aA
Skandinavijos šalys metai iš metų tampa demokratijos lyderėmis pasaulyje. Aiški tendencija: valstybė, kurioje daug dėmesio skiriama jaunimo įtraukimui, pasižymi ir aukšta demokratijos kokybe. Kur šiuo požiūriu juda Lietuva? Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentas Lukas Kornelijus Vaičiakas kalba apie pasitikėjimo jaunu žmogumi įvairiose srityse trūkumą, o Eitvydas Bingelis, 2020–aisiais tarybos apdovanotas kaip metų žmogus, labiausiai nusipelnęs jaunimui, pastebi – jauni žmonės yra ne mūsų ateitis, o dabartis, todėl įtraukimo priemonės turi būti veiksmingos jau šiandien.
Seimo rinkimai
Seimo rinkimai
© DELFI (V.Spurytės nuotr.)

Balsavimas nuo 16 metų. Ar Lietuva pasiruošusi?

LiJOT prezidentas L. K. Vaičiakas pabrėžia, kad piliečių įsitraukimas į valstybės valdymą yra svarbiausias demokratijos principas ir ragina labiau pasitikėti Lietuvos šešiolikmečiais: „Mokslas yra privalomas būtent iki tokio amžiaus – tokių metų pilietis jau turėtų būti praėjęs visus pilietinio ugdymo pagrindus, žinoti Konstituciją, rinkimų tvarką, politinių partijų skirtumus. Mes (LiJOT) siūlome daugiau pasitikėti jaunu žmogumi, o remiantis kitų ES valstybių praktika, kuriose 16-mečiai balsuoti gali, matoma, kad aktyvumas rinkimuose išauga“.

Praeitoje Vyriausybėje už Lietuvos jaunimo politikos formavimą atsakingas buvęs viceministras E. Bingelis kalba apie pozityvią užsienio patirtį: balsavimo ankstinimas, suderintas su reikiamu ugdymu, lemia ankstyvesnį jaunų žmonių pilietiškumą, aktyvesnį įsitraukimą į organizacines veiklas: „Pats balsavimas iš savęs nėra panacėja. Ypatingai svarbu politinio raštingumo ugdymas, nes jeigu tu suteiki teisę balsuoti, pilietinio ugdymo arba politologijos pamoka turi atsirasti mokykloje kaip atskira forma, kuri paaiškintų, apie ką yra šis procesas, vyktų baziniai mokymai“.

Įdomu yra tai, kad kai kurių užsienio valstybių tyrimai atskleidžia tendenciją: jei žmogus neatėjo balsuoti pirmais metais, kai gavo teisę tai daryti, – didesnė tikimybė, kad jis nedalyvaus rinkimuose ir toliau. Todėl, anot E. Bingelio, reikalingas ne tik gavusiojo teisę balsuoti motyvavimas tai padaryti, bet ir balsavimo proceso paprastinimas, kad jis būtų kuo draugiškesnis piliečiui, taupantis jo laiką, pvz., elektroninis balsavimas.

Lietuvos jaunimo dalis, ateinanti balsuoti, nuolat auga, o 2019 m. vykusiuose LR Prezidento rinkimuose pasiektas jaunimo dalyvavimo rekordas – balsavo net 46 proc. rinkimų teisę turinčių jaunų žmonių. Tai parodo jauno žmogaus norą būti pokyčių dalimi.

L.K. Vaičiakas kviečia diskutuoti ir apie kandidatavimo į Seimą amžiaus cenzo mažinimą: „Šiemet LiJOT Asamblėjos metu buvo nuspręsta palaikyti ir aktyviai dirbti šiuo klausimu. Mes manome, kad kandidatų į Seimą amžiaus cenzas turėtų būti sumažintas iki 21 metų, nes tokio amžiaus žmogus gali būti kompetentingas savo srities ekspertas“.

Kitąmet – svarbūs pokyčiai, bet lyderiavimo dar teks palaukti

Pasak E. Bingelio, galima pasidžiaugti, kad jaunimo atstovavimas jau turi gana gilias tradicijas Lietuvoje ir profesionaliai veikiančią atstovavimo struktūrą. Be to, egzistuoja dviejų lygių platforma bendradarbiavimui – Jaunimo reikalų taryba nacionaliniu lygiu ir panašaus atitikmens vietos savivaldoje veikiančios tarybos. Be to, svarbią funkciją atlieka Jaunimo tyrėjų tinklas: vykdomi tyrimai, kad jaunimo politika būtų grįsta įrodymais, o ne intuicija.

Itin aktuali naujiena Lietuvoje – nuo 2021 m. Lietuvos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pradės kitoms ministerijoms teikti rekomendacijas dėl jų valdymo srityje priemonių ar iššūkių, susijusių su jaunimo politika. „Svarbu suprasti, kad jaunimo politika nėra tik vienos ministerijos kuruojamas laukas. Jauni žmonės keliauja per įvairių ministerijų valdymo sritis. Atsiranda labai svarbus įrankis, kuriuo bus stiprinama jaunimo politika Lietuvoje“, - pasakoja E. Bingelis.

Ne mažiau svarbus progresas vyksta kitose jaunimo įtraukimo srityse. Matoma darbo su jaunimu formų plėtra: pastaraisiais metais radosi vis daugiau formų, skirtų jaunimui, patiriančiam tam tikrų, pavyzdžiui, socialinių, iššūkių. Taip pat stiprėja senosiose Europos šalyse seniai egzistuojanti ilgalaikė programa – darbas su jaunimu gatvėje. Vykdomas ir mobilus darbas su jaunimu regionuose, siekiant labiau įtraukti jaunus žmones iš nutolusių gyvenviečių.

Judama teisinga linkme, bet lyderiaujančios pozicijos dar teks palaukti. „Remiantis 2017 m. jaunimo progreso indeksu, Lietuva Europoje užima 23-ąją vietą iš 25-ių. Tai patvirtina, kad dar nėra pakankamai užtikrinama jaunų žmonių gyvenimo kokybė, jie nėra įsitraukę į sprendimų priėmimo procesus. Jaunų asmenų dalyvavimas yra itin svarbus demokratijai, tačiau jaunuoliams poveikį darančiuose sprendimų priėmimo procesuose jiems atstovaujama nepakankamai“, - kalba LiJOT prezidentas.

Situacija, pasak L. K. Vaičiako, gerėja, tačiau suteikus teisę kandidatuoti į nacionalinį parlamentą nuo 21 metų ir teisę balsuoti savivaldos rinkimuose nuo 16 metų, manytina, jaunimo įtraukimas tiek pasyviai, tiek aktyviai padidėtų.

Svarbi savanoriška veikla ir pasitikėjimas jaunimu

Abu pašnekovai pabrėžia ypatingą savanorystės reikšmę ugdant jaunimo pilietiškumą, skatinant dalyvavimą pokyčiuose. „Tarptautiniai tyrimai rodo, kad savanorystė yra forma jaunam žmogui pajausti, kad per dalyvavimą jis gali daryti pokytį. Kad ne šiaip kažkas vyksta, o tu ateini, matai problemą ir savanoriaudamas gali ją išspręsti“,- įžvalgomis dalinasi E. Bingelis, pats penkerius metus užėmęs Maltos ordino pagalbos tarnybos generalinio sekretoriaus pareigas.

E. Bingelis išskiria tris dedamąsias, kurios kartu augina pilietišką jaunimą ir taip stiprina demokratiją šalyje: vienodos galimybės visiems jauniems žmonėms, galimybė dalyvauti pokyčiuose per savanorišką veiklą ir balsavimo ankstinimas, derinamas su politinio raštingumo kėlimo priemonėmis.
„Jeigu mes norime turėti stiprią pilietinę visuomenę, turime investuot į žmones, kad jie gautų kiek įmanoma daugiau galimybių įgyti žinias, supratimą, kompetencijas ir iš to atsiranda pilietinis aktyvumas“, - teigė E. Bingelis, pabrėždamas ir pakankamo finansavimo tokiems tikslams įgyvendinti svarbą.

Tuo tarpu, anot L. K. Vaičiako, šie metai parodė, kad jaunimas noriai įsitraukia ir į visuotinių klausimų kėlimą, vis aktyviau buriasi į organizacijas ar neformalias jaunimo grupes, siekdami pakeisti teisinį reglamentavimą: „Prasidėjus „Fridays for future“ judėjimams, moksleiviai, studentai ir tiesiog jauni žmonės išėjo į gatves ir penktadieniais visame pasaulyje taikiai protestuodavo prieš netinkamus sprendimus, susijusius su ekologija ir klimato kaita“.

Visgi, pasak LiJOT prezidento, nors jaunimo organizacijos ir programos nuolat įtraukia jaunus žmones ir savanorius, ugdo jų kompetencijas ir pilietiškumą, visuomenė nėra pakankamai supažindinama su šių organizacijų bei programų veiklomis. Informuotumo trūksta ir apie kitas iniciatyvas, į kurias jaunas žmogus neretai neįsitraukia ne dėl nenoro, o tiesiog dėl nežinojimo.

„Jaunimas yra išskirtinė amžiaus grupė pagal tai, kaip tas jaunas žmogus priima informaciją, ją įsisavina ar atranda. Turime padėti gerus pagrindus tolimesniam jauno žmogaus augimui, jį palydėti ir taip išugdysime aktyvų jauną žmogų“, - teigė L. K. Vaičiakas.

Taip pat didžiausios nevyriausybinės jaunimo organizacijos Lietuvoje vadovas pastebėjo: vis dar trūksta elementaraus pasitikėjimo jaunu žmogumi pačiose įvairiausiose srityse – nuo balsavimo teisės iki darbo rinkos. Net vadovauti jaunimo organizacijoms šiuo metu, neskaitant išimčių, gali tik pilnamečiai. L. K. Vaičiakas ragina labiau pasitikėti jaunimu, kuris gali ir nori kurti pokytį.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(41 žmogus įvertino)
1.6341

Top naujienos

Paulius Saudargas: o kodėl mes turėtume visada sutarti su koalicijos partneriais? (7)

Seimo vicepirmininkas krikdemas Paulius Saudargas sako nematąs reikalo sutarti su koalicijos...

Gydytojas patarė, kaip išsaugoti atmintį iki senatvės – tai daug lengviau nei galvojate (2)

Viena iš didžiausių baimių pasenti yra susijusi su atminties netekimu ar aštraus proto praradimu....

Navalną Maskvoje jau sulaikė pareigūnai: aš nieko nebijau, viskas sufabrikuota Vnukovo oro uoste tęsiasi areštai, atnaujinta 21.11 (2261)

Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas sekmadienio vakarą grįžo į Maskvą iš Vokietijos. Oro uoste...

Vakcinų ringe – italai: „ReiThera“ skiepai iš gorilų adenoviruso – po 5 eurus (184)

Europai trūksta patikimų ir pigių vakcinų nuo COVID-19 ? Italija skelbia: tokių vakcinų bus,...

Savaitės orai: po šalčio bangos – staigus atšilimas (12)

Iš šiaurinių platumų savaitgalį prasiveržęs senai neregėtas šaltis, pamažu silpnina savo...

Kryžkelėje tarp Amerikos ir Lietuvos atsidūrusi intymaus prekės ženklo įkūrėja: ten visiškai kitokios žaidimo taisyklės (31)

Gyvenimas mėgsta siurprizus. Kartais renkantis kur gyventi, o kartais – kokio verslo imtis. Taip...

Pavydo apakintas vyras griebėsi keršto: norėjau, kad visa giminė sužinotų tiesą (151)

Dėl nuolat naudojamo smurto mylimosios atstumtas vyras niekaip negalėjo susitaikyti, kad šį...

Vaikui suskaudo dantį, todėl prireikė skubios pagalbos: motina neteko amo pamačiusi, kiek turės sumokėti (1048)

Dviejų vaikų mama dėl savaitgalio įvykių atsidūrė beviltiškoje situacijoje. Sausio 9 d. vakare...

Lietuva ragina įvesti ES sankcijas Rusijai dėl Navalno sulaikymo (698)

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad Europos Sąjunga turėtų...

Eksperimentas virtuvėje. Jautienos steiką iškepė pagal restorano šefo receptą: vienas papildomas ingredientas išgelbėjo viską (47)

Pabandėme pagaminti jautienos kepsnį pagal dar vieną lietuvių šefo Mariaus Paplausko iš...