S. Skvernelio teigimu, PVM lengvata šildymui yra socialiai iškreipianti teisingumą. „Pirma, daugiabučiai yra ir senos statybos, ir naujos, juose gyvena ir turtingi, ir vidurinioji klasė, ir nepasiturintys žmonės. Kada tu biudžeto pinigais dotuoji tą, kurio nereikia dotuoti, kenčia tie socialiniai remtini asmenys, kurie galėtų ir iš tų sumokėtų mokesčių per kitas programas būti skatinami“, – aiškino S. Skvernelis.
Be to, yra namų, kurie atsijungę nuo centrinio šildymo ir lengvatos negauna. „Vienas problemos sprendimų – pajamų gausinimas, energetinio efektyvumo daugiabučiuose sutvarkymas, mažiau mokėti reikės, kada bus efektyvus šilumos ūkis, efektyviai šildomas namas, tada dalis pajamų žmonėms liks“, – kalbėjo LVŽS sąrašo lyderis.
Jis ragina remti tuos, kuriuos socialinė atskirtis stumia į paraštes. Tačiau galintys sumokėti, mano S. Skvernelis, turi mokėti pilną tarifą.
G. Landsbergis irgi sakė, kad PVM lengvata šildymui reikalinga skurdžiai gyvenantiems. „Mes turime diferencijuoti pagal pajamas. Jei nėra diferenciacijos, lengvata nėra teisinga. (…) Reikia sugalvoti, kaip skurdžiau gyvenantiems žmonėms būtų kompensuojama. (…) Lengvata turi priklausyti tiems, kuriems reikalinga, kad jų skurdas mažėtų“, – sakė G. Landsbergis.
Siūlo nustoti antspauduoti vaikus
Kalbėdamas apie socialinę atskirtį, G. Landsbergis atkreipė dėmesį į nemokamą maitinimą mokykloje.
„Mano nuomone, nėra teisinga mokyklose, kad nemokamas maitinimas yra tiktai socialiai remtinų šeimų vaikams. Tai didina ir socialinę atskirtį – mes suprantame, kad ugdymas mokykloje nėra vien akademinis dalykas, čia gaunami ir socialiniai įgūdžiai. Jeigu mes dalį vaikų išskiriame kaip socialiai remtinus, mes tam tikra prasme antspauduojame juos likusiam gyvenimui. Tai nėra teisinga“, – dėstė TS-LKD lyderis.
G. Landsbergio manymu, maistas mokyklose turi būti nemokamas visiems vaikams: „Kad mokykloje mes atskirties nedidintume ir psichologiškai“.
S. Skvernelis sutiko, kad daugumai normalių žmonių kiekvienas paramos gavimas – tam tikras diskomfortas. „Kaip paminėjo Gabrielius, tai didina socialinę atskirtį“, – antrino S. Skvernelis.
S. Skvernelis gauna ir pareigūno pensiją
Diskusijos vedėja žurnalistė Eglė Samoškaitė klausė politikų nuomonės apie dabar Lietuvoje galiojančią tvarką, kai galima vienu metu gauti dvi pensijas – senatvės ir pareigūno, senatvės ir teisėjo, senatvės ir našlystės.
S. Skvernelis pripažino gaunantis pareigūno pensiją. Ją politikas gaus ir tapęs premjeru ar Seimo nariu.
„Aš manau, kad taip turi būti, kadangi tokį įsipareigojimą priėmė valstybė, kada kvietė tarnauti valstybei. Tai turbūt vienintelis kompensavimo mechanizmas už ypatingas tarnybos sąlygas. Šiandien tokia situacija, nėra tų žmonių daug, mes turime apie 100 tūkst. pareigūnų, kurie, beje, kaip ir senatvės pensininkai, taip pat iškeliauja Anapilin, nes darbas struktūrose tikrai sveikatos nepridėjo. Tai yra vienas iš kompensavimo mechanizmų, manau, tai yra gerai, viena motyvacinių priemonių“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Tačiau, sako S. Skvernelis, sulaukus senatvės pensijos, turi būti pasirinkimas – galimybė gauti užsidirbtą didesnę pensiją.
G. Landsbergis sako, kad pensijų srityje nebegalime būti Europos Sąjungos uodegoje. „Bet kuriuo atveju naikinti dabar nebūtų teisinga. Pirmiausia mes turime fokusuotis, kad ir bazinė pensija, ir visa pensijų sistema būtų tokia, kad visi aiškiai žinotume, kas mūsų laukia tuomet, kai nebebūsime darbingo amžiaus“, – klausiamas apie dvigubų pensijų mokėjimą, dėstė TS-LKD lyderis.
