aA
Ar dabartinė rinkimų sistema – tobulai tinkama Lietuvai? O gal kai kurių pokyčių reikia jau seniai, tik vis neprisiruošiame? Įsibėgėjant 2020 – 2024 Seimo kadencijos darbui, dėmesys krypsta į parlamentarų artimiausius planus: ką žadama keisti ir ko galime tikėtis kitą kartą susirinkę prie balsadėžių?

Pokyčių šaukiasi savivalda: ar atėjo laikas merams suteikti kitą statusą?

Vasario 8 d. „Delfi“ iniciatyva vykusiame diskusijų forume „Teisė rinkti: kokiems subrendome pokyčiams?“ įvairių sričių ekspertai kalbėjo apie demokratijos iššūkius, rinkimų sistemą Lietuvoje ir ateities perspektyvas. Forumo pabaigoje trys Seimo nariai susirinko padiskutuoti apie šios kadencijos planus ir kokius pokyčius galime užprogramuoti į ateitį.

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) partijos nario Stasio Šedbaro manymu, su rinkimų sistema susijusius sprendimus galima skirstyti į dvi grupes: tie, kurių keisti nereikia, mat jie užtikrina stabilią valstybės raidą, ir sprendimai, kuriuos galbūt atėjo metas tobulinti. Anot politiko, rengiant rinkimų kodeksą, verta pirmiausia pagalvoti, galbūt Lietuvai metas pereiti prie vakarietiškos rinkimų sistemos. Politikas taip pat mato galimybę keisti rinkimų tvarką taip, kad balsuojantysis galėtų pasirinkti nebe iš vieno sąrašo:

„Galime galvoti apie galimybę rinkėjui pasirinkti nebūtinai vieną sąrašą ir viduje jį reitinguoti. Yra įvairios sistemos, kur galima sau patinkantį kandidatą surasti ir kitose vietose. Čia yra ilga diskusija, bet ji galima ir valstybės ją turi.“

Pokyčių, pasak politiko, šaukiasi savivalda: „Šioje vietoje aš buvau labai kategoriškas, kada mes padarėme tiesioginius mero rinkimus. Mano nuomone, tiesiogiai išrinktas meras turi būti vykdomosios valdžios galva.“ Anot S. Šedbaro, beveik visur, kur merai renkami tiesiogiai, galioja vykdomoji valdžia, o ne be apibrėžtos atsakomybės išrinktas politikas.

Be to, S. Šedbaras sako iš regione gyvenančių žmonių dažnai girdintis, kad Savivaldos rinkimų sistema yra ne visai teisinga: „Galbūt ten turėtų būti daugiau asmenybių, ne vien partijų sąrašai ir komitetai, nepaklūstantys nei partijų, nei finansavimo kontrolės mechanizmams“, – kalba politikas, pridurdamas, kad dabartinė tvarka neretai lemia neteisingumo, neteisėtumo įvaizdį valstybėje.

Stasys Šedbaras
Stasys Šedbaras
© DELFI / Andrius Ufartas

Pasak diskusijoje dalyvavusio Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) nario Gintauto Palucko, atėjo laikas kalbėti ir apie dviejų lygių savivaldą: „Tokios seniūnijos, kaip Vilniaus mieste, kurias sudaro po 45 tūkst. gyventojų, galėtų rinkti pagal savo sąrašą. Partijos galėtų ten kandidatuoti su savo sąrašais.“ Pasak G. Palucko, ES yra labai mažai šalių, kur savivalda iš esmės būtų vieno lygmens ir taip stipriai nutolusi nuo žmogaus, kurio problemas sprendžia.

G. Paluckas: tapome priklausomi nuo mokesčių mokėtojų pinigų

Anot G. Palucko, vienas iš šios kadencijos tikslų – pakeisti rinkimų administravimo tvarką, mat esamos taisyklės aiškiai atskiria turtinguosius ir mažiau pasiturinčius, pastariesiems užverdamos vartus į parlamentą: „Pastaruoju metu rinkimuose atsirado turto cenzas – įvairūs užstatai, tiek sąrašams, tiek kandidatams, to užstato grąžinimo terminai ir panašūs dalykai. Tai sudaro labai žymias sumas ir užkerta kelią kandidatuoti mažesniems sąrašams, silpnesnėms partijoms ar individualiems asmenims. Tai demokratijos plėtrai niekaip nepadeda.“

Antra, politiko manymu, verta peržiūrėti senstelėjusį politinių partijų finansavimo įstatymą, kur fiksuotos itin mažos individualių asmenų paramos sumos: „Mes išsivadavome nuo verslo paramos, bet tapome priklausomi nuo biudžetinės paramos, nuo mokesčių mokėtojų pinigų. Individualių asmenų paramos sumas reikėtų šiek tiek didinti ir atlaisvinti administravimo, priežiūros varžtus“, – sako LSDP narys.

Kalbant apie sisteminius pakeitimus, G. Paluckas sako palaikantis idėją daugiamandatėje proporcinėje sistemoje turėti ne vieną nacionalinį sąrašą, o dešimt regioninių sąrašų. Pirmiausia, anot politiko, tai taptų kompensacija vienmandačių apygardų panaikinimo atveju, mat žmonės nori rinkti asmenybes ir dešimt regioninių sąrašų pagal senas apskričių ribas leistų regioninius lyderius ugdyti, juos pasirinkti.

„Kita vertus, mes turėtume gerokai efektyvesnę sistemą, nes, vieša paslaptis: Seimas dažnai skilęs ne per frakcijas pagal politines pažiūras, o pagal tai, ar asmuo išrinktas vienmandatėje, ar daugiamandatėje apygardoje. Tai irgi neprisideda prie demokratijos kokybės ir priimamų sprendimų stabilumo arba politinio nuspėjamumo“, – kalba už regioninius sąrašus pasisakantis politikas.

Gintautas Paluckas
Gintautas Paluckas
© DELFI / Kiril Čachovskij


Šešiolikmetis rinkėjas: kodėl visuomenė to bijo?

Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio narys Raimundas Lopata sako, kad Seimo pavasario sesijoje laukia diskusijos apie pokyčius, susijusius su amžiaus, nuo kurio galima balsuoti ir būti išrinktam į Seimą, keitimu: „Manau, kad mūsų diskusijos turėtų sustiprinti jau dabar prasidedančias diskusijas dėl Europos ateities ir viena iš temų, kuri vakaruose pradėta plačiai diskutuoti – galimybė šešiolikmečiams būti rinkėjais. Tai – irgi įdomi tema“, – sako politikas.

Vis dėlto, stebėdamas ypač prieštaringas nuomones dėl teisės balsuoti suteikimo šešiolikmečiams, R. Lopata bando rasti tam paaiškinimus: galbūt Lietuvoje vis dar išsigąstama to, kad šešiolikmečiui stinga nuovokos, o tėvų įtaka stipri. Anot politiko, neretai viskas atrodo priešingai: šešiolikmetis šiais laikais gali dažniau turėti įtakos tėvų pasirinkimams nei atvirkščiai.

Kaip sektiną pavyzdį R. Lopata įvardija Švediją: visuomenė, partinė sistema aktyviai dirba su gimnazijomis. Simuliaciniai rinkimai įtraukia partijas ir mokinius, akylai stebimos bręstančios politinės tendencijos: „Jei turėtume įdirbį šioje srityje – dabar kur kas lengviau kalbėtume apie rinkiminių žaidimo taisyklių keitimus“, – sako R. Lopata. Vis dėlto, anot politiko, prieš kiekvieną planuojamą rinkimų sistemos pokytį būtina įvertinti, kaip tai priims prie nusistovėjusios tvarkos pripratęs rinkėjas.

Raimundas Lopata
Raimundas Lopata
© DELFI / Šarūnas Mažeika


Kol kalbama apie balsavimo amžiaus ankstinimą, aštuoniolikmečiai toliau aplenkia balsadėžes

S. Šedbaras, nors nėra kategoriškai prieš balsuotojo amžiaus ankstinimą, tačiau išlieka skeptiškas, esą vargu ar tai suaktyvins jaunosios kartos dalyvavimą rinkimuose: „Žmonės, net dabar turėdami 18 metų teisę balsuoti, labai mažai ja naudojasi. Yra šeimų, tradicijos, kur vaikas stengiasi būti kiek gali aktyvesnis, bet turbūt tai yra mažuma.“

Verslininko Daliaus Trumpos pasiūlymą suteikti balso teisę nuo gimimo S. Šedbaras vertina kaip papildomų balsų suteikimą tėvams: „Nemanau, kad gali ateiti žmogus ir turėti tris – keturis balsus. Kiekvienas turi turėti savo balsą. Jei vaikas yra dar neveiksnus, tai čia aš kaip teisininkas niekaip negaliu iš tų ribų išeiti ir vargu ar tai būtų protinga.“

G. Paluckas taip pat neskubėtų su balsavimo amžiaus keitimu: „Pirmiausia, yra neišsemti aruodai dabartinių jaunų rinkėjų nuo 18 iki 25 metų. Kodėl jie neina balsuoti, jiems tai neįdomu, neaktualu – reikia kalbėtis su jais.“ Politikas sako, kad ši diskusija neatrodo itin aktuali tai amžiaus grupei, kurią ji tiesiogiai liečia, nes net 18-mečiai, gavę teisę balsuoti, dažnai ja nesinaudoja.

Visai kita situacija, anot G. Palucko, su kandidatavimo į Seimą amžiaus keitimu: „Kalbant apie tai, kad į Seimo narius būtų galima kandidatuoti nuo 21 metų – nematau jokios problemos, viskam ateina savas laikas, išrinks, kada išrinks, gali pradėti kandidatuoti nors ir nuo 21-erių, jeigu kaip politikas subręsi ties 40-mečiu, tai matyt tada ir išrinks, o visa kita – atsitiktiniai atvejai.“

Rinkimų kartelės mažinimas: stiprintų demokratiją ar griautų stabilumą?

5 procentų rinkimų kartelė pernai per plauką liko nepakeista: jos sumažinimui iki 3 procentų pritrūko vos vieno parlamentaro balso. Vis dėlto, S. Šedbaras kategoriškas – daugelyje ES šalių egzistuojanti 4 – 5 procentų riba yra protinga ir esą atliko savo vaidmenį praeituose rinkimuose:
„Pabūsiu šiek tiek savanaudiškas dabartinės koalicijos atžvilgiu, nes jei būtų buvę 3 procentai, nepykite, bet vargu ar įsivaizduoju stabilią valstybės valdymo tėkmę dar ketverius metus.“

Tuo tarpu, pasak G. Palucko, jei kalbama apie teisingumo ir tvaresnės demokratijos siekį bei būtų pereita prie proporcinės regioninių sąrašų rinkimų sistemos, logiška mažinti kartelę iki 4 ar 3 procentų, kad neliktų išmestų balsų efekto.

„Ar tai skatintų fragmentaciją? Taip, bet kokią tai turi praktinę išraišką? Mes turėtume apie 15 ar panašiai Seimo narių mandatų, išmėtytų į tam tikrus nedidelius, nefrakcijinius darinius, jie ieškotų, prie ko šlietis, galbūt keltų savo reikalavimus, bet tai yra įprasta politinė praktika, to nesibaidau“, – sako G. Paluckas.

Matydamas, kad Seimo narių nuomonė itin svarbiais klausimais gali išsiskirti, G. Paluckas siūlo parlamente įkurti Rinkimų sistemos reformos laikinąją grupę, kurioje atstovus turėtų visos frakcijos, „Iki rudens būtų parengtas toks teisės akto projektas ar jų rinkinys, kuris būtų išdiskutuotas, argumentuotas ir pasvertas“, - teigė G. Paluckas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(24 žmonės įvertino)
2.7917

Top naujienos

Valdančiosios daugumos atstovas: kai kurie mūsų ministrai nepajėgūs adekvačiai vertinti situacijos, laikas su jais atsisveikinti  nuskambėjo kritikos ir Nausėdai  (766)

Toliau vykstant migrantų krizei, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ( TS-LKD )...

Dailius Dargis | D+

Anglijoje nuo policijos besislapstantis komisaro sūnus praskleidė gangsterių pasaulio širmą: lietuviai yra patys baisiausi mafijozai (1)

Nuo teisėsaugos persekiojimo iš Lietuvos išvykęs ir Jungtinėje Karalystėje įsitvirtinęs...

Dėl naujos sutarties nesusitaręs Messi palieka „Barcelona“ (58)

„ Barcelona “ klubą sudrebino didžiausia permaina šiame amžiuje. Katalonų futbolo ekipos...

Orai: ciklonas į Lietuvą atneš stiprų vėją ir lietų, tačiau sekmadienį laukia malonūs pokyčiai (1)

Vėsaus oro, plūstančio iš šiaurės Atlanto į Vakarų bei Vidurio Europą, ir šiltos...

Minsko oro uostas: atšauktas dar vienas reisas iš Irako į Baltarusiją (230)

Irako oro bendrovės „Fly Baghdad“ skrydis iš Bagdado į Minską, turėjęs įvykti penktadienį,...

Europos miestas, kuriame kiekvienas rytas tarsi šventė: turėdami tokius paplūdimius ir lietuviai daugiau šypsotųsi (16)

Ko jau ko iš Valensijos gyventojų galėtų pasimokyti lietuviai – tai meilės gyvenimui. Atrodo,...

„Žalgiris“ be nuostolių perkėlė Europos lygos mūšio lauką iš Slovėnijos į Vilnių (25)

Vilniaus „Žalgiris“ iš Slovėnijos parsiveža nulines lygiąsias. Ketvirtadienį pirmoji...

Tendencijų viršūnėje – švarkai, tačiau kokį rinktis, kad neprašautumėte? (16)

Kokia vasara be koketiškai ir nekaltai apnuogintos odos? Greičiausiai – nuobodi ir tokia, kokios...

Sensacija prie šachmatų lentos: pasaulio taurę iškovojęs lenkas įveikė ir Carlseną, ir Kariakiną (4)

Lenkijos didmeistris Janas-Krzysztofas Duda Sočyje (Rusija) iškovojo pasaulio šachmatų taurę,...