Skolos versle – natūrali praktika
UAB „Osama“ vykdančioji direktorė, „Pelnas paprastai“ konsultuojanti partnerė Edita Vivirčienė sako, kad neturėtų kilti abejonių, ar verta skolintis vystant verslą.
„Įmonė planuoja investicijas, ketina turėti grąžą vėlesniame periode, tai be skolinimosi yra sunkiai įsivaizduojamas gyvenimas tik iš savų santaupų“, – pabrėžė pašnekovė.
Tačiau, anot jos, skolintis reikėtų pamatuotai ir skolos turėtų būti tinkamai valdomos. ILTE Probleminių aktyvų valdymo departamento direktorius Edvinas Urkys patikino, kad įsivertinti skolos paėmimą galima vadovaujantis paprastais matematiniais kriterijais. O neigiama skolinimosi pusė, eksperto tikinimu, yra vėlavimai ir kaip su jais tvarkytis.
„Galima stebėti turimus vėlavimus tiek pas savo skolininkus, tiek pačios įmonės, kuri atlieka mokėjimus savo kreditoriams. Sekdami vėlavimus galime matyti bendrą vaizdą: ar yra įsiskolinimų ar ne ir nuo to priklauso tolimesni veiksmai įmonėje“, – kalbėjo E. Urkys.
Pasak jo, vėlavimų nereikėtų vertinti vienareikšmiškai. Pavyzdžiui, kreditoriai skaičiuoja vėlavimo dienų skaičių ir didesnis vėlavimas nei 90 dienų jau yra vertinamas kaip probleminė paskola, o tai klientui gali „brangiai kainuoti“ bei sukelti didesnių problemų.
Kaip tinkamai valdyti skolas?
E. Vivirčienė pridūrė, kad tą procesą, jog skolos būtų tinkamai valdomos, nuolatos turėtų stebėti su klientais dirbantys atsakingi asmenys.
„90 dienų jau yra tas terminas, kada skolos tampa rizikingos ir jau atsiranda tam tikri iššūkiai, kaip apskritai galėsi grąžinti. Pirmiausia reikalingas nuoseklus stebėjimas ir, pavyzdžiui, jeigu yra atidėjimas 30 dienų, tai reikėtų iš karto kontaktuoti su skolininku“, – kalbėjo pašnekovė.
Tokiu atveju, pasak jos, galimi įvairūs sprendimai: stabdomas prekių tiekimas ar paslaugos teikimas, kas galimai priverstų skolininką sureaguoti. Vertinant skolų valdymą pačios įmonės kontekste, tai, E. Vivirčienės tikinimu, reikėtų turėti finansų srauto planavimą ir sekti, kiek į sąskaitą „įkrenta“ pinigų ir kiek iš jos yra vykdoma apmokėjimų.
„Jeigu tu matai, kad turėsi apmokėti sąskaitų daugiau nei gausi iš klientų, iš karto reikia turėti sprendimą, ką daryti. Ir šiuo atveju atsiranda visi sprendimai: arba trumpalaikio skolinimosi, kaip kredito linijos, arba eiti į kontaktą. Vienas iš paradoksų, kai tu papuoli į kilpą paskolos ir esi skolingas, tai dažnai abi pusės nekalba“, – sakė pašnekovė.
Ypač svarbu – kalbėtis
Anot jos, tokiu atveju labai susvyruoja pasitikėjimo ir reputacijos klausimas. Todėl ekspertė pabrėžia, kad patekus į sudėtingą situaciją skolos atveju, pirmiausia reikėtų abiem pusėms kalbėtis ir ieškoti sprendimo būdų, o ne bėgti nuo situacijos.
„Gali būti, kad jums net nereikės tos greitos linijos, partneris išgirdęs, kokioje esi situacijoje, kad tai yra dviejų savaičių ar mėnesio klausimas, gali rasti sprendimus, kaip tą sutvarkyti. Ir galbūt jūs turėsite sutarimą, kuris nieko nekainuos“, – akcentavo E. Vivirčienė.
Jai pritarė ir E. Urkys, sakydamas, kad pagrindinis kriterijus, kuris padės nepulti į kraštutinumus, stresines situacijas ar apsisaugoti nuo greitų, galbūt į dar didesnę skolų duobę įklampinančių sprendimų, yra komunikacija.
„Pamatydamas, kad vėluoji ir kreditorius jau pradeda judinti dėl pinigų, tai turi su juo eiti į santykį ir kalbėtis. Dažniausia situacija tokia, kad klientas pradeda vėluoti vienam kreditoriui, tada atsiranda kiti kreditoriai ir su visais turi susitarti. Jeigu susitarsim su penkiais, o su šeštuoju nepavyksta, tai jis gali visus penkis susitarimus panaikinti arba dar labiau sugadinti reikalus“, – kalbėjo E. Urkys.
Jis nė neabejoja, kad jeigu kreditoriai yra supratingi, tai su jais iš tiesų galima susitarti. Tą galima padaryti netgi raštu ir tokiu atveju abiem pusėms gali tapti daug aiškiau dėl sąlygų bei ko tikėtis.
„Verslo intencija yra augti, plėtotis. Tai kaip tai padaryti neturint tam tikrų projektų finansavimo? Sunkiai pamatuojamas dalykas. Skolintis versle yra sveika, to bijoti nereikia, bet atsakingai tą skolą valdyti, kad nereikėtų susidurti su visomis pasekmėmis“, – pradžioje pokalbio išsakytą mintį išplėtojo E. Vivirčienė.
Naudingi patarimai dėl skolinimosi
Anot jos, kartais skolintis verslui gali būti netgi naudinga, netgi pasiėmus paskolą ir mokant palūkanas, jeigu investuojama į projektus, kurie ilgalaikėje perspektyvoje atneš didesnę grąžą. Pašnekovė patikino, kad versle bankai ir kredito įmonės yra palanki terpė, kurios nereikėtų bijoti.
Tačiau jeigu stokojama kompetencijos ir nenorima papulti į stresines situacijas, E. Vivirčienė patarė stresą pakeisti žingeidumu bei smalsumu ir skirti laiko susipažinimui su būtinaisiais finansinio raštingumo aspektais. Taip pat, anot jos, visada galima pasisamdyti konsultantą, kuris supažindins su ABC.
„Žinodami keletą finansinių rodiklių, jūs galėsite ramiai miegoti, žinodami, kaip tai tvarkyti. Skola nėra baubas. Baubas yra negebėjimas jos valdyti“, – pabrėžė E. Vivirčienė.
E. Urkys paklaustas, ar nuo verslo modelio priklauso rizikos dėl skolų, sakė, kad iš kreditorių pusės skolinti yra rizikingiau ten, kur nėra užstato.
„Bent didžiosios finansų įstaigos dažniausiai užsitikrina tai, kad įsiskolinimo atveju būtų atgautas finansuotas kreditas. (….) Sektoriuje, kuriam skolinama be užstato ar jo nepakanka paskolai grąžinti, tuomet kreditoriui atsiranda didesnė rizika, kyla palūkanos, kurias turi sumokėti klientas ir pan.“, – paaiškino pašnekovas.
Jis taip pat pabrėžė, kad kiekvienas atvejis gali būti vertinamas individualiai bei pasiskolinti turi galimybė ir pakankamai „jaunas“ verslas.
