5 priežastys, kodėl tėvai naudoja psichologinį smurtą prieš vaikus

Specialistų teigimu, tėvų psichologinį smurtą prieš vaikus dažnai lemia kelios labiausiai paplitusios priežastys. Ekspertai pristato 5 situacijas, į kurias patekę tėvai dažniau psichologiškai smurtauja prieš vaikus.

Psichologės teigimu, tėvai, kurie pripažįsta problemą, gali greičiau ir sėkmingiau susidoroti su panašais konfliktais, todėl svarbu, kad suaugę šeimos nariai suprastų, ar problema slypi ne juose pačiuose.

1. Tėvai konfliktuoja tarpusavyje. Konfliktuojantys tėvai dažnai būna suirzę, pikti ir savo pyktį neretai perkelia į vaikus, kartais naudodami tokius teiginius kaip „tu kvailas kaip tavo tėvas“ arba „esi nesupratinga kaip tavo mama“, kurios galima laikyti psichologiniu smurtu. Tėvai turi suprasti, kad jų tarpusavio konfliktai žaloja vaiką – šis netgi gali imti galvoti, kad pats išprovokavo konfliktą, ir taip ilgainiui išsiugdyti nepilnavertiškumo kompleksą. Iškilusius šeimoje konfliktus tėvai turi spręsti ramiai ir pagarbiai, nepainiodami į juos vaiko.

2. Tėvai (ar vienas jų) nesaikingai vartoja alkoholį ar narkotines medžiagas. Nuo įvairių prikausomybių kenčiantiems tėvams sunku rūpintis vaiku, atžala tarsi atsiduria antroje vietoje. 

Tokiu atveju vaikas gali imti jaustis nemylimas ir skriaudžiamas, atsiriboti nuo tėvų. Tėvai privalo suprasti, kokią žalą jie daro vaikams, ir imtis kovoti su priklausomybėmis. Problemą spręsti gali padėti suaugę artimieji, o esant reikalui, būtina kreiptis į specialistus.

3. Tėvai neseniai išgyveno stresinę situaciją. Net ir tėvai, kurie įprastai su vaikais bendrauja pagarbiai ir supratingai, patekę į stresines situacijas ne visada išlaiko kantrybę. Kai spaudžia problemos, nuotaika bloga ir erzina viskas, pyktis perkeliamas ant vaiko, jį aprėkiant ar ignoruojant. Svarbu suvokti, kad vaikai dėl stresinės situacijos nėra kalti ir neturi dėl to kentėti. Be to, tėvai turi atsiminti, kad psichologinis smurtas prieš vaikus gali turėti pasekmių ir kelti naujas stresines situacijas ateityje.

4. Tėvai patys patyrė psichologinį ar fizinį smurtą praeityje. Žmonėms, patyrusiems smurtą vaikystėje, jis gali tapti tarsi gyvenimo norma. Pasitaiko, kad tėvai, vaikystėje išgyvenę smurtą, vėliau patys ima tapatintis su „agresoriaus“ vaidmeniu ir mato tai kaip geriausią problemos sprendimą.

Būtina suprasti, kad ne visas blogas patirtis reikia kartoti, ir kad tai, kaip su mumis elgėsi ir mus augino tėvai, nebūtinai yra teisinga.

5. Tėvai, turintys psichologinių problemų. Tokioje situacijoje tėvams sunkiau pasirūpinti vaiku ir skirti tiek dėmesio, kiek jis reikalauja. Tarkime, depresija sergantis žmogus gali pasidaryti tiesiog abejingas vaiko problemoms arba net imti pavydėti vaikui jo geros nuotaikos, perkelti jam savo problemas. Svarbiausia – pripažinti, kad problemų esama, ir kuo greičiau jas imti spręsti su specialistų pagalba. Psichinės sveikatos problemos jokiu būdu nėra kliūtis auginti vaikus, ir šiuolaikiniame pasaulyje psichikos ligos yra efektyviai gydomos, tačiau būtina į tai žiūrėti rimtai ir neapsimesti, kad problemos nėra.

Smurto prieš vaikus problemą spręsti kviečia socialinis projektas „Būkime stipresni už smurtą prieš vaikus“. Projekto metu bendradarbiaujant su psichologais, teisininkais, socialinės apsaugos specialistais, pedagogaisvisuomenei bus pristatytos svarbiausios smurto prieš vaikus temą nagrinėjančios aktualijos. Projekto iniciatorius – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Kiekvienas, palaikantis kovos su smurtu prieš vaikus idėją, kviečiamas jungtis prie pilietinės iniciatyvos socialiniame tinkle „Facebook“ adresu https://www.facebook.com/BukimeStipresniUzSmurtaPriesVaikus.