Vis daugiau žmonių Lietuvoje netoleruoja smurto prieš vaikus ir yra neabejingi šiai problemai, rodo socialinės iniciatyvos „Būkime stipresni už smurtą prieš vaikus“ vykdyta internetinė visuomenės apklausa. Beveik pusė visų apklausos dalyvių (48,4 proc.) pastebėję smurto atvejį imasi pilietinės pareigos ir mėgina kalbėtis su smurtautoju apie jo elgesį.
© DELFI / Karolina Pansevič

Specialistų teigimu, neretai netinkamas vaiko drausminimas tampa svarbiausia smurto prieš vaikus priežastimi. Nors drausmė yra reikšmingas auklėjimo faktorius, labai svarbu, kokiomis priemonėmis vaikas yra drausminamas ir kaip tai prisideda prie jo ugdymo.

Absoliuti dauguma apklausoje dalyvavusių respondentų (96,8 proc.) nurodė, kad kartais, dažniausiai arba visuomet drausmina vaikus. Tik trečdalis apklaustųjų (28,6 proc.) drausmindami vaiką su juo kalbasi, diskutuoja ir aiškinasi netinkamo vaiko elgesio priežastis. Likę respondentai nurodė pasirenkantys kitas drausminimo priemones, kurios, pasak specialistų, turėtų būti vertinamos kaip smurtas prieš vaiką.

Tarp apklausos dalyvių bent kartą nurodytų atžalos drausminimo priemonių pateko tyčiojimasis, bauginimas, grasinimas, pliaukštelėjimas, tampymas už ausų, šantažavimas, vaiko ignoravimas, namų areštas. Beveik kas penktas tėvas ar mama (17,3 proc.) nurodė nemotyvuotai draudžiantys atžalai naudotis kompiuteriu ar žiūrėti televizorių. 7,1 proc. respondentų drausmindami vaikus teigia juos aprėkiantys, dar 5,6 proc. apklaustųjų renkasi statyti vaiką į kampą.

Pasiteiravus, kokius veiksmus apklausos dalyviai laiko smurtu prieš vaikus, paaiškėjo, kad kas dešimtas respondentas taip įvardina žiaurų elgesį (9 proc.) ir seksualinę prievartą (9,1 proc.). Beveik tiek pat apklaustųjų teigia, kad smurtu taip pat laikomas psichologinis terorizavimas, patyčios ir mušimas. Mažiausiai grėsmingas suaugusiųjų elgesys, nukreiptas prieš vaiką, respondentams atrodo plaiukštelėjimas ir abejingumas. Šiuos veiksmus, kaip smurto atvejus nurodė atitinkamai 4,7 proc. ir 5,3 proc. žmonių.

Beveik pusė apklausos dalyvių (47 proc.) teigia susidūrę su smurto prieš vaikus atvejais. Vienas iš keturių apklaustųjų (24,8 proc.) nurodė vaikystėje patyręs smurtą, o kas dešimtas teigia pats smurtavęs prieš mažametį ar paauglį.

Specialistų teigimu, optimistiškai nuteikia apklausos dalyvių požiūris į pagalbos suteikimą nuskriaustam vaikui. Beveik kas penktas respondentas (17,4 proc.), nurodo žinantis, kad apie smurto prieš vaiką atvejį gali pranešti policijai, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai, savivaldybei, dienos centrams, pagalbos telefonu linijai, medicinos įstaigai, pedagogams. Likusi dalis apklaustųjų teigė, kad kreiptis galima į bent vieną iš anksčiau išvardintų institucijų.

Klausiami, kas turėtų aktyviausiai spręsti smurto problemą, daugiau nei trečdalis respondentų (37,6 proc.) atsakė, kad tai yra ne tik institucijų ar nevyriausybinių organizacijų, bet ir kiekvieno visuomenės nario atsakomybė. Net pusė apklaustųjų (46,6 proc.) teigė diskutuojantys apie šią problemą savo aplinkoje, o daugiau nei trečdalis (36,8 proc.) nurodė visuomet atsakingai reaguojantys į problemines situacijas ir pasirengę informuoti atsakingas institucijas. Kas dešimtas apklaustasis norėtų spręsti problemą įsitraukdamas į nevyriausybinių organizacijų veiklą.

Internetinė apklausa socialinio projekto „Būkime stipresni už smurtą prieš vaikus“ iniciatyva buvo vykdoma balandžio 27 d. – gegužės 17 d. naujienų portale Delfi.lt.

Smurto prieš vaikus problemą balandžio – gegužės mėnesį spręsti kvietė socialinis projektas „Būkime stipresni už smurtą prieš vaikus“. Projekto iniciatorius – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Kiekvienas, palaikantis kovos su smurtu prieš vaikus idėją, kviečiamas jungtis prie pilietinės iniciatyvos socialiniame tinkle „Facebook“ adresu https://www.facebook.com/BukimeStipresniUzSmurtaPriesVaikus.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

„Sodra“ perskaičiavo esamas ir būsimas pensijas: pasitikrinkite, kiek gausite jūs (294)

Nuo šių metų pradžios įsigaliojo įstatymas, pagal kurį jau skirtos ir būsimos pensijos...

Uodų žemėlapis: sužinokite, kur geriau kojos nekelti (10)

Nors savivaldybės skambina pavojaus varpais dėl sausros, poilsiautojams savaitgalį ramybės nedavė...

Paskutinis bandymas: Skvernelis su Karbauskiu siūlo naują gelbėjimo ratą stringančioms reformoms (5)

Antradienį Seime pradėti registruoti kompromisiniai Vyriausybės siūlomos mokesčių reformos...

„MG Baltic“ byla. Šimašiaus kabineto paslaptys, Butkevičiaus skambučiai ir „dyki pinigai“ (52)

Didžiojoje politinės korupcijos byloje dažnai minimas garsiajam Liberalų Sąjūdžio...

Kito sezono „Žalgiris“: didelė šeima skirstosi palikdama daug klaustukų (13)

Kauno „Žalgiris“ sužaidė istorinį sezoną, o jam dar nesibaigus du žaidėjai nusprendė...

Kinijos galios simbolis patyrė fiasko (26)

Kinijai , ko gero, teks trumpam pamiršti ambicijas Pietų Kinijos jūroje, nes pats pirmasis šioje...

Pasaulį užkariavo naminiai ledai vos iš vieno ingrediento – išbandykite ir jūs (2)

Atėjus vasarai „sunkius“, iš orkaitės traukiamus desertus norisi pakeisti kuo nors šaltu ir...

Pačiame Vilniaus centre sumušta ir apiplėšta paauglė (5)

Vilniuje, stoties rajone, keturios merginos sumušė ir apiplėšė paauglę.

Milžiniška audra Marse nerimsta jau beveik tris savaites (3)

Birželio pirmą dieną Marse pastebėta kylanti milžiniška dulkių audra. Per pastarąsias porą...

Susidomėjimas būstu Vilniuje ima kristi: Kaunas veržiasi į priekį (10)

Profesionaliųjų nekilnojamojo turto ( NT ) rinkos dalyvių nuomone, du didžiausi Lietuvos miestai...