Kovo 20 d. Kauno „Žalgirio“ arena sutraukė daugybę mokinių, kurie turėjo galimybę sudalyvauti pačioje geriausioje visų laikų pamokų dienoje. Prasidėjus sporto pamokai renginio dalyviai buvo pakviesti ją pradėti ne mankšta, o žinomų Lietuvos atstovų mintimis apie sėkmę sporte.
Taisyklė iš Rytų kovos menų trenerio
Lenktynininkas Benediktas Vanagas įsitikinęs, kad gyvenime norint kažko pasiekti yra svarbiausi trys dalykai: profesionalumas, sėkmė ir motyvacija.
„Automobilių sporte esu apie 20 metų, tačiau prieš tai sportavau orientacinį sportą ir Rytų kovos menus. Kai mokiausi Rytų kovos, treneris prasitarė apie 10 tūkst. valandų taisyklę“, – pasakojo lenktynininkas.
Pagal šią taisyklę, jei į tam tikrą sritį gilinsiesi 10 tūkst. valandų, tai aplinkiniai pradės tave matyti kaip profesionalą.
„Jei kas dieną skirtumėte po 10 val. vienai sričiai, tai per trejus metus jau taptumėte profesionalu. Tačiau kasdien tiek laiko gilintis į vieną sritį yra neįmanoma, todėl galite tam skirti, pavyzdžiui, 1–2 val., tačiau tada jums prireiks 15 metų, – kalbėjo B. Vanagas. – Pats pradėjau sportuoti, kai man buvo 18 ar 19 metų. Ir tas laikas prabėgo. Taigi, jei pradėsite tam tikra sritimi domėtis dabar, būsite profesionalais“.
Profesionalus lenktynininkas taip pat ragino į renginį susirinkusį jaunimą per daug nepasikliauti sėkme.
„Stanfordo universiteto mokslininkai tyrė, koks yra pagrindinis sėkmės ingredientas. Pasirodė, kad didžiausią dalį (33 proc.) sudaro užsispyrimas. Jei esate užsispyrę ir bandote ne vieną kartą, kažkada vis vien pasieki, ko nori, o žmonės galvoja, kad tai tiesiog buvo sėkmė“, – pabrėžė B. Vanagas.
Kitokį požiūri sportininkas turi ir apie motyvaciją. Pasak jo, šį žodį būtų galima pakeisti kitu – tikėjimas.
„Kiek tu tiki, tiek esi ir motyvuotas. Jei norėtum būti Lietuvos prezidentu, bet galvoji, kad tai ne tau, tai esi teisus – ne tau. Tačiau jei žinai, kad kažką pasieksi, tiki ir keliauji savo keliu, atsiranda ir užsispyrimas“, – teigė vienas iš sporto pamokos lektorių.
Kas svarbu komandoje?
Sporto užkulisių paslaptimis „Geriausios ever pamokų dienos“ metu dalijosi ir Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės treneris Dainius Adomaitis.
„Manau, kad tai, jog iš skirtingų žmonių turi sudėti vieną paveikslą, yra viena iš gražiausių trenerio darbo pusių. Kas yra komanda mano darbe aišku – krepšinio komanda. Tačiau ir jūs galite turėti komandas – draugų grupė, daranti bendrą projektą. Ką svarbu suprasti, kad asmeninės pergalės negali būti svarbiau už bendrą komandos tikslą“, – kalbėjo jis.
Taip pat reikėtų suprasti, kad kiekvienas komandos narys turi savo skirtingus vaidmenis, darbus ir ne visi gaus vienodai dėmesio. Pavyzdžiui, rungtynių metu visi mato krepšininkus, trenerį, tačiau ruošiantis rungtynėms kartais komandos gydytojo darbas gali būti net svarbesnis.
„Ką reikėtų daryti dirbant komandoje? Dėti ant bendro stalo kuo daugiau. Kai ten bus pridėta daug, bus daugiau ką ir nuo jo paimti“, – ragino renginio dalyvis. Vis dėlto ne viskas sporto virtuvėje gražu. Pasak D. Adomaičio, motyvacija sporte labai svarbi, bet nereikia pamiršti kelių svarbių dalykų. Pirma, reikia skirti dėmesio savimotyvacijai. Gyvenime ne visada bus taip, kad bus kas jus motyvuos.
„Antras dalykas, kurį pastebiu, pralaimėjus iš ko nors komandoje išgirstu, kad pritrūkome motyvacijos. Bet gal jei taip sakai, esi ne toje vietoje, kur tau reikia“, – svarstė krepšinio komandos treneris. Dar viena būtina sudedamoji dalis pasiekti norimo tikslo, pasak D. Adomaičio, – analizė: „Mes nemažai analizuojame. Jūs taip pat turite sugebėti analizuoti savo veiksmus, sėkmes ir nesėkmes ir turite pasidaryti išvadas, kad nesėkmės nepasikartotų“.
Esporto paslaptys
Prie neįprastos sporto pamokos prisijungė ir profesionalus kompiuterių žaidėjas Džiugas „s8ris“ Martinkėnas bei Kauno „Žalgirio“ esporto verslo vystytoja Laura Baltkojytė, kurie pasakojo apie elektroninio sporto rinką.
D. Martinkėnas žaisti „Hearthstone“ pradėjo, kai tik buvo sukurtas žaidimas. Po penkerių metų jis gali save pavadinti profesionaliu kompiuterinių žaidimų žaidėju ir yra pakeliui į tarptautinį turnyrą Las Vegase.
„Jei kažkuriame dalyke esate geri, turite motyvacijos, negalvokite, kad negalite kažko pasiekti. Tai gali būti šokis, mokslas, sportas ar kompiuteriniai žaidimai“, – jaunimą bandė įkvėpti pamokos lektorius. Kalbėdamas apie esportą D. Martinkėnas teigė, kad nors daugeliui gali atrodyti, kad tai tiesiog sėdėjimas prie kompiuterio, iš tiesų fizinė sveikata taip pat labai svarbi.
„Žinoma, kartu tam, kad įgūdžiai nepranyktų, reikia nuolat treniruotis, sekti, kas vyksta pasaulio lygiu. Į tai įeina ir statistikos analizė, galima treniruotis atskirai ar komandomis“, – kalbėjo kompiuterinių žaidimų profesionalas.
„Hearthstone“ entuziastas taip pat pripažino, kad geram kompiuterinių žaidimų žaidėjui reikia ir būti tvirtam emociškai ir fiziškai.
„Nors nesame tradiciniai sportininkai ir dirbame su rankomis ir kompiuterine pele bei viskas vyksta galvoje, tai nereiškia, kad galime apsileisti. Taip pat miego trūkumas daro įtaką būklei. Man asmeniškai miegas yra svarbiausias“, – prisipažino jaunuolis.
Kauno „Žalgirio“ esporto verslo vystytoja L. Baltkojytė pripažino, kad būti profesionalu žaidžiant kompiuterinius žaidimus reikia daug darbo ir ištvermės. Kad taptum esportininku reikia suprasti žaidimą: nuo to kaip jis buvo sukurtas iki jo mechanikos ir technikų.
„Taip pat žaidžiant skirtingus žaidimus reikia skirtingų įgūdžių. Pavyzdžiui, vienus žaidžiant reikia susidirbti kaip komandai, žinoti strategijas derinius, kiti žaidimai gali reikalauti daugiau protinių sugebėjimų, logikos“, – pasakojo lektorė.
Esporte nemažai dėmesio skiriama ir psichologijai: „Kai ruošiamės turnyrams, reikia susidoroti ir su stresu. Žaidžiant finale jaučiamas didžiulis stresas, nes žinai, kad tave visi stebi. Tam mes net turime psichologą“.
Sunkiausias dalykas, ką gali patirti esportininkas, – užsiblokuoti ir negalėti priimti sprendimo, todėl finalams yra ruošiamasi su profesionaliais psichologais.
