Rūta Miliūtė LVŽS sąraše po reitingavimo pakilo iš 114-os vietos į 28-ąją. Kol kas jaunoji politikė vietos Seime dar neturi, bet gali ten pakliūti po antrojo rinkimų turo, jei vienmandatėse apygardose laimės virš jos sąraše esantys kandidatai. Kai kurie rinkėjai prisipažino jai skyrę pirmumo balsą, nes manė, kad tai yra žurnalistė Rita Miliūtė, tik klaidingai parašytas vardas. Rūta Miliūtė sako apgailestaujanti, jei kažkas susipainiojo, tačiau mano, kad galutinį rezultatą vis dėlto nulėmė ne garsi pavardė.
– Keli rinkėjai televizijoje prisipažino, kad balsavo už LVŽS ir reitingavo žurnalistę Ritą Miliūtę, kuri į Seimą nekandidatuoja. Šios partijos sąraše jūs esate vienintelė Miliūtė, tad akivaizdu, kad rinkėjai susipainiojo. Kaip tai aiškintumėte?
– Apgailestauju, jei kažkas susipainiojo. Manau, kad taip galėjo nutikti dėl to, kad ne visi rinkėjai iš anksto apsisprendė, už ką balsuoti, nepasidomėjo kandidatų biografijomis. Kita vertus, šis atvejis yra puikus pavyzdys, kiek daug gali lemti reitingavimas.
– Interviu LRT RADIJUI Ramūnas Karbauskis, LVŽS pirmininkas, sakė, kad jūsų šuolis sąraše iš 114 vietos į 28-ą – atsitiktinumas, jis to nesitikėjo. Ką apie tai galvojate?
– Negaliu nesutikti, kad tokį šuolį galėjo lemti ir atsitiktinumas, bet mano atvejis nėra išskirtinis. Yra daugiau žmonių, padariusių panašius šuolius. Pavyzdžiui, viena mano bendraamžė, taip pat LVŽS narė, sąraše iš 140 vietos pakilo į 63-ią. Tikslių duomenų, kas lėmė tokį reitingavimą, nėra, bet labai tikiuosi, kad tai buvo žmonių noras politikoje matyti naujų veidų.
– Surinkote beveik 3600 pirmumo balsų ir tai reiškia, kad tiek žmonių jus reitingavo. Kaip manote, ar už jus balsavo kaip už politikos mokslų bakalaurę Rūtą Miliūtę, ar LRT žurnalistę Ritą Miliūtę?
– Neabejoju, kad, jei pati žurnalistė R. Miliūtė būtų kandidatavusi rinkimuose, ji būtų surinkusi gerokai daugiau pirmumo balsų, iš bet kurios sąrašo vietos būtų patekusi tiesiai į dešimtuką. Labai norėčiau tikėti, kad už mane balsavo kaip už jauną, išsilavinusią, politikos mokslų bakalaurę. Taip pat – kaip už jaunimo atstovę.
– Kaip galėjo nutikti, kad surinkote tokį didelį balsų skaičių? Plačiajai visuomenei nesate žinoma, socialiniuose tinkluose neskelbėte to, kad kandidatuojate į Seimą.
– Kiek teko girdėti, daugybė žmonių sako norintys pokyčių, norintys matyti politikoje jaunų veidų. Tikiuosi, kad tai viena iš priežasčių, kodėl surinkau tiek pirmumo balsų. Rinkimų kampanijos metu dirbau Kauno štabe, jo vadovo dr. doc. Mindaugo Puidoko, taip pat kandidatuojančio LVŽS sąraše, padėjėja.
Mes kartu daug bendravome su bendruomenėmis, ėjome nuo durų prie durų, kalbėjomės su daugybe žmonių, dalyvavome renginiuose. M. Puidokas surinko daug kaip 5 tūkst. balsų. Manau, kad mano rezultatas galėtų būti nulemtas ir bendro įdirbio.
– Ar jūs pati nuoširdžiai norėjote kandidatuoti į Seimą, ar sąraše atsidūrėte dėl to, kad partijai trūko žmonių?
– Mano atvejis nėra atsitiktinumas, politika man nesvetima. Prie LVŽS komandos prisijungti mane pakvietė mano dėstytojas M. Puidokas. Mindaugas buvo žmogus, skatinęs kuo daugiau jaunimo prisijungti prie politikos ir savo pavyzdžiu įkvėpti kitus, o LVŽS suteikė man realią galimybę dalyvauti politikoje, nebūti tik skaičiumi sąraše. Aktyviai dirbau ir partijos veiklos koordinatore, taip pat – su mūsų vienmandatininkais Kauno mieste ir rajone.
– Ar prieš rinkimus tikėjote tokia sėkme ir tuo, kad praktiškai pateksite į Seimą?
– Kaip minėjau, prieš rinkimus mes intensyviai dirbome Kaune ir spalio 9 d. paaiškėjo, kad devyni iš devynių vienmandatininkų pakliuvo į antrą turą. Tikiu, kad sėkmė šypsosi tiems, kurie daug ir sunkiai dirba. O jei tai buvo atsitiktinė sėkmė, tikrai stengsiuosi įrodyti, kad buvau to verta.
– Jei pateksite į Seimą, jame dirbsite ar atsisakysite mandato?
– Manau, kad rinkimai gali būti neprognozuojami. Bet kokiu atveju savo ateitį sieju su politika. Norėčiau tapti pavyzdžiu jauniems žmonėms ir paskatinti juos aktyviau dalyvauti politikoje. Sutikdama būti kandidate, turėčiau prisiimti ir atsakomybę už pasekmes. Ir jei atsitiks taip, kad pakliūsiu į Seimą, stengsiuosi atlikti savo pareigas.
– Nuomonių yra įvairių – vieni sako, kad turite atsisakyti mandato, kiti – kad to tikrai nereikia. Ką apie tai pasakytumėte?
– Manau, kad svarbiausia ryžtas ir noras dirbti. Jeigu dabar žmonės manęs nežino, labai tikiuosi, kad po šios kadencijos bus šiek tiek kitaip. Kad būsiu labiau žinoma, mane minės ne tik dėl pavardės, bet ir nuveiktų darbų.
– Kaip įsivaizduojate darbą Seime, kai nemažai žmonių svarstys, jog patekote ten tik dėl pavardės?
– Nemanau, kad šie svarstymai turėtų trukdyti mano darbui. Manau, kad jie po kurio laiko turėtų nurimti, o vėliau svarbiau bus tai, kokius darbus aš nuveiksiu, o ne kokia mano pavardė. Nesitikiu, kad bus lengva, bet tikiu, kad sugebėsiu.
– Patekusi į Seimą, būsite jauniausia parlamentarė, jums 25-eri. Kaip manote, ar jums pakaks patirties?
– Manau, kad patirtis greitai įgyjama, kad svarbiau ryžtas ir noras dirbti, išsilavinimas, įsitikinimai. Be to, aš nesu pirmoji tokia jauna Seimo narė. LVŽS pirmininkas R. Karbauskis, jei neklystu, pirmą kartą Seimo nariu taip pat buvo išrinktas sulaukęs 26 metų. Kaip visi matome, tai jam nesutrukdė sėkmingai dirbti ir siekti karjeros. Tikiuosi, kad mano jaunas amžius nėra kliūtis dirbti politikoje.
– Kuriame Seimo komitete save matote ir kodėl?
– Matau save Švietimo, mokslo ir kultūros komitete. Tai arčiausiai jaunimo, todėl ten dirbdama turėčiau atstovauti jų interesams.
– Ar jūsų pažiūros sutampa su LVŽS programa ir su partijos kolegų pažiūromis?
– Negalėčiau dirbti, juolab kandidatuoti su partija, su kurios vertybėmis absoliučiai nesutinku. LVŽS nėra populistinė ar radikali jėga, jos politinė linija, mano nuomone, nuosekli ir grįsta tradicinėmis vertybėmis, kurios sutampa su mano. Pritariu ir partijos narių mintims, ypač toms, kurios sako, kad švietimą, kultūrą ir sveikatos apsaugą reikia padaryti šalies prioritetu.
– Buvote beveik nežinoma. Ar galite trumpai save pristatyti?
– Esu kaunietė, užaugusi mokytojos ir dėstytojo šeimoje. Politika aktyviai domėjausi dar mokykloje, todėl pasirinkau studijuoti politikos mokslus Vilniaus universitete. Šiuo metu tęsiu viešosios politikos magistrantūros studijas ir tikrai džiaugiuosi turėdama realią galimybę prisidėti prie politikos formavimo.
Nesu aš naujokė ir visuomeniniame gyvenime. Esu atlikusi praktiką LRT televizijos naujienų tarnyboje, stažavausi Briuselyje, dirbau „Kauno dienoje“. Manau, kad Seime turėtų dirbti kuo daugiau jaunų ekspertų, sugebančių greitai reaguoti į pokyčius ir rasti geriausius sprendimus. Labai stengsiuosi pateisinti balsavusiųjų lūkesčius.
