aA
Neretai galime susidurti su įžvalgomis, teigiančiomis, kad Lietuva esti demokratijos bei balsavimo teisių lyderė. Kalbant šia tema minimi keli svarbūs aspektai – Gegužės 3-iosios Konstitucija, palyginti anksti suteikta moterų balsavimo teisė ir moterų kandidatūra prezidento rinkimuose tarpukario metais. Ką visi šie faktai pasako apie Lietuvą?
Kauno Savanorių - Žaliojo kalno turgus // Kolekcininko Jono Palio archyvas
Kauno Savanorių - Žaliojo kalno turgus // Kolekcininko Jono Palio archyvas

Demokratijos reitinguose nepasižymime

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas Algimantas Jankauskas sako, kad Lietuva tarptautiniuose demokratijos reitinguose viso labo patenka tik į 30-40 vietą. Pasak jo, vadinti šiuolaikinę Lietuvą demokratijos lydere – netikslu.

O tam didelę įtaką turėjo ir sovietmečiu gyvavęs partokratinis režimas, kurio metu piliečių savivaldos įgūdžiai buvo ištrinti. Ir tai, pasak doc. A. Jankausko, tapo rimčiausia kliūtimi demokratinės Lietuvos perspektyvai po 1990-ųjų.

„Demokratinių šalių lyderės yra Skandinavijos šalys – Danija ir Norvegija. Svarbiausias pastarųjų ir Lietuvos giluminis demokratijos skirtumas – įvairių sričių savivaldos praktikos, kurių per 30 metų mums nepavyko sukurti. Lietuva vis labiau linksta į elitarinę demokratiją, pagrįstą tik formaliomis procedūromis, bet ne žmonių įtrauktumu ir dalyvavimu.

Didėja nusivylimas, menksta pasitikėjimas valstybe. Atsakomybė dėl to pirmiausia tenka politiniam elitui. Tai yra svarbūs klausimai, kurie giliau nei politikų, nei politologų nediskutuojami, nors Seimo rinkimų metas tam tinkamiausia proga“, – nuogąstauja politikos ekspertas.

Algimantas Jankauskas
Algimantas Jankauskas
© DELFI / Kiril Čachovskij


Klaidingas dėmesys

Neteisingai Lietuvos vaidmenį demokratiniuose procesuose interpretuojame ir kalbėdami apie istorinius įvykius.

Štai, pavyzdžiui, Lietuva, kartu su Lenkija, dar būdama Abiejų Tautų Respublikos (ATR) sudėtyje 1791-aisiais metais priėmė dokumentą „Valdymo įstatymas“, kuris vėliau amžininkų imtas vadinti Gegužės 3-iosios Konstitucija. Šis dokumentas laikomas svarbiu Lietuvai, tačiau kartais jo reikšmė netinkamai interpretuojama kituose istorinės svarbos kontekstuose.

Kalbėdami apie Gegužės 3-iosios Konstituciją, kai kurie teigia, kad Lietuva šiuo atžvilgiu išsiskyrė iš kitų pasaulio valstybių, mat šis dokumentas – pirmoji rašytinė Konstitucija Europoje ir antroji pasaulyje. O tai, pasak jų, simbolizuoja šalies lyderystę demokratijoje, kai vieni pirmųjų žmogaus teises ir laisves apibrėžėme raštiškai.

Tačiau VU TSPMI doc. A. Jankauskas sako, kad Gegužės 3-iosios Konstitucijos dokumento šiame kontekste sureikšminti nederėtų.

„Pirma, ATR netrukus žlugo po padalijimų. Antra, tarp ATR ir Vasario 16-osios Lietuvos Respublikos nebuvo tiesioginio ryšio. Vasario 16-osios Lietuva kūrėsi kaip naujo tipo moderni tautinė valstybė. Jos kūrėjai jau nuo 1905 m. Didžiojo Vilniaus Seimo brėžė kitokios Lietuvos politinius kontūrus, visiškai suprasdami ir adekvačiai įvertindami Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir ATR laikų didybę ir sykiu pražūtingumą“, – pabrėžia doc. A. Jankauskas.

Vyskupas Kazimieras Paltarokas, kunigas Povilas Šidlauskas, Juozas ir Sofija Barisai ir kiti asmenys prie vyskupo K. Paltaroko vilos Berčiūnuose. Panevėžys. XX a. 4 deš. // Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos, Chodakauskų šeimos fondo nuotr.
Vyskupas Kazimieras Paltarokas, kunigas Povilas Šidlauskas, Juozas ir Sofija Barisai ir kiti asmenys prie vyskupo K. Paltaroko vilos Berčiūnuose. Panevėžys. XX a. 4 deš. // Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos, Chodakauskų šeimos fondo nuotr.


Nepasižymime ir balsavimo teisėmis

Taip pat, kalbėdamas apie Lietuvos kūrimosi procesus ir judėjimą link demokratinės valstybės, A. Jankauskas teigia, kad per daug išaukštinama ir moterų balsavimo teisės praeitis.

Tuo tarpu dažnai girdime, kad Lietuva šiuo aspektu laikoma šalimi pioniere, mat aplenkėme tokias valstybes kaip Prancūzija ir Bulgarija, kuriose ši balsavimo teisė suteikta tik 1944-aisiais ar Šveicarija, kuri balsavimo teisę suteikė 1971-aisias.

O svarbiausia – aplenkėme pačias Jungtines Amerikos Valstijas ir Didžiąją Britaniją, kuriose balsavimo teisę moterys gavo tik 1920-aisiais, dvejais metais vėliau nei Lietuvoje. Rinkimų teisę išsikovojusios sufražistės – kovotojos už moterų teisę balsuoti ir kelti kandidatūrą rinkimuose – Lietuvą pažymėjo kaip vieną iš dešimties valstybių, anuomet suteikusių balsavimo teises moterims.

Pirmoji valstybė šiame sąraše – Naujoji Zelandija, rinkimų teises moterims suteikusi dar 1893-iaiais, antroji – Australija, kurioje ši teisė įtvirtinta 1902-aisiais, vėliau Suomija – 1906-aisiais, Norvegija – 1913-aisiais ir Danija bei Islandija, suteikusios moterų balsavimo teisę 1915-aisiais.

Tiesa, Lietuva, suteikusi balsavimo teisę moterims 1918-aisiais, netgi nebuvo vienintelė, šias teises ji garantavo kartu su kitomis Europos valstybėmis.

O politologas A. Jankauskas sako, kad kai 1918 metais lapkričio 2 d. sufražistės pasiekė savo tikslą ir moterų balsavimo teisė buvo įtraukta į laikinąją Konstituciją – tai viso labo tebuvo tuometinių demokratinių tendencijų pasekmė.

„Vasario 16-osios Lietuva atsirado ir kūrėsi kaip poversalinės pasaulio tvarkos rezultatas, Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Vudro Vilsono demokratinių principų atmosferoje. Visos naujai susikūrusios valstybės kūrėsi kaip demokratinės, su aiškia tautos suverenumo nuostata ir griežtu polinkiu į parlamentinę santvarką.

Visos jos atsirado visuotinės rinkimų teisės pagrindu, įskaitant moterų politines teises. Tad Lietuva čia nebuvo išimtis, o greičiau įprastos tuometinės tvarkos atvejis“, – pastebi socialinių mokslų daktaras.

Niekuo neišsiskyrėme ir prezidento rinkimuose

Kalbant apie moterų teises valstybės valdymo reikaluose, derėtų išsižadėti ir įsitikinimo, teigiančio, kad tuometinė Lietuva pasižymėjo itin aktyviomis politikėmis prezidento posto rinkimuose, lyginant ją su kitomis pasaulio valstybėmis.

1926-aisiais į valstybės vadovo postą buvo iškeltos net keturios kandidatūros, o tarp jų dvi buvo moterys. Tai – Felicija Bortkevičienė ir Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. Tiesa, jos gavo tik po vieną balsą, o rinkimus tąkart laimėjo Kazys Grinius. Derėtų prisiminti, kad anuomet pagal tada galiojusią Konstituciją prezidentą rinkdavo ne šalies piliečiai, o parlamentas.

Vyrauja įsitikinimas, kad nepaisant to, galėjome tapti pirmoji valstybė pasaulyje, prezidente išrinkusia moterį. Tačiau ir čia, remiantis doc. A. Jankausko įžvalgomis, itin didžiuotis nederėtų.

„Vasario 16-osios Lietuvos kūrėjai, tarp jų ir moterys, kaip politikai brendo natūraliai, pradėdami politinę veiklą Didžiajame Vilniaus Seime, įgydami visuomeninio ir politinio veikimo patirties Pirmojo pasaulinio karo metais. Tad G. Petkevičaitės-Bitės, F. Borkevičienės aktyvumas buvo natūralus, bet sureikšminti jo nereiktų. Tai daugiau šių dienų interpretacija“, – sako jis.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(8 žmonės įvertino)
2.8750

Top naujienos

D+ Tomas Janonis

Teismo kirtis gražiausiame pajūrio draustinyje vilą pasistačiusiam verslininkui: prabangų namą gali tekti tiesiog nugriauti

Į Pajūrio regioninį parką įsisukę archeologai, ieškantys pradingusių sodybų, sulaukė teismo...

Nemokamo vandens laikai ūkininkams baigiasi: po malonės už nelegalius gręžinius teks susimokėti (16)

Lietuvoje siekiama surasti ir legalizuoti apie 30 tūkst. vandens gręžinių – iki 2024 metų juos...

Ekonomistai spekuliuoja, kaip omikron paveiks pasaulinį atsigavimą (2)

Omikron atmaina sudavė smūgį optimistinėms viltims, kad pasaulio ekonomika į 2022 m. įžengs...

Apie asmeninį gyvenimą neatviraujantis Edmundas Kučinskas užminė mįslę apie naują šeimą ir sūnų (3)

Edmundas Kučinskas pastaruoju metu žiūrovus džiugino dalyvaudamas projekte „Kaukės“ . Apie...

D+Rita Repšienė

Nordic noir: kodėl niūrios skandinaviškos realijos su kriminalų prieskoniu tapo pasauliniu fenomenu

Pasaulyje garsėjantis išskirtiniu gebėjimu būti laimingais skandinavai reprezentuoja šviesiąją...

Danguje žada įspūdingą susidūrimą: viena į kitą lekia dvi supermasyvios juodosios bedugnės (2)

Atrastos dvi supermasyvios juodosios bedugnės , tarp kurių vos 1600 šviesmečių tarpas, ir po...

Nepaskandinami – 4 kambariniai augalai, kurių neįmanoma perlaistyti

Jei kada teko perlaistyti kambarinius augalus, nesikrimskite – ne jums vieniems taip nutiko. Net...

5 įpročiai buityje iš 20 amžiaus, kuriems 21 amžiuje – ne vieta (3)

Gyvename tokiu laikotarpiu, kai technologijos ir medicina yra toli pažengę. Pats metas peržiūrėti...

Papasakojo, kuo skiriasi omikron atmaina nuo kitų: ar turimi skiepai išliks veiksmingi?

Pasaulyje kyla nerimas dėl koronaviruso omikron atmainos ir kol kas nepakanka duomenų daryti...