Nuo 2017 m. turėtų įsigalioti naujos redakcijos Viešųjų pirkimų įstatymas, kuris, žadama, užtikrins skaidresnius ir efektyvesnius viešuosius pirkimus. Apie tai, kokių naujovių galima tikėtis, kalba advokatų kontoros „Cobalt“ vadovaujantis partneris dr. Irmantas Norkus ir LR Ūkio ministerijos Ūkio plėtros departamento direktorius Osvaldas Šmitas.
Viešųjų pirkimų tarnyba
© DELFI / Tomas Vinickas

- Kokios naujovės laukia viešųjų pirkimų ateinančiais 2017-ais metais?

I. N.: - Svarbiausia naujove turėtų tapti tai, kad bus priimtas ir įsigalios ilgai lauktas naujos redakcijos Viešųjų pirkimų įstatymas (VPĮ). Pirkimų vykdytojams teks prisitaikyti prie besikeičiančios terminijos, naujų ir papildomų reikalavimų.

ES direktyvomis buvo siekiama supaprastinti ir taip kartu efektyvinti pirkimų vykdymą, dėl ganėtinai dažnai pasitaikančių pažeidimų. Lietuvos viešųjų pirkimų praktikoje laikomasi griežtesnio reguliacinio požiūrio.

Irmantas Norkus
Irmantas Norkus
© DELFI / Tomas Vinickas

Esminės viešųjų pirkimų (VP) vykdymo naujovės yra susijusios su vidaus sandoriais, tiekėjų atitikties kvalifikacijos reikalavimams pagrindimo ir pasiūlymų vertinimo kriterijais, negatyvaus pobūdžio reikalavimais tiekėjams, ypatingu dėmesiu situacijoms, kaip išvengti interesų konfliktų, trumpesniais viešųjų pirkimų terminais, lankstesnėmis skelbiamos derybomis, sutarties keitimo galimybėmis, nauju pirkimo būdu – inovacijų partneryste bei tuo, kad viešuosiuose pirkimuose bus skatinamos dalyvauti mažos ir vidutinės įmonės.

O. Š.: - Ateinančiais metais numatoma esminė viešųjų pirkimų reguliavimo pertvarka. Jos tikslas – supaprastinti viešųjų pirkimų taisykles, padidinti jų lankstumą, sumažinti administracinę naštą, sudaryti geresnes sąlygas kovoti su korupcijos apraiškomis viešuosiuose pirkimuose. Naujasis reguliavimas bus naudingas visiems ūkio subjektams, paskatins smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose, socialinę integraciją, inovatyvius ir žaliuosius pirkimus, pritrauks daugiau tiekėjų iš kitų valstybių narių. Tai turėtų padidinti viešųjų išlaidų efektyvumą, užtikrinti geriausius pirkimų rezultatus pagal kainos ir kokybės santykį.

- Kaip tikimasi efektyvinti ir skaidrinti viešuosius pirkimus?

I. N.: - Naujojo VPĮ rengėjai ir valstybės institucijos, skirtingai nei iki šiol, siekia detaliai sureguliuoti visus viešuosius pirkimus ir jų vykdymą. Pavyzdžiui, šiuo metu įstatymu ir poįstatyminiais aktais iki galo reguliuojami tik vadinamieji tarptautiniai viešieji pirkimai, o supaprastinti ir mažos vertės pirkimai vykdomi pagal pačių perkančiųjų organizacijų patvirtintas taisykles. Pagal numatomą VPĮ reguliavimą, supaprastinti pirkimai būtų reglamentuojami įstatymu, o mažos vertės pirkimų aprašą tvirtintų Viešųjų pirkimų tarnyba. Tokiu būdu tikimasi išvengti atvejų, kai pirkimai vykdomi pagal neįprastas ir nuo praktikos nukrypstančias taisykles ir tvarkas.

Pinigai
Pinigai
© DELFI / Šarūnas Mažeika

ES direktyvos ir naujasis VPĮ skatins pirkimų efektyvumą dažniau taikant ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų. Lietuvoje ilgą laiką į ekonominio naudingumo kriterijų buvo žiūrėta negatyviai, todėl nėra susiformavusi tokių pirkimų kultūra ir praktika. Tai bus naujas iššūkis, tačiau tikimasi, kad tai prisidės prie efektyvesnių pirkimų.

Atsižvelgiant į tai, jog vienas pagrindinių apribojimų dalyvauti VP yra kvalifikacijos tikrinimo etapas, t.y. kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų pateikimas, VPĮ projekte įtvirtinama naujovė – pirminiame etape tiekėjams nebus būtina pateikti kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų.

Perkančiosios organizacijos (PO) prašymų leisti dalyvauti konkurse arba pasiūlymų pateikimo metu kaip pirminį įrodymą privalės pripažinti Europos bendrąjį viešųjų pirkimų dokumentą, kuriame pateikiama tiekėjo savideklaracija, pakeičianti viešųjų institucijų arba trečiųjų šalių išduotas pažymas. Pareiga pateikti visus pirkimo sąlygose reikalaujamus kvalifikacijos dokumentus bus numatyta tik pirkimo laimėtojui. Bus sumažinta visų dokumentų pateikimo našta, t. y. užtikrintos paprastesnės procedūros.

Dokumentai
Dokumentai
© Shutterstock nuotr.

Siekiant didesnio VP procedūrų skaidrumo, taip pat VPĮ projekte pateikiama interesų konflikto samprata ir pavyzdinis interesų konfliktų sąrašas.

O. Š.: - Viešųjų pirkimų pasiūlymų vertinime prioritetą numatoma skirti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo išrinkimui pagal kainos ir kokybės santykį arba sąnaudas gyvavimo ciklo laikotarpiu. Siūloma, kad iki 2019 m. pirkimai, atliekami taikant šiuos kriterijus, sudarytų ne mažiau kaip 40 procentų bendros pirkimų vertės, o nuo 2020 m. – ne mažiau kaip 70 procentų bendros pirkimų vertės. Taikant kainos ir kokybės santykio kriterijų pasiūlymams vertinti, galės būti atsižvelgiama į įvairiausius kokybinius, aplinkosaugos, inovatyvius, socialinius kriterijus ir tai padės per viešuosius pirkimus pasiekti įvairiausių strateginių tikslų.

Naujajame viešųjų pirkimų reguliavime kuriamos naujos galimybės inovatyviems sprendimams – įtvirtinama nauja inovacijų partnerystės pirkimo procedūra, kuri sudarys galimybes perkančiosioms organizacijoms nusipirkti inovatyvaus produkto prototipą, o vėliau – ir pagal jį pagamintas prekes.

Numatoma visus pirkimus perkelti į elektroninę erdvę ir plačiau išnaudoti skaitmenizuoto viešųjų pirkimų proceso galimybes – skatinti elektroninio aukciono, dinaminės pirkimų sistemos naudojimą, elektroninių sąskaitų teikimą ir pan. Pastebėtina, kad viešųjų pirkimų vykdymas elektroninėmis priemonėmis yra vienas veiksmingiausių viešųjų pirkimų skaidrinimo ir efektyvinimo būdų.

Ir toliau ketinama plėsti per viešosios įstaigos CPO LT (www.cpo.lt) elektroninį katalogą įsigyjamų prekių, paslaugų ir darbų asortimentą. Pirkimų centralizavimo tikslas – sudaryti galimybes perkančiosios organizacijoms įsigyti didžiąją dalį jų kasdienėje veikloje naudojamų prekių, paslaugų ar darbų per centrinės perkančiosios organizacijos elektroninį katalogą. Reikalingų prekių, paslaugų ar darbų įsigijimai vyksta trumpiau ir skaidriau, nes centrinės perkančiosios organizacijos elektroniniame kataloge tiekėjų varžymosi procesas visiškai automatizuotas – laimėtojas išrenkamas ir pirkimo sutarties duomenys užpildomi automatiškai be žmogiškojo faktoriaus įtakos – tik elektroniniu būdu.

- Kokius didžiausius viešųjų pirkimų trūkumus įžvelgiate?

I. N.: - Kaip vieną iš didžiausių VP trūkumų būtų galima įvardinti tai, kad šiuo metu galiojančios procedūros yra nelanksčios. Itin formalizuotas ir ilgas VP procesas bei tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčai lemia, jog VP konkursai užtrunka labai ilgai. Taip pat dažnai pasitaiko atvejų, kai pažeidimų kyla dėl to, jog kartais stinga VP procedūras vykdančių asmenų kompetencijos. Konkurencijos stoka tam tikruose sektoriuose taip pat turi neigiamos įtakos vertinant VP procesų ir procedūrų efektyvumą.

O. Š.: - Vieni didžiausių ir daugiausia žalos viešiesiems finansams turinčių trūkumų yra korupcija viešuosiuose pirkimuose ir neleistini tiekėjų tarpusavio susitarimai. Naujuoju viešųjų pirkimų reguliavimu bus siekiama šalinti šiuos trūkumus.

Susitarimas
Susitarimas
© DELFI / Kiril Čachovskij

Siekiant kovoti su korupcijos apraiškomis viešųjų pirkimų reguliavime įtvirtinamas naujas interesų konflikto institutas, pagal kurį asmuo, patekęs į interesų konflikto situaciją ir nenusišalinęs nuo su atitinkamu pirkimu susijusių sprendimų priėmimo, bus nušalinamas nuo sprendimų priėmimo atitinkamame pirkime. O jeigu tai nepadės ištaisyti padėties, iš pirkimo turės būti šalinamas ir tiekėjas, patekęs į interesų konflikto situaciją.

Kadangi interesų konfliktas yra nauja viešųjų pirkimų reguliavimo sąvoka, svarbu suteikti perkančiosioms organizacijoms metodinę pagalbą dėl šios sąvokos aiškinimo ir interesų konfliktų nustatymo praktikoje. Todėl siūloma Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai priskirti funkciją rengti gaires interesų konfliktų nustatymo viešuosiuose pirkimuose klausimais.

Neleistini tiekėjų tarpusavio susitarimai – tai rinkoje konkuruojančių verslo subjektų slapti tarpusavio susitarimai pakelti kainas ar sumažinti perkančiųjų organizacijų perkamų produktų kokybę. Esant tokiems susitarimams, viešajame pirkime neįvyksta sąžiningas konkuravimas, kuris yra būtinas, kad perkančioji organizacija sulauktų mažiausios kainos, geriausios kokybės ar inovatyvaus produkto.

Viešuosiuose pirkimuose draudžiami tiekėjų susitarimai atneša ypatingai daug žalos, nes dėl jų nukenčia perkančiosios organizacijos ir mokesčių mokėtojai, prarandamas visuomenės pasitikėjimas viešųjų pirkimų sąžiningumu. Siekiant kovoti su šiuo reiškiniu naujajame viešųjų pirkimų reguliavime įtvirtinamas privalomai taikomas tiekėjų pašalinimo pagrindas, kai perkančioji organizacija turi pagrįstų įrodymų, kad pirkime dalyvaujantys tiekėjai tarpusavyje sudarė susitarimus, iškreipiančius tame pirkime dalyvaujančių tiekėjų konkurenciją.

Kompiuteris
Kompiuteris
© DELFI / Andrius Ufartas

Taikydama šį pašalinimo pagrindą perkančioji organizacija turės atsižvelgti į tokius akivaizdžius įrodymus kaip vienodi skirtingų tiekėjų parašai, identiškos aritmetinės ar kitokio pobūdžio klaidos. Konkurencijos tarybai bus pavesta konsultuoti ir teikti metodinę pagalbą perkančiosioms organizacijoms neleistinų tiekėjų tarpusavio susitarimų nustatymo klausimu.

- Kaip sudaromas nepatikimų tiekėjų sąrašas ir kuo jis prisideda prie viešųjų pirkimų skaidrumo ir efektyvumo?

I. N.: - Nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo VPĮ pakeitimai, iš esmės įtvirtinę nepatikimų tiekėjų arba, kitaip tariant, „juoduosius sąrašus“. Tiekėjas į „juoduosius sąrašus“ įtraukiamas, kai, pirma, tiekėjas yra neįvykdęs pirkimo sutarties ar netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis pirkimo sutarties pažeidimas ir už tai per pastaruosius trejus metus buvo nutraukta pirkimo sutartis. Arba kai per pastaruosius trejus metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo perkančiosios organizacijos reikalavimu pripažinta, jog pirkimo sutartis neįvykdyta ar netinkamai vykdoma ir tai yra esminis sutarties pažeidimas, už kurį privalu atlyginti patirtus nuostolius.

Perkančioji organizacija informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus ne vėliau kaip per 10 dienų privalo paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Pagal šiuo metu galiojančią VPĮ redakciją, PO turi teisę pirkimo dokumentuose nustatyti, kad paraiška ar pasiūlymas atmetami, jeigu tiekėjas yra įtrauktas į „juoduosius sąrašus“. Tuo tarpu naujajame VPĮ projekte numatyta ne PO teisė, bet pareiga atmesti tiekėjų, įtrauktų į „juoduosius sąrašus“, pasiūlymus.

Rankos
Rankos
© Shutterstock nuotr.

„Juodųjų sąrašu“ įtvirtinimu VPĮ siekiama užtikrinti, jog viešuosiuose pirkimuose dalyvautų tik patikimi, kompetentingi ir sutartinius įsipareigojimus tinkamai ir laiku gebantys įvykdyti tiekėjai.

O.Š.: - Perkančioji organizacija ne vėliau kaip per 10 dienų Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje privalo paskelbti informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus. Į tokius sąrašus tiekėjai įtraukiami, kai sutartis nutraukta dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo arba yra priimtas teismo sprendimas, kuriuo tenkinamas perkančiosios organizacijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais.

Atlikdamos kitus viešuosius pirkimus, perkančiosios organizacijos privalės (pagal esamą reguliavimą gali) 2 metus šalinti iš pirkimo nepatikimų tiekėjų sąrašuose esančius tiekėjus. Tokiu būdu bus užtikrinamas atsakingesnis sudarytų sutarčių vykdymas.

- Ką daryti, kad visuomenė labiau pasitikėtų viešųjų pirkimų organizavimo skaidrumu?

I. N.: - Visų pirma, pasitikėjimas viešųjų pirkimų institutu yra tiesiogiai susijęs su pasitikėjimu valstybės institucijomis, valdymo aparatu ir valstybe apskritai. Tol, kol nebus pasitikima valstybe, kaip tokia, nebus pakankamo pasitikėjimo ir VP skaidrumu. Todėl būtina užtikrinti, kad bus tinkamai informuojama ir šviečiama visuomenė apie viešųjų pirkimų procedūrų vykdymą bei pateikiami rezultatai apie tai, kas ir kaip dirba šiame sektoriuje. Atsižvelgiant į tai, jog kartais trūksta žinių ar informacijos, susijusios su viešųjų pirkimų procedūromis, neretai nuskamba tik blogiausi VP vykdymo pavyzdžiai, kurie formuoja nepagrįstą ir neteisingą visuomenės požiūrį į viešuosius pirkimus.

O. Š.: - Siekiant, kad visuomenė labiau pasitikėtų viešųjų pirkimų skaidrumu, būtina viešinti kuo daugiau informacijos apie juos. Todėl ir toliau Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje bus viešinami ir neatlygintinai prieinami pirkimų planai, konkursų sąlygos, pirkimo procedūrų ataskaitos, laimėjusio tiekėjo pasiūlymas ir su juo sudaryta sutartis. Didesniam skaidrumui pasitarnauja ir Viešųjų pirkimų tarnybos rengiami ir viešinami „Atviri duomenys“.

Be to, kaip ir minėta anksčiau, siekiant, kad visuomenė labiau pasitikėtų viešųjų pirkimų organizavimo skaidrumu, būtina kovoti su tokiais ydingais reiškiniais kaip korupcija viešuosiuose pirkimuose, neleistini tiekėjų tarpusavio susitarimai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Penkiamečio tragedija: motina stojo ginti patėvio (34)

„Grasino įkišti pimpaliuką jam į užpakalį“, – toks kaltinimas buvo įrašytas byloje,...

Tėvo ligoninėje netekęs vyras: traktuoju tai kaip žmogžudystę ir aplaidų darbą (314)

Jūrininkas Tomas Zigmantavičius atostogų metu Klaipėdoje planavo atšokti artimųjų vestuves ir...

Dėl išskirtinės nuotraukos lietuvė tapo žinoma visoje Italijoje: mane tai papiktino (30)

Trejus metus Milane gyvenanti Gintarė Sutkevičiūtė vadina save sušių menininke. Ji kuria...

Lietuvių kelionė į Iraną: neleidžiama miegoti poromis, o viešbutyje karšta lyg dykumoje (74)

Mūsų šios dienos herojus – dar vienas iš pasaulio blogiukų – Irano Islamo respublika. Iranas...

Šalia Vilniaus įvyko didelė avarija: sužaloti 2 žmonės, viena vairuotojų girta atnaujinta 21.30 (58)

Magistraliniame kelyje A4 (Vilnius–Druskininkai), prie Paluknio miestelio, pirmadienio vakarą...

Oksana Pikul: Simas jau susirinko daiktus ir išsikraustė į Panevėžį (180)

Nuolatiniai išgėrinėjimai, nuo kelių dienų iki kelių savaičių trunkantys pasilinksminimai...

Tokio košmaro nė nesapnavo: nuomos nemokėjo, butą suniokojo, išsinešė viską (228)

Užsienyje gyvenanti Laura (vardas pakeistas, redakcijai žinomas – DELFI), grįžusi į nuomojamą...

Kas nutiktų, jei visi lėktuvo keleiviai prijungtų savo telefonus krautis? (12)

Šiuolaikiniai lėktuvai yra išties neįtikėtini technologiniai šedevrai. Tai – tarsi...

Tiesus kelias į „subobėjimą“ – sekso atsisakymas (9)

Bobos nėra lytis, nėra amžius, nėra kokia nors kita socialinė grupė. Tai sindromas. Diagnozė....

Ašaros po sekso: ar tai normalu? (12)

Neįtikėtina, bet ašaros po lytinės sueities, nors ir gali trikdyti, yra gana paplitęs dalykas....