aA
Dažnai girdime, kad mokykloje mokosi „tiksliukai“ ir „humanitarai“, tad su skaičiavimais susijusios pamokos patinka tik skaičiais besidomintiems. Į Lietuvą pravesti pamoką keliolikai tūkstančių moksleivių atvyksiantis suomis Kalle Vähä-Heikkilä neabejodamas savimi sako: jo vedamos fizikos pamokos patinka visiems. Kad taip pavyktų kitiems mokytojams, metų gamtos mokslų mokytoju Suomijoje išrinktas pedagogas linki „daugiau šypsotis ir nebūti klasių autoritarais“.
Eksperimentas su lazeriu
© Asmeninis albumas

Šiemet geriausiu gamtos mokslų mokytoju suomis Kalle išrinktas ne veltui: pasitikinčius ir kūrybingus moksleivius jis motyvuoja ypatingais eksperimentais ir galimybe prie mokslo prisiliesti per praktinę pusę, mokytojas labai atvirai pasakoja, kodėl, jo nuomone, suomiškas ugdymas ir jo vedamos pamokos sulaukia sėkmės.

Jo teigimu, specialistų akys nukrypo į Suomiją po pirmųjų PISA tyrimų. PISA (angl. Programme for International Student Assessment) – Tarptautinis penkiolikmečių tyrimas, kurį organizuoja Ekonominio ir socialinio bendradarbiavimo ir vystymosi organizacija OECD (angl. Organisation for Economic and Social Cooperation and Development). Šis tyrimas atliekamas kas tris metus. Tiriami moksleivių skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų pasiekimai bei jiems įtaką darantys veiksniai. Nuo 2012 m. šalys savanoriškai gali pasirinkti tirti mokinių finansinio raštingumo gebėjimus, o nuo 2015 m. privalomai pradėti tikrinti ir mokinių gebėjimai spręsti problemas bendradarbiaujant.

„Pirma vieta PISA tyrimuose padarė puikią pradžią garsinant suomišką švietimo sistemą Europoje. Sulaukus geriausių rezultatų žmonės labai susidomėjo mūsų mokyklomis, pedagogai iš viso pasaulio norėjo žinoti, kokia yra tokios sėkmės priežastis. Klausiate, kas daro suomišką sistemą gera? Mano nuomone, tam įtakos turi kelių dalykų visuma. Vienas iš svarbiausių veiksnių – labai motyvuoti mokytojai. Kitas – nemokami šilti pietūs mokykloje. Geras ir sveikas maistas suteikia vaikams energijos, reikalingos visai dienai. Vis dėlto, pats geriausias dalykas, mano galva, yra tai, kad mokytojai gali patys nuspręsti, kaip išmokyti kokio nors dalyko jiems yra geriausia. Žinoma, programa numato pagrindines temas, tačiau mums nereikia visko nuolat žymėti raštu, tad galime susitelkti ties mokymu, vietoje to, kad pranešinėtume apie tai, kad mokome“, – mano mokytojas.

Mokyklose nereikia autoritarų
Mokyklose nereikia autoritarų
© Shutterstock nuotr.

Remiantis 2015-ųjų metų ir ankstesnių metų duomenimis, kuriuos Ekonominio ir socialinio vystymosi organizacija pateikia internete, nuo pirmųjų tyrimų 2006-aisiais iki paskutiniųjų 2015-aisiais Lietuvoje tirtų moksleivių rezultatų vidurkis krito matematikos ir, ypač ryškiai, – gamtos mokslų srityje. Per tą laiką Suomijos penkiolikmečiai išliko tarp geresnių nei vidutinių rezultatų pasiekusių šalių, nors jų vidurkiai taip pat šiek tiek nukrito nuo PISA tyrimų pradžios. 2015 tyrime dalyvavo daugiau nei 70 šalių. Daugumoje jų, taip pat ir Lietuvoje, nuo 2015 metų mokinių testavimas buvo vykdomas kompiuteriniu būdu.

Šiuo metu pašnekovas dirba Lauttakylos aukštesniojoje vidurinėje mokykloje, Suomijos pietvakariuose esančiame Turku miesto regione. Paklaustas apie tai, koks, jo nuomone, yra mokytojo vaidmuo tos mokyklos klasėje, K. Vähä-Heikkilä prilygina moksleivių klases privačių įmonių darbo grupėms.

„Suomijoje mokytojai yra kaip tam tikri grupės lyderiai. Mes stengiamės kuruoti darbo grupę. Mokytojai ir moksleiviai gimnazijų klasėse yra gan lygūs, tam tikra prasme taip pat yra ir pradinėse mokyklose, jie savo mokytojais pasitiki. Tai kitas svarbus mokymo aspektas – mokytojų ir moksleivių lygybė. Mano klasė – lyg darbo kambarys ofise. Kartu su moksleiviais diskutuojame, kaip jie norėtų mokytis, ką norėtų nuveikti per pamokas (žinoma, bendrojo ugdymo programa nubrėžia tam tikras ribas). Noriu, kad jie pajaustų, jog ir jų idėjos yra svarbios, išklausau jų pasiūlymų ir integruoju kai kurias jų idėjas į pamokas, tačiau ne visas. Juk taip pačiai viskas vyksta suaugusiųjų pasaulyje – jei dirbdami galime pasiūlyti savo idėjų – jaučiame didesnę motyvaciją dirbti. Noriu, kad taip jaustųsi ir mano mokiniai“, – savo nuomonę apie mokytojo vaidmenį aiškina suomis.

Geriausio gamtos mokslų mokytojo rinkimuose suomis K. Vähä-Heikkilä išgarsėjo savo magijos triukams prilygstančiais eksperimentais. Nors sako, kad klasių nepaverčia žaidimų kambariais, mokytojas Kalle stengiasi vaikus įtraukti į kuo daugiau fizikos eksperimentų klasėse ir taip paskatinti labiau mėgti gausiai teorinėmis knygomis aprašytą mokslą.

„Mokydamas mėgstu pasitelkti kasdieniškus pavyzdžius, kaip įmanoma geriau parodyti, kad fizika juos lydi visą laiką ir jiems tereikia atkreipti į tai dėmesį. Dievinu demonstruoti fizikos eksperimentus. Daugybę tam reikalingų įrenginių padariau pats, taip bandydamas parodyti moksleiviams, kad ir jie gali tai atlikti. Visgi nesu tas mokytojas, kuris skatina tik praktines užduotis. Mokydamas skiriu didelį dėmesį dalyko arba reiškinio koncepcijos supratimui. Kai pats mokiausi gimnazijoje, fizikos mokymas buvo paremtas skaičiavimais. Tik universitete supratau, kad fizika – tai daugiau nei skaičiai. Už tai esu dėkingas Paulo G. Hewitto knygai „Conceptual Physics““, – prisimena K. Heikkilä.

Eksperimentų būtinybę fizikos pamokose pašnekovas argumentuoja tuo, kad klasėse vykstantys eksperimentai iš esmės yra aplink mus vykstančių fizikos fenomenų atspindys. Sumažinus ir pastačius to reiškinio projekciją ant stalo, prieš moksleivių akis, jo nuomone, lengviau paaiškinti, kaip fizika supa mus visus kasdienybėje.

„Mokyti fizikos per eksperimentus yra geras būdas motyvuoti moksleivius dalyvauti pamokose. Dirbau su daugybe tokių, kurie sakė, kad prieš pradėdami mokytis, kaip atlikti eksperimentus, jie nekentė fizikos pamokų. Stengiuosi padaryti taip, kad ši pamoka būtų jų mėgstamiausia. Daug mano mokinių toliau mokėsi fizikos ir universitete. Tiesa, dažnai naudoju eksperimentus ir norėdamas pralinksminti moksleivius, pavyzdžiui, parodau kokį nors magijos triuką, kuris yra susijęs su tam tikromis reakcijomis, apie kurias mokomės ilgoje teorinėje pamokoje“, – pasakoja pedagogas.

Nors Lietuvos mokyklose dar nesilankė, K. Vähä-Heikkilä teigia, kad turi paprastą universalų patarimą, kuris tiks visiems fizikos mokytojams Lietuvoje.

„Šypsokitės savo klasei ir mėgaukitės šio dalyko mokymu. Visų pirma, pamoka turi būti įdomi jums, tiems, kurie aiškina mokomąjį dalyką vaikams. Mokytojo motyvacija motyvuoja tuos, kuriuos ji arba jis moko. Jei tavo (mokytojo – DELFI) akyse užsižiebia kibirkšėlės – tai matosi ir jų akyse. Įtraukite į fizikos mokymą konceptualias pamokas ir nebūkite tokie autoritarai klasėje.“

K. Vähä-Heikkilä bus galima pamatyti kovo 15 d. Kauno „Žalgirio“ arenoje, kurioje vyks „Geriausia ever pamokų diena“. Renginio metu lyderiais laikomi žmonės šalies moksleiviams ir mokytojams ves netradicines pamokas, viena iš jų bus K. Vähä-Heikkilä fizikos pamoka.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
5.0000
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Sinoptikas įvardijo, kur tikėtis lietaus: kai kam sausra – aukso gysla (2)

Lietuvos ūkininkai, nors oficialiai apie sausrą kalbėti dar anksti, jau skaičiuoja ypatingai sauso...

Didžiulės pajėgos kovojo su gaisru Šalčininkų rajone: sudegė 20 įvairios paskirties pastatų papildyta (253)

Ketvirtadienį , 12.04 val., Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos telefono numeriu 112 gautas...

Landsbergis: už kovą su „Revolut“ dėkingi skandinavų bankai tyliai ploja Jakeliūnui (53)

Lietuvoje veikiantis skandinavų bankai turėtų apdovanoti Seimo Biudžeto ir finansų komiteto...

Nematomas ir neužuodžiamas pavojus tvyro ore, situacija miškuose pasiekė kritinę ribą (34)

Oro užterštumas Lietuvoje išlieka aukštas, o kai kuriuose regionuose jis yra ir labai aukštas....

Vilniuje iš daugiaaukštės stovėjimo aikštelės iškrito BMW automobilis viduje buvusi vairuotoja išvežta į ligoninę (619)

Ketvirtadienį popiet Konstitucijos prospekte – nelaimė.

Ukrainoje – neoficialus Zelenskio susitikimas su Linkevičiumi (378)

Ketvirtadienį vos prieš kelias dienas išrinktas Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis...

Iš Sirijos grįžę Rusijos jūreiviai kreipėsi į teismą (52)

Balandžio 22 dieną, pirmadienį, naujienų laidose kartojosi nelinksmas leitmotyvas: iš Sirijos į...

Gyvai / DELFI TV Gyvai: kokias permainas aplinkosaugos srityje mato naujasis aplinkos ministras Kęstutis Mažeika (14)

Aplinkos ministerija, praėjus 4 mėnesiams po to, kai iš aplinkos ministro pareigų buvo...

Prieš 110 metų įsteigtas laikraštis „Lietuvos žinios“ nebebus leidžiamas (27)

Koncerno „Achemos grupė“ leidžiamas laikraštis „Lietuvos žinios“ nuo gegužės nebeišeis....

Nutarė, kiek metrų iki kaimyno sklypo negalima sodinti augalų (135)

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika patikslino prieš 12 metų patvirtintas Medžių ir krūmų...