Netrūksta iššūkių
2023 m. Lietuvos valstybės biudžetą Finansų ministeriją parengė atsižvelgdama į sudėtingą geopolitinę situaciją kaimynystėje, jos įtaką šalies viduje ir energetikos sektoriuje. Numatoma, kad biudžeto pajamos kitąmet sieks 15,5 mlrd. eurų, o išlaidos sudarys 18,6 mlrd. eurų. Tai reiškia, jog valdžios sektoriaus deficitas 2023 m. bus -4,9 proc. BVP, o skola – 43 proc. BVP. Verta paminėti, kad tai vienas mažiausių rodiklių tarp visų ES narių.
Ekonomistai pastebi, kad dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje verslas susiduria su dar didesniu šoku nei COVID-19 pandemijos metu. Su Rytų šalimis dirbusioms Lietuvos įmonėms tenka ieškoti naujų rinkų, o išaugusios žaliavų, dujų ir elektros kainos pabrangino gamybą. Verslas taip pat turi pasirūpinti gera reputacija, jog nepaisant neramumų kaimynystėje, investuotojai jaustųsi saugūs ir ryžtųsi vystyti veiklą Lietuvoje. Vis sudėtingesnę situaciją rodo ir augantys skolinimosi mastai bei palūkanų normos.
Tai tik dalis įmones užklupusių ekonominių sunkumų, nes, ekspertų teigimu, nuspėti galimas naujas grėsmes bei joms pasiruošti šiuo metu ypač sunku. Todėl parama verslui – vienas svarbiausių kitų metų valstybės biudžeto prioritetų. Šių metų IV ketv. startavo 2,5 mlrd. eurų pagalbos paketas, kuriame siūlomos kompleksinės priemonės, padėsiančios Lietuvos įmonėms susidoroti su energijos kainų kuriamu spaudimu.
Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, kruopščiai išnagrinėjus aplinkybes, Vyriausybė pateikė tikslingas priemones, kurios leis spręsti ne tik trumpojo, bet ir ilgojo laikotarpio verslo iššūkius. „Vieni sprendimai yra trumpalaikiai, sprendžiantys situaciją čia ir dabar. Kiti − ilgalaikiai, prisidėsiantys prie to, kad problema būtų išspręsta iš esmės ir energetikos kaštai verslui ilguoju laikotarpiu mažėtų. Lietuvos ekonomika jau ne vienerius metus sparčiai augo, darėsi vis brandesnė ir labiau subalansuota. Norėdami išsaugoti šalies ekonominį konkurencingumą ir palaikyti verslo gyvybingumą, sunkmečiu turime imtis papildomų paramos priemonių", – teigia finansų ministrė.
Subalansuotas pagalbos paketas
Finansų ministerija informuoja, kad prie neeilinės situacijos verslams prisitaikyti ir energetikos kainų šuolį sušvelninti padėsiantis pagalbos paketas apims skirtingas priemones. Tarp jų – energijos kainų augimo dalies kompensavimas, subsidijos energijai imlioms įmonėms, mokesčių atidėjimo galimybė ir įvairios lengvatinės paskolos. Pakete taip pat numatoma, jog kompensacijos galios nuo šių metų IV ketvirčio iki 2023 m. I ketvirčio pabaigos. Todėl elektros kainos augimo dalies kompensavimui numatyta446 mln. eurų, iš jų – 234 mln. eurų kitų metų valstybės biudžete.
Nuogąstaujantiems, jog parama verslui turėtų būti skiriama atsižvelgiant į pajamas ar suvartojamų išteklių kiekį, finansų ministrė primena, kad kainų augimas palietė įvairaus dydžio ir skirtingų sektorių įmones.
Be to, abejojantiems, jog 2023-iųjų biudžete numatytos paramos priemonės nėra savalaikės, biudžeto sudarytojai pabrėžia, kad jos verslui padės išsaugoti konkurencingumą, susitvarkyti su trumpalaikiais nuostoliais, išvengti apyvartinių lėšų trūkumo, o kartu ir bankrotų. Be to, parama suteiks įmonėms taip reikalingo laiko prisitaikyti prie naujos realybės, priimti svarbius strateginius sprendimus ir pasirūpinti pigesniais bei tvaresniais energijos ištekliais. Pavyzdžiui, investuoti į vietines ir nutolusias saulės ar vėjo jėgaines, atnaujinti infrastruktūrą ar keisti tiekimo grandines.
Mokestinės pagalbos priemonės
Be jau minėtų pagalbos verslui priemonių, kitų metų biudžete numatyti ir papildomi mokestiniai sprendimai. Energetiškai imlioms įmonėms galės būti sustabdytas mokesčių išieškojimas, jos taip pat turės galimybę sudaryti mokestines paskolos sutartis sumažintomis palūkanomis. Prognozuojama, kad šia priemone įmonės galės pasinaudoti iki 764 mln. eurų.
Taip pat Seimas nubalsavo už sprendimą pratęsti Covid-19 metu įvestas PVM lengvatas maitinimo, paslaugų ir kultūros sektoriams.
Iš viso pajamų netekimai dėl PVM lengvatų sudaro virš 150 mln. eurų. PVM lengvatai apgyvendinimo paslaugoms bus skirta 24 mln. eurų, maitinimo paslaugoms – 119 mln. eurų per 2023 metus, poilsio ir sporto renginių bei atlikėjų paslaugoms (I pusmečiui) – 4,8 mln. eurų. Dar 1 mln. eurų bus skirtas finansuoti lengvatą el. knygoms ir el. informaciniams leidiniams, o 1,3 mln. eurų – lengvatai kultūros renginiams pratęsti.
Žvilgsnis į ilgalaikes perspektyvas
Ekspertų teigimu, teikiant pagalbą verslams, svarbu numatyti, kad ilgainiui pastangas spręsti finansinius iššūkius dėtų ne tik valstybė, bet ir įmonės, siekiančios būti atsparesnės išorės krizėms. Todėl ženklią biudžeto dalį, 3 mlrd. eurų, Vyriausybė numatė ilgalaikėms investicijoms Lietuvos ateičiai, kurios sudarys verslui palankias sąlygas pasirūpinti tvaresne ateitimi.
Pasak biudžeto rengėjų, net trečdalis šių lėšų bus skirtos žaliajai transformacijai. Kaip ir iki šiol, valstybė ir toliau skatins verslą rinktis mažesnį poveikį aplinkai darančią energiją. Planuojama tiesioginėmis paskolomis padėti įmonėms vystyti atsinaujinančios energijos išteklius (AEI) savo teritorijoje ar įsigyti dalį centralizuoto nutolusio AEI parko. Taip pat skatinti įmones renovuoti energetiškai neefektyvius pastatus, o transporto sektoriuje naudoti alternatyvius degalus.
Verslas palankiai vertina ir Vyriausybės sprendimą skirti dėmesį aukštos pridėtinės vertės pramonės įmonių verslo procesų skaitmeninimui, mažų ir vidutinių įmonių įsitraukimui į tarptautines vertės kūrimo grandines, taip pat gamybos procesų automatizavimui, robotinių sistemų ir skaitmeninių technologijų diegimui. Skaitmeninei pertvarkai 2023 m. biudžete iš viso numatyta 192 mln. eurų.
Įmonių konkurencingumą skatinti turėtų ir 312 mln. eurų sieksiančios investicijos į mokslo, verslo ir inovacijų sritis. Jos bus skirtos diegti inovacijas mokslo centruose, didinti jų prieinamumą bei skatinti startuolių vystymą ir plėtrą.
Dabartinės ekonominės projekcijos rodo, jog Lietuvos ekonomika turėtų išlikti augimo kelyje nepaisant jaučiamo lėtėjimo. Visgi, esama nemažai neapibrėžtumo ir galimų rizikos veiksnių, pvz. karo Ukrainoje eiga, rusijos manipuliavimas energetikos rinka, kita. Todėl Finansų ministerija nuolat atnaujindama ekonomikos projekcijas stebi situaciją. Esant poreikiui, Vyriausybė reaguos į pokyčius siūlydama sprendimus kylantiems iššūkiams.