Kompensacijas už elektrą gavę gyventojai: sukurtas mechanizmas veikė ir padėjo taupyti

Pasinaudojo abiejų etapų kompensacijomis

Informacinių technologijų srityje dirbantis Paulius domisi energetika, nes, kaip pats sako, kalba eina apie asmeninius finansus, tad rasti atsakymus šioje srityje svarbu kiekvienam nekilnojamojo turto savininkui.

„Šeimoje turime du nekilnojamojo turto objektus – butą ir namą. Šią kompensaciją gavome už name sunaudojamą elektros energiją. Fiksuota elektros kaina, kuri yra taikoma buto elektrai, dabar yra daug mažesnė nei kaina, kuri yra siūloma po kompensacijos. Tad šiam objektui neturime kompensacijos, tačiau su namu nutiko atvirkščiai, nes elektros sutartis buvo pasirašyta jau prasidėjus energetinei krizei.

Sėkmingai pasinaudojome kompensacijomis, bet kadangi žinome, jog kompensacijos taikymo laikas yra ribotas, stebime pasiūlymus“, – pasakojo pašnekovas bei pridūrė, kad apie tai informavo ir savo draugus bei artimuosius, kuriems taip pat sėkmingai pavyko pasinaudoti kompensacija.

Sukurtą mechanizmą, kuris Lietuvoje padeda automatiškai kompensuoti visiems didesnes išlaidas už elektros energiją patiriantiems žmonėms, paminėjo ir Šnipiškių mikrorajone esančiame daugiabutyje gyvenantis Mantas. Pasak vilniečio, tai ryškiausiai parodo, kad valstybei rūpi gyventojų patiriami rūpesčiai dėl energetikos krizės.

„Gerai, kad yra galimybė gauti tokią kompensaciją ir dar nieko papildomai nedarant. Sukurtas mechanizmas veikia ir padeda realiai taupyti, nes ir suma susidaro nemaža. Pavyzdžiui, praėjusį mėnesį mums kompensavo net 23 eurus. Viską sudėjus kompensuojama reikšminga suma. Gyvenant šeimoje ir turint keturių kambarių butą tai tikrai pasijaučia”, – kalbėjo šnipiškietis.

2023 m. biudžete – daugiau investicijų energetiniam savarankiškumui

2023 m. valstybės biudžete energijos kainų augimo poveikio sušvelninimo priemonėms žmonėms ir verslui yra skirti 1,83 mlrd. eurų. Valstybė gyventojams kompensuoja elektros ir dujų kainos augimo dalį. Tam numatyta 714 mln. eurų bei dar beveik 56 mln. eurų skirta šį šildymo sezoną numatytai pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kompensacijai centralizuotai tiekiamai šilumai (0 proc. PVM), skirtumą padengiant iš valstybės biudžeto.

2023 m. valstybės biudžete taip pat numatytos ilgalaikės investicijos energetiniam savarankiškumui stiprinti, generacijai didinti bei renovuoti energetiškai neefektyvius gyvenamuosius pastatus. Trejų metų investicijoms biudžete numatyta per 1,4 mlrd. eurų, iš kurių planuojama renovuoti 4488 pastatus, tam skiriant 296 mln. eurų bei panaudojant plano „Naujos kartos Lietuva“ atnaujinimo bei biudžeto lėšas.

Per trejus metus planuojama įgyvendinti užsibrėžtus tikslus ir užsitikrinti 1 gigavato (1GW) generacinius pajėgumus, pasitelkiant saulės energiją. Šiam tikslui bus skiriamas 1,1 mlrd. eurų. Numatytos investicijos garantuos reikalingą 340 megavatų (MW) generaciją užtikrinant švarią energiją ir mažas sąskaitas žmonėms, 600 MW – verslui, tiek investuojant į gaminančių vartotojų parkus, tiek ir į saulės elektrinių įrengimą įmonėse ant stogų, 100 MW – savivaldybėms ir 30 MW – viešiesiems pastatams užtikrinant mažesnius kaštus valstybei.

Sudėliokite savo biudžetą

Šių metų valstybės biudžetą sudaro kiek daugiau nei 18,6 mlrd. eurų. Ar jūs jau žinote, kaip supjaustytumėte šį pyragą: kam skirtumėte didesnį gabaliuką, o kam – šiek tiek sumažintumėte?

Išmaniojoje aplikacijoje www.sudeliokbiudzeta.lt sudarykite savąją biudžeto versiją ir palyginkite ją su jau suplanuotu valstybės biudžetu.