Laboratorijoje atlikti testai rodo, kad žmonių, kurie jautėsi esą depresijoje arba šia liga sirgo anksčiau, ląstelės atrodė biologiškai senesnės. Šie matomi skirtumai lyginant ląstelių senėjimą negali būti lemti kitų faktorių, pavyzdžiui to, ar žmogus rūko, ar ne.
Ekspertai jau žinojo, kad žmonės sergantys sunkia depresijos formą priklauso padidėjusios rizikos grupei, kurios nariams gresia tokios su senėjimu susijusios ligos kaip vėžys, diabetas, viršsvoris ar širdies ligos. Tai gali būti iš dalies susiję ir su nesveiko gyvenimo būdo elementais, pavyzdžiui, alkoholio vartojimu ar fiziniu neaktyvumu.
Vis tik, mokslininkai įtaria, kad depresija atlieka ir savo vaidmenį, darydama įtaką ląstelėms.
Telomeros trumpėjimas
Kad ištirtų šį reiškinį, Josine Verhoeven iš VU universiteto Medicinos centro Nyderlanduose, kartu su kolegomis iš JAV, įtraukė 2407 žmones dalyvauti tyrime.
Daugiau nei trečdalis savanorių sirgo depresija, dar trečdalį sunki šios ligos forma kamavo praeityje, o likusi dalis depresijos nepatyrė. Savanorių buvo paprašyta duoti tyrėjams kraujo mėginius tam, kad labaratorijoje būtų ištirtas ląstelių senėjimas.
Tyrėjai ieškojo pakitimų DNR dalyse, vadinamose telomeromis, struktūroje.
Telomeros yra iš DNR sudarytų chromosomų galai. Jų darbas yra sustabdyti nuo bet kokių nepageidaujamų nuostolių genetiniame kode. Kai ląstelės dalijasi, telomeros trumpėja. Jų ilgio išmatavimas – būdas nustatyti ląstelių senėjimą.
Žmonės, kurie tuo metu sirgo depresija ar ją patyrė anksčiau, turėjo trumpesnes telomeras nei tie, kurie su depresija nesusidūrė. Skirtumas buvo ryškus net ir atsižvelgus į tokius gyvenimo būdo skirtumus kaip didelis alkoholio vartojimas bei rūkymas. Labiausiai depresiją sergantys pacientai turėjo trumpiausias telomeras.
J. Verhoeven ir kolegos spėja, kad trumpesnės telomeros yra kūno reakcijos į depresijos priežastis pasekmė.
„Šis didelės apimties tyrimas suteikia įtikinamų įrodymų, kad depresija yra susijusi su keliais metais biologinio senėjimo, ypač tarp tų, kurie turi sunkius ir lėtinius depresijos simptomus“, - teigė mokslininkai.
Vis dėlto, lieka neaišku, ar šis senėjimo procesas yra žalingas ir ar gali būti sustabdytas.
Didžiosios Britanijos ekspertė dr. Anna Phillips iš Birmingemo univeristeo, tyrė streso įtaką telomerų ilgiui. Pasak jos, telomerų ilgis nepadeda nuosekliai nuspėti, pavyzdžiui, mirties rizikos.
Panašu, kad tik didelis depresinis susirgimas, o ne lengvi ar vidutiniai net ir visą gyvenimą patiriami depresijos simptomai susiję su telomerų ilgių, teigė specialistė.
