aA
Dvi Rokiškio abiturientės išsiaiškino, ko reikia miestelėnams ir nutarė jiems tai suteikti. Dabar miestas turi poilsiui skirtą vietą, kurią jau spėjo pamėgti miestelėnai.
Rokiškyje sukurta poilsiui skirta vieta
© Asmeninio albumo nuotr.

Kai regionuose atsiranda jaunimo užimtumo trūkumas, iniciatyvos išspręsti tai dažnai imasi patys moksleiviai. Jaunimo reikalų departamento duomenimis, Lietuvoje šiuo metu veikia maždaug 700 jaunimo organizacijų. Tokios organizacijos dažnai būna ne tik susitikimo vietos mažesnių miestų ir miestelių jaunimui, bet ir galimybė pradėti sėkmingą karjerą.

Įsirengė jaunimo erdvę

Daugelis net ir mažų jaunimo organizacijų vykdo reguliarius susitikimus, turi kokį nors organizacijos valdymo organą. Rokiškyje juos vienija jaunimo organizacijų sąjunga „Apvalus stalas“. Viename iš tokių susitikimų planuodami tolimesnę veiklą rokiškiečiai apsvarstė, ką galėtų padaryti dėl savo bendruomenės. Taip kilo idėja įrengti jaunimo erdvę Liongino Šepkos parke, Rokiškyje. Idėja atrodė svarbi, tačiau įgyvendinti ją be paramos buvo neįmanoma.

„Idėją pradėjome vystyti labai seniai. Kūrėme „Rokiškio jaunimo apvaliojo stalo strategiją“ 2017-2020 m. Iškėlėme klausimą, ko reikia jauniems žmonėms, kad jie norėtų grįžti į Rokiškį arba iš jo neišvažiuotų. Viena iš idėjų buvo jaunimo erdvė. Pradėjome galvoti apie dalykus, kurie pritrauktų jaunimą, tokius, kaip hamakai. Jaunimas renkasi turgelyje, automobilių aikštelėse. Vietų pasisėdėjimams yra – įvairiausios kavinukės, statomas baseinas. Tačiau vietų, kur nereikėtų leisti pinigų ir būtų galima tiesiog ateiti pabūti su draugais lauke, neturėjome”, - idėją aiškina viena iš iniciatorių, dvyliktokė Ieva Rakauskaitė.

Būtent I. Rakauskaitė kartu kita dvyliktoke Marija Makšimaite, „nunešė“ idėją į Rokiškio savivaldybės posėdį, prašydamos padėti parašyti projektą ir, žinoma, gauti reikalingų lėšų. Tuomet paskaičiuota, kad bendras projekto biudžetas turėjo siekti apie 16071,34 eurų. Taip sutapo, kad tuo metu vyko Europos jaunimo savaitei skirti renginiai, tarp jų „Idėja+”, kuris vyko visose savivaldybėse. Gauti reikiamą paramą pasiūlė „Mes – bendruomenė“ programą vykdanti „Maxima“, šiam ir kitiems penkiems programos projektams per metus skyrusi 60 tūkst eurų.

„Ši programa gimė iš vieno svarbiausių „Maximos“ socialinės atsakomybės principų – siekio būti geru kaimynu. Šia iniciatyva „Maxima“ prisideda prie vietos bendruomenių aplinkos tvarkymo, infrastruktūros vystymo, didesnio gyventojų, ypatingai jaunimo, užimtumo skatinimo. Programos projektams-laimėtojams prekybos tinklas „Maxima“ skiria 70 proc. idėjai įgyvendinti reikalingo finansavimo“, - teigia „Maximos“ generalinė direktorė Kristina Meidė.

Moksleivės įgyvendino visus reikalingus žingsnius, prieš susitikimą su savivaldybe įvykdė gyventojų apklausą. Gyventojai beveik vienbalsiai nutarė, kad susibūrimams automobilių stovėjimo aikštelėse reikia jaukesnės ir jaunimui labiau pritaikytos alternatyvos. „Maxima“ skyrė 70 proc. reikiamos sumos, o likusią dalį apmokėjo ir parašyti projektą padėjo pati savivaldybė. Įrengta aikštele nuo šių metų sausio gali naudotis visi norintys.

„Yra dvi vadinamosios „voro“ sistemos – tokie tinklai, kaip hamakai, du betoniniai stalo futbolo stalai ir betoninis šachmatų stalas. Liko pinigų, galvojome apie „hashtagą“ (aut. past. – šviečiantis didelis užrašas, toks stovėjo prie Kalėdų eglutės Vilniuje), kuris dabar yra labai populiarus, tačiau neužteko lėšų, todėl pasirinkome investuoti į bendrą apšvietimą toje erdvėje. Primygtinai pareikalavome ir šiukšliadėžių“, - naują viešąją erdvę apibūdina I. Rakauskaitė.

Ieva Rakauskaitė
Ieva Rakauskaitė
© Asmeninio albumo nuotr.

Vieni – stato, kiti – griauna

Dėl saugumo įrengto apšvietimo visgi neužteko. Jei internete ieškotumėte naujos erdvės nuotraukų, rastumėte pranešimą apie tai, kad vos po kelių savaičių iš naujai įrengtos erdvės buvo pavogti keli hamakai. „Rokiškyje, Taikos g., iš parko, nuo vienos tinklinės laipiojimo sistemos „Voras“ pavogti du laipiojimo tinklai. Nuostolis – 2 578,52 euro“, – tuomet lakoniškai pranešta Rokiškio laikraščio „Sirena“ internetiniame puslapyje.

Įdomu tai, kad vėliau kaltinimai dėl chuliganizmo pareikšti tėvui, kuris automobiliu atvažiavo į jaunimui skirtą erdvę ir pasisavino hamakus padedamas sūnaus.

„Labai skaudina, kad taip greitai buvo pavogti du hamakai. Ten nėra saugos kamerų. Po įvykio visi hamakai privirinti, tikimės, kad nebepasikartos. Labai nusivyliau tokiu visuomenės mentalitetu“, - sako I. Rakauskaitė.

Nors tokia erdvė pritaikyta laiko praleidimui, kai lauke šilta, iniciatorės sako, kad jau dabar matė ten žaidžiančių vaikų bei prisėsti sustojusių porelių. Tikisi, kad bus pagalvota apie kameras. DELFI kalbinta mergina aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje savo noru. Jos teigimu, tai daro dėl jai svarbių priežasčių.

Ieva Marija Makšimaitė
Ieva Marija Makšimaitė
© Asmeninio albumo nuotr.

„Aš tai padariau dėl savo miesto, Rokiškio. Išvykusi žinosiu, kad čia kažką nuo savęs palikau“, - sako I. Rakauskaitė.

Visuomeninė veikla – kliūtis mokytis ar karjeros pradžia?

Kyla klausimas, kodėl apskritai kai kurie mokiniai pasirenka atsiduoti savanoriškai veiklai. Šia tema daug papasakoti gali ilgametis „Misija Sibiras“ vadovas Ignas Rusilas, kuris pats jaunimo organizaciją įkūrė būdamas vos keturiolikos. Jo teigimu, aukštasis mokslas – ne visiems, o dėl sėkmingai susiklosčiusios karjeros jis dėkingas patirtims, kurių įgijo dalyvaudamas visuomeninėje veikloje.

„Didelė dalis žmonių Lietuvoje vis dar mano, kad reikia eiti vienu ir „teisingu“ gyvenimo keliu – puikiai baigti mokyklą, puikiai baigti universitetą ir tada jau jie gaus darbą. Bet juk mes visi suprantame, kad taip nebūna. Žmonės, kurie dalyvauja visuomeninėje veikloje, tai supranta puikiai: turi investuoti į save daugiau nei tik mokytis mokykloje ar universitete. Šiandien Lietuvos švieitimo sistema yra tokia, kuri nepadeda įgyti tam tikrų savybių, kaip kalbėjimas, kritinis mąstymas, kūrybiškumas. Tokias savybes, kaip organizaciniai įgūdžiai, viešojo kalbėjimo žinios, dažniausiai turi žmonės, kurie dalyvauja visuomeninėje veikloje ir jiems kur kas lengviau sekasi įsitvirtinti darbo rinkoje. Jie įgyja patirčių ir pažinčių, kurių universitete ar mokykloje neįgausi. Dėl to, man atrodo, darbdaviai renkasi tuos žmones“, – mano I. Rusilas.

Ignas Rusilas
Ignas Rusilas
© Ugnė Henriko

Iš Kėdainių kilęs I. Rusilas dabar dirba su nacionalinio lygmens projektais. Jį matome televizijos ekranuose ir spaudoje. Kalbėdamas apie startą visuomeninėje veikloje jis paminėjo tas jaunimo grupes, nuo kurių pradeda daugelis iniciatyvių jaunų žmonių – tai mokinių savivalda, Lietuvos mokinių parlamentas (LMP).

„Visų pirma, buvo įvairios stovyklos. Vėliau pradėjau nuo mokyklos moksleivių savivaldos. Tuomet rajono mokinių savivalda, vėliau LMP. Būtent LMP supratau, kad aš pats galiu nuveikti didelius darbus. Keturiolikos metų įsteigiau savo organizaciją „Kėdainių klubas“, kur visi sprendimai, atsakomybės, finansiniai klausimai nugulė ant mano pečių“, – apie savo patirtį pasakoja I. Rusilas.

Norinčių patekti į šias organizacijas dažnai laukia rinkimai, kandidatai patiria rimtas nacionalinio lygmens rinkimų simuliacijas, kurių metu ruošia kalbas, susitinka su savo „rinkėjais“. Kaip minėjo I. Rusilas, tenka išmokti išlaikyti organizacijas finansiškai, ieškoti joms rėmėjų. I. Rusilas tikina, kad dėl įgytų savybių ir darbo, kurį dabar turi, tą laiką aukoti buvo verta.

„Nemėgstu daryti dalykų, kurie man nepatinka. Puikiai sekėsi istorija ir labai nepatiko matematika. Iš istorijos gaudavau 10, o matematikos 2. Nesistengiau būti puikus visose srityse, tačiau patiko mokytis iš patirties, kurią gauni visuomeninėje veikloje. Gali pats viską pabandyti ir išmokti. Manau, atėjo laikas suvokti, kad ne visi esame akademikai, todėl ne visiems reikia įgyti magistrantūros, doktorantūros ir visus kitus laipsnius. Pirma, tai be galo sudėtinga. Antra ir trečia, tai turėtų rinktis žmonės, kurie ne tik nori, bet ir gali būti akademikai ar mokslininkai“, – teigia I. Rusilas.

Kaip „parduoti“ idėjas mokyklos suole?

Idėjų „pardavėjams“ reikalingų savybių dažniausiai nestokoja įvairių reklamos ar viešųjų ryšių agentūrų darbuotojai ir rašytojai, kuriems tai – kasdienybė. Prieš kelerius metus Lietuvoje išpopuliarėjo dviejų tokių asmenybių sukurta kūrybingumo provokacijų knyga „Žmogus, kuris žinojo viską“. Dabar šios knygos autoriai, filosofas Kristupas Sabolius ir reklamos agentūros „New!“ bendraįkūrėjas Tomas Ramanauskas kartu pradėjo „Kūrybingumo mokyklą“. Joje brandina sėkmės formules tiems moksleiviams, kurie turi idėjų, kaip galėtų pagerinti savo ir kitų kasdienybę, bet nežino, kaip gauti reikiamos paramos.

Kristupas Sabolius ir Tomas Ramanauskas
Kristupas Sabolius ir Tomas Ramanauskas
© Organizatorių nuotr.

T. Ramanausko teigimu, mokyklinių projektų tikslas neturėtų būti kažką parduoti.
„Pirmasis tikslas kuriant idėjas mokykloje yra mokytis, treniruotis, bandyti. Moksleiviai gali sau leisti prabangą klysti (daugumoje kompanijų klaidos netoleruojamos), klupti, jiems gali neišeiti ir tame nieko baisaus, atvirkščiai, tokios pamokos labai reikalingos. Nes tikslas su mokykliniais projektais turi būti paaugti, ne parduoti. Augti lengviausia darant tai, kas domina tave patį. Nereikia ieškoti toli: mėgsti sportą, kiną, kompiuterinius žaidimus, muziką, fiziką, knygas, astronomiją? Paklausk savęs, kaip gali padauginti šio pomėgio gyvenime, ką norėtum daryti, bet negali sau leisti, arba neturi tam galimybių - susikurk jas. Tau būtinai reikės bendraminčių komandos, taip žymiai lengviau, joje gali būti du žmonės ar net visa klasė. Svarbiausia, nepamiršk, kad esi laboratorijoje, kur tik bandydamas gali gauti netikėtus, tave nustebinsiančius rezultatus. O jei trūksta drąsos arba įkvėpimų – užmesk akį į „Kūrybingumo mokyklos“ pamokas, ten jų pilna“, - siūlo T. Ramauskas.

Kitas „Kūrybingumo mokyklos“ dėstytojas, rašytojas ir filosofas K. Sabolius, aiškindamas, kokia yra idėjų ir jų įgyvendinimo esmė, teigia, kad nereikėtų romantizuoti šio proceso.

„Kūrybingumo mokykla“ skirta tam, nugalėtume mums įdiegtas traumas, kad kažko negalima. Iš tikrųjų, galima yra viskas. Kitas klausimas, ar visko tikrai reikia. Tačiau viena pagrindinių mūsų mokyklos idėjų mėginame pasakyti, kad kiekvienas draudimas, kliūtis, nepatogumas, t.y. kiekviena neįmanomybė gali būti atrasta kaip tai, kas įmanoma – tik šiek tiek kitaip. Tai reiškia, mes norime kalbėti ne tiek romantinį kūrybingumą – kai svajojame apie visokius dalykus, kurie niekada netaps tikrove. Priešingai – kūryba dažnai prasideda pirmiausia nuo kūrybingo įgyvendinimo. Kuo daugiau kliūčių, tuo išradingiau ieškoma išeičių“, - sako dėstytojas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ekonomistai mala į miltus naują pensijų reformą: tokios sistemos nerastume niekur į Vakarus nuo Berlyno sienos (191)

Nuo kitų metų startuoja pensijų kaupimo pertvarka. Kam ji naudinga? „Delfi Dėmesio centre“...

Paaiškino, kodėl kauniečių šeima tarnyboms sukėlė įtarimų: rimtų klaidų padarė abi pusės (1035)

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė atskleidė daugiau aplinkybių apie...

Širinskienės klausimas konservatorei: kurioje vietoje čia yra visuomenės teisė žinoti? (274)

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų ( TS-LKD ) partijos atstovei Radvilei...

Kaip atrodo pigiausiai parduodami būstai Lietuvos didmiesčiuose (45)

Didmiesčiuose šiuo metu tikrai nestinga būstų pasiūlos, tačiau jiems įsigyti kartais...

Elle ir Žilvinas Grigaičiai pirmą kartą pasirodė kartu po santykių krizės: pora švenčia gyvenimą (58)

Antradienio vakarą Vilniaus širdyje žinomi žmonės rinkosi į atsinaujinusio žurnalo...

Tyrimas parodė: seksas su buvusiu partneriu netrukdo atsigauti po išsiskyrimo (19)

Tūkstančius kartų girdėjote įspėjimą, kad po išsiskyrimo to daryti nederėtų, tačiau seksas...

Kaip Agnės Jagelavičiūtės padiktuotą aprangos kodą interpretavo vakaro svečiai (20)

Kaip apsirengtumėte į vakarėlį, kurio aprangos kodas – fashion animal ? Savo interpretacijas...

Darbuotojų savijauta rūpinasi neįprastu būdu: leidžia dirbti su šunimis, žiurkėmis ir tarantulais (15)

Ar įsivaizduojate įprastą savo darbo dieną šunų, žiurkių ir tarantulų apsuptyje? Interneto...

7 geriausios paslaugos nuotraukoms saugoti (1)

Programos padės jums sutvarkyti nuotraukų kolekcijas neprarandant nei vieno jūsų turimo vaizdo.

Kaip išvengti negatyvios kritikos asmeniniuose santykiuose? (3)

Kodėl dažnai labiausiai skaudiname ir kritikuojame artimiausius ir mylimiausius žmones? Ar todėl,...