina ji.

Rugsėjo 1-oji
Rugsėjo 1-oji
© DELFI / Andrius Ufartas

Pasak daug metų Anglijoje gyvenančios kėdainietės, ryšį tėvai ir mokytojai daugiausiai palaiko elektroniniu paštu. Tiesa, ten naudojamos specialios mobiliosios programėlės padeda stebėti savo vaiką ir jo veiklą, kol jis arba ji yra mokykloje. Lietuvoje taip pat yra mobiliųjų programėlių, susietų su elektroniniais dienynais, tačiau ne tokių, kuriomis pasinaudojus galima matyti net ką vaikas valgė pietums.

„Su tėvais mokytojai bendrauja elektroniniu paštu ar kartą per pusmetį tėvų susirinkime aptaria vaiko progresą. Jei tėvai neturi nusiskundimų, visas naujienas gauna elektroniniu paštu. Tiek Kajus, tiek mes turime mobiliąją programėlę, kurioje galime matyti jo lankomumą, tvarkaraštį, sumokėti už vaiko maitinimą, matyti, ką jis valgo. Jei vaikas nepasirodo mokykloje, mane informuoja žinute“, – patirtimi dalinasi jauna mama.

Kol kas jokių nusiskundimų dėl mokyklų ji neturi, tik pastebi, kad Anglijoje daug griežčiau stebimas pamokų lankomumas. Nepateisinus jo tėvams gresia ir piniginės baudos.

„Vaikai ne atostogų metu negali praleisti pamokų. Tarkime, sugalvoji pasiimti vaiką atostogų semestro metu ir gali gauti baudą, rodos, net iki tūkstančio svarų. Tikslios sumos tikrai nežinau ir, aišku, tikrai nereikia vaikų skatinti praleisti pamokas, tačiau mums atsiranda problemų vasarą, važiuojant namo, nes vaikai mokytis baigia tik po liepos 20 dienos“, – sako Dovilė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Tragišką avariją sukėlusio „Citybee“ vairuotojo vadovė: visi esame šokiruoti (9)

Protinga, be galo geros širdies, nuostabi kolegė – taip sekmadienį tragiškoje avarijoje...

Prorusiški separatistai nesikuklina: vėl ieško „lietuvių snaiperių“ ir grasina Hagos tribunolu (158)

Fronto linijoje pasirodė samdiniai iš Lietuvos. Tokias istorijas, regis, ypač pamėgo prorusiški...

Karbauskis: visiems vairuotojams privalu įvesti 0 promilių reikalavimą (150)

Anksčiau užsimojęs vairuotojams leisti 0,5 promilės alkoholio kraujyje ribą Seimo narys Gintaras...

Princas Williamas ir Kate Middleton susilaukė trečiojo vaikelio tiesioginė transliacija iš ligoninės prieigų (71)

Karališkojoje šeimoje – džiaugsmas. Kate Middleton ir princo Williamo šeimą trečią kartą...

Vladimiras Laučius. Kodėl „valstiečiai“ – didžiausia Lietuvos problema? (218)

Atsakymas į antraštės klausimą – todėl, kad taip mano šios partijos oponentai, atkakliai...

Teisme – merginą pražudęs „CityBee“ vairuotojas (139)

Tragiškai pasibaigusios avarijos kaltininkas atvestas į Vilniaus apylinkės teismą. Prokuratūra...

Protestai Armėnijoje įgavo milžinišką mastą: prisijungė kariai, prorusiškas premjeras skelbia apie pasitraukimą (119)

Didžiulė grupė neginkluotų armėnų karių pirmadienį sostinėje Jerevane prisijungė prie...

Staigmena iš banko: svetimi tūkstančiai sąskaitoje, su pinigais galėjo daryti ką nori (5)

Po apsilankymo aludėje banko sąskaitą internetu patikrinęs britas nustėro: joje buvo dešimtys...

Linkevičius: apie politinių santykių su Rusija gerinimą nekalbama (25)

Lietuva neturi priežasčių keisti politinę laikyseną Rusijos atžvilgiu, sako užsienio reikalų...

Lietuviai jau nebenori skandinaviško interjero – populiarėja ryškūs akcentai (4)

Sulig įsibėgėjusiu pavasariu namie imamės dviejų darbų: skubiai išsivalome langus (kas dar to...