aA
Lietuvoje jau nemažai metų nė nekyla klausimas, ar moterys gali balsuoti rinkimuose ir kelti savo kandidatūrą. Vis dėlto, prieš mažiau nei šimtmetį ne visose Europos valstybėse tai buvo priimta kaip norma. Mat net ir dvidešimtojo amžiaus antroje pusėje moterys vis dar stengėsi atkreipti dėmesį į teisių nelygybę bei suvaržymus.
Asociatyvioji nuotr.
Asociatyvioji nuotr.
© Shutterstock

Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto profesorė dr. Virginija Jurėnienė aiškino, kad moterų teisė balsuoti ir kelti savo kandidatūrą priklausė ne nuo tuometinės valdžios, o nuo visuomenės požiūrio. Dėl šios priežasties vykdytais judėjimais – demonstracijomis, protestais bei peticijomis buvo siekiama atkreipti visuomenės dėmesį bei kelti jos sąmoningumą, kad moterys turėtų būti vertinamos taip pat kaip vyrai, o balso teisė būtų skirta ne lyčiai, o bet kuriam piliečiui.

Pirmieji užtarimai – 18 amžiaus pabaigoje

Mokslų daktarė teigė, kad kalbant apie moterų balso teisę, svarbu atkreipti dėmesį į visuomenės kitimą bei gamybinius santykius – kintančią ekonomiką. Mat būtent Prancūzijos didžiosios revoliucijos metu pirmą kartą buvo atkreiptas dėmesys į moterų teises, kai valdžiai atitekus jakobinams jie nurodė, kad jų parengtoje Konstitucijoje turėtų būti įrašyta abiejų lyčių lygybė politiniu aspektu.

Bėgant metams vis daugiau dėmesio buvo skiriama moterų vaidmeniui, o Pramonės revoliucijos metu, prasidėjus automatizacijai, šalia vyrų atsidūrė ir moterys su vaikais. Tiesa, moterų ir vaikų atliekami darbai tiek žemės ūkyje, tiek pramonėje buvo prasčiausi bei mažiausiai apmokami, tačiau tuo pat metu, 19 amžiuje, ėmė kurtis daug įvairių ne tik labdaros, bet ir moterų organizacijų. Besiburdamos kartu moterys daugiau dėmesio ėmė skirti švietimui bei mergaičių išsilavinimui. 1894 metais Gabrielės Petkevičiatės-Bitės bei Jadvygos Juškytės iniciatyva Lietuvoje buvo įkurta „Žiburėlio“ draugija, kurioje nepasiturinčios moterys užsiėmė abiejų lyčių vaikų švietimu.

Ilga ir sudėtinga kova: štai kaip Lietuvos moterys visiems tapo sektinu pavyzdžiu
© DELFI / Andrius Ufartas

Pirmasis pripažinimas Europoje – Suomijoje

Vis dėlto pirmoji iš Europos šalių iniciatyvos įteisinant moterų balso teisę ėmėsi Suomija. Dar 19 amžiaus pabaigoje Suomijoje buvo sukurta moterų asociacija, kuri pradėjo reikalauti vyrų ir moterų teisių sulyginimo visame krašte. Dr. V. Jurėnienė atkreipė dėmesį, kad būtent Suomija jau 19 a. pabaigoje savo atstovę delegavo į Vašingtone sušauktą tarptautinį moterų kongresą. Negana to, neilgai trukus Suomijos moterų asociacija tapo Tarptautinės moterų tarybos sudedamąja dalimi, o 1906 metais pripažino lygias vyrų ir moterų politines teises.

„Reikėtų nepamiršti ir mūsų tautos istorijos. Turime 1905 metų deklaraciją, kurioje buvo deklaruotos lygios politinės vyrų ir moterų teisės. Vis dėlto, kaip žinia, deklaracija tik ir liko deklaracija, nes 1917 m. Vilniaus konferencija į ją nekreipė dėmesio, todėl teisė moterims balsuoti bei kelti savo kandidatūrą Lietuvoje buvo suteikta 1918 metų lapkričio 2 dienos Konstitucija.

Tačiau yra skirtumas kalbėti apie Konstituciją ir realiai veikiančias abiejų lyčių teises, nes Lietuvoje jos neveikė. Mat nors Konstitucija garantavo lygias politines moterų teises, jei pažiūrėtume į Lietuvos valstybės tarybą, ji nebuvo išplėsta, joje nebuvo moterų, nors to buvo reikalauta. Vis dėlto, kas nutiko, tai tais pačiais metais buvo priimtas savivaldos rinkimų įstatymas ir 1918 metais moterys dalyvavo savivaldybių rengtuose rinkimuose“, – aiškino Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto profesorė.

Tik prieš 30 metų

Žinoma, pokyčiai Europoje vyko palaipsniui: kol vienos valstybės moterų balso teisę pripažino, kitos šių klausimų dar nė nesvarstė. Štai dr. V. Jurėnienė atkreipė dėmesį, kad Šveicarijoje moterų balso teisę buvo siekiama įteisinti dar 1957 metais, tačiau tai tebuvo bandymas, po kurio 1958 metais moterims buvo suteikta tik dalinė balso teisė, leidusi dalyvauti savivaldos rinkimuose.

Vis dėlto jų dalyvavimas aukščiausioje valstybės įstatymų leidžiamojoje institucijoje iki pat 1971-ųjų buvo apribotas. Tiesa, profesorė pateikė ir itin įdomų faktą, mat nepaisant to, jog istoriškai būtent 1971-ieji laikomi tais metais, kai Šveicarijoje buvo pilnai pripažinta moterų balso teisė, Šveicarijos Appenzell Innerrhoden kantonas moterims teisę balsuoti vietos klausimais suteikė tik 1991 m.

Ilga ir sudėtinga kova: štai kaip Lietuvos moterys visiems tapo sektinu pavyzdžiu
© DELFI / Andrius Ufartas


Už teisę teko pakovoti

Dr. V. Jurėnienė pasakojo, kad vis dėlto nereikėtų galvoti, kad moterims siekti pripažinimo buvo lengva. Profesorė aiškino, kad, pavyzdžiui, Anglijoje sufražisčių judėjimas buvo itin sudėtingas. Moterys, kovodamos už savo teises, rengė judėjimus, badavo ar net parlamente prisirakindavo grandinėmis. Visai kitokia situacija buvo Vokietijos arba Rusijos imperijos okupuotose valstybėse, mat čia moterų judėjimas vyko kartu su tautiniais judėjimais.

„Tauta norėjo išsivaduoti, ji siekė nepriklausomybės, o dėl to daug dirbo ne tik vyrai, bet ir moterys. Būtent dėl to šiose valstybėse nematome visuomenės priešpriešos, nes spaudos draudimo metais moterys užsiėmė ne tik švietimu, bet ir pačios plačiai įsitraukė į knygnešystę. Tas darbas kartu ir darbas išvien visuomenei padėjo suprasti, kad moteris yra tokia pati ir nusipelnė lygių teisių“, – aiškino profesorė.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(6 žmonės įvertino)
2.5000

Top naujienos

Diena, kurios su nerimu laukia pasieniečiai: Lukašenkos režimo reakcija – nenuspėjama (38)

Gruodžio 8 dieną įsigalios JAV sankcijos vienai didžiausių trąšų gamintojų pasaulyje „...

D+Edgaras Savickas

Ilja Laurso patarimai investuojant: kurios turto klasės uždirba daugiausiai

1972 metais įvyko dolerio atrišimas nuo aukso standarto ir nuo tada visas technologinis progresas...

Kauno Rotušės aikštėje liepsnojo miesto Kalėdų eglė, įtariamas padegimas

Šeštadienio naktį į „Kas vyksta Kaune“ redakciją pradėjo plaukti siaubingi vaizdai iš...

Žiemiški išbandymai tik didės: jau iškart po savaitgalio – ženklūs temperatūros pokyčiai (4)

Savaitgalį mūsų orus lems masyvus ciklonas, kuris driekiasi nuo Atlanto. Šeštadienio diena visoje...

D+Vytenis Miškinis

Žinomo advokato nužudymas virto painiu detektyvu: po nusikaltimo sustojo net Vilniaus tarybos darbas

Tai buvo bene įžūliausias praėjusio dešimtmečio nusikaltimas – pačiame Vilniaus centre vidury...

Jasikevičius mūšio pabaigoje pasigedo auklėtinių brandos, o Atamano asistentas gyrė Jokubaitį

Po „Barcelonos“ pergale pasibaigusio trilerio Stambule katalonų ekipos vedlys Šarūnas...

„Sekso ir miesto“ žvaigždė Kristin Davis serialo tęsinyje atrodo neatpažįstama: sulaukė kritikos dėl esą prasto chirurgų darbo

Kultinio serialo „ Seksas ir miestas “ žvaigždė Kristin Davis sulaukė gerbėjų kritikos,...

D+Algis Bumblauskas

Tuo metu lietuviai kentėjo nuo maisto pertekliaus, bet į šalį keliavo traukiniai su užrašais „Badaujančiai Lietuvai“ (4)

Sovietmetis kažkaip neatsiejamas nuo rusų, tie žodžiai, rodos, neatskiriami, tarsi papildo vienas...

Derybos dėl Ukrainos žlugo neprasidėjusios: jau laukiama Rusijos specialaus desanto pasirodymo (416)

Vladimiras Putinas nubrėžė raudonąsias linijas, siūlydamas pasidalinti įtakos zonomis...

Klaipėdos rajone tūkstančiais lempučių sužibo pagrindinė eglė (4)

Klaipėdos rajonas pradeda švenčių laukimą – penktadienį Gargžduose vykusios šventės metu...