Visuomenės sveikatos ugdymui – kompleksiški sprendimai
Sveikoje visuomenėje auga sveikas žmogus. Būtent todėl, anot Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos priežiūros departamento direktoriaus Audriaus Ščeponavičiaus, reikia stiprinti sveikatos apsaugą, o kartu ir švietimą, socialinę sritį.
„Visuomenės sveikata – mokslas ir menas, kaip žmones padaryti sveikesnius. Priemonės tai pasiekti turi būti tiek sveikatos, tiek kitų sektorių. Netgi žinoma, jog sveikata nuo sveikatos sektoriaus priklauso tik 10 proc. Daugiausiai sveikatą lemia gyvensena, kurią bandoma pakeisti, taip pat įtakos turi paveldimumas ir aplinkos veiksniai: socialiniai, ekonominiai“, – tvirtina specialistas.
A. Ščeponavičius pabrėžia, kad didelė dalis veiksnių, nuo kurių priklauso žmogaus sveikata, yra aplinkoje, kurioje jis gyvena. Todėl norint gerinti visuomenės sveikatą svarbu didelį dėmesį skirti ne tik sveikatos apsaugos, bet ir kitoms sritims. Visuomenės sveikatos priežiūros departamento direktoriaus teigimu, planuojamos integruotos paslaugos su socialiniu ir švietimo sektoriais, kurių prioritetas – sveikos gyvensenos ugdymas. Ypač pradedant nuo vaikų darželio ir baigiant mokykla.
„Orientuojamasi į jaunimą, nes tai yra efektyviausia investicija. Jeigu jaunas žmogus iki 21 metų nepradeda rūkyti, tai būdamas vyresnis jis cigaretės į rankas jau nebe paims. Tas pats ir dėl alkoholio vartojimo: jeigu iki pilnametystės jaunuolis nepradeda vartoti alkoholio, tai toliau yra labai maža tikimybė, kad jis taps priklausomas nuo alkoholinių gėrimų“, – teigia Visuomenės sveikatos priežiūros departamento direktorius.
Būtina didinti mokinių užimtumą
A. Ščeponavičius vardija skaičius, kiek vaikų, dar būdami pagrindinėje mokykloje, jau ragauja ar net vartoja alkoholį. Rezultatai, anot jo, tiesiog stulbina.
„Pernai padarytas tyrimas, kuriame dalyvavo 36 tūkst. vaikų. Buvo tiriama, kada vaikai pradeda vartoti alkoholį ir rūkyti. Tai jei 5 klasėje 2 proc. vaikų jau yra bandę rūkyti ar ragavę alkoholio, tai 7 klasėj jau 20 proc., 9 klasėj – 50 proc. Todėl 5, 7, 9 klasės yra tikslinės, kada būtina kalbėti apie sveiką gyvenseną, alkoholio ir tabako žalą“, – akcentuoja A. Ščeponavičius.
Specialisto nuomone, nepilnamečių alkoholizmo problemai spręsti būtina pasitelkti visą švietimo sritį. Vaikams galimai trūksta žinių apie sveiką gyvenseną ir alkoholio bei tabako žalą ir užimtumo, todėl Sveikatos apsaugos ministerija bendradarbiauja su Švietimo ir mokslo ministerija: ruošiama popamokinio užimtumo koncepcija, kurioje numatoma, jog vaikas, atėjęs į mokyklą, visą laiką yra užimtas. Nuo ryto iki vakaro, kol tėvai baigia darbą. Taip pat svarbu, anot A. Ščeponavičiaus, socialinės reklamos: plakatai, straipsniai ir kiti būdai, kaip informuoti visuomenę apie alkoholio, tabako, narkotinių medžiagų žalą.
Bus mažinamas alkoholio prieinamumas
Kitas būdas, kaip mažinti ne tik vaikų bet ir suaugusiųjų alkoholio, tabako vartojimą, yra apriboti prieinamumą. Mažinant psichotropinių medžiagų pasiūlą galimai mažėtų ir suaugusiųjų, vartojančių alkoholį, skaičius. Priemonių sąrašas, pasak A. Ščeponavičiaus, jau yra.
„Alkoholio vartojimas labai didelė problema ir tarp suaugusiųjų. Tai pagrindinė priemonė yra mažinti alkoholio prieinamumą. Pateikti įstatymų projektai dėl specializuotų parduotuvių, dėl laiko, kada galima įsigyti alkoholio, sutrumpinimo, reklamos ribojimo ir amžiaus, kada galima įsigyti alkoholinių gėrimų, nustatymą. Planuojama, kad alkoholį bus galima įsigyti nuo 20 metų“, – aiškina A. Ščeponavičius.
Tabako gaminiai – bespalviuose pakeliuose
Jis tęsia, kad tabako vartojimo mažinimas jau pradėtas: ant cigarečių pakelių pasirodė nuotraukos, kas nutinka dėl rūkymo. Papildomai planuojama įvesti bespalves tabako pakuotes. Norima ir įvesti tokią tvarką, kad prekybos vietose cigarečių pakelių pirkėjai nematytų, jie būtų paslėpti už prekystalių ar kasos.
Be to, planuojama mažinti vietų, kur galima rūkyti, skaičių.
„Grįžtama ir prie rūkymo viešosiose vietose klausimo. Yra šalių, kurios priėmė įstatymą, kad negalima rūkyti visose viešose vietose. Kilus nesutarimams, kas yra vieša vieta, galima tiesiog apibrėžti, kur galima rūkyti“, – apie pakeitimus kalba Visuomenės sveikatos priežiūros departamento direktorius.
Jis pabrėžia, kad lygiagrečiai apribojimų privalo eiti ir kontrolės mechanizmo gerinimas, jog galbūt būsimų patvirtintų taisyklių būtų laikomasi.
Trūksta bendrų žinių apie sveikatą
Tačiau akcentuojamas ne tik besaikis alkoholio, tabako vartojimas. Didelė problema, kurios sveikoje visuomenėje neturėtų būti, yra nepasitikėjimas skiepais, tuberkuliozė ir net didėjantis atsparumas antibiotikams. Norint įveikti šias bėdas, taip pat svarbu tobulinti socialinę ir švietimo sritis.
„Trūksta žinių dėl skiepijimo. Žmonės turi suprasti, kad nauda iš skiepų yra gaunama didesnė nei esama rizika. Švietimo labai trūksta ir tarp medikų, ir tarp gyventojų. Kitas dalykas, didelė problema yra antibakterinis atsparumas. Reiškia, kad antibiotikai dažnai vartojami, kai jų visai nereikia arba vartojami netinkamai, todėl didėja atsparumas jiems. Dar viena Lietuvos bėda – tuberkuliozė. Ypač vaistams atspari, bet čia daugiau yra socialinė problema. Žmonės, kurie serga tuberkulioze, dažnai yra socialinės rizikos, asocialūs. Jie iki galo neišsigydo ir būdami viešosiose erdvėse nešioja užkratą. ES programomis yra numatyta, kad tokie gyventojai, atėję pas gydytojus, gautų vaistų talonus“, – planus dėsto Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos priežiūros departamento direktorius A. Ščeponavičius.
Tuberkuliozė vėl tampa amžiaus liga
Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir Tuberkuliozės registro 2015 m. gruodžio mėn. duomenimis, Lietuvoje iš viso sirgo 1197 asmenys. 2014 m. tuo pačiu laikotarpiu sirgo 1455 asmenys. Šie duomenys neramina, nes sergamumas tuberkulioze Lietuvoje mažėja lėtai, kai kaimyninės ES šalys jau seniai pažabojo šią ligą.
Lietuvos kontekste, kur didele dalimi gydymo (ne)sėkmę lemia pacientų subjektyvi motyvacija gydytis, viena iš galimybių – skatinamojo pobūdžio pagalba ne tik gydymosi laikotarpiu, bet ir po gydymosi, kada vertinama, ar gydymas buvo sėkmingas.
„Sergamumas tuberkulioze Lietuvoje nuolat mažėja, tačiau tinkamas visuomenės informavimas apie ligos ir ypač vaistams atsparios tuberkuliozės atsiradimo priežastis, prevenciją ir plitimą bei aktyvesnis visuomenės įsitraukimas gali prisidėti prie ligos suvaldymo“, – sako Pasaulio sveikatos organizacijos atstovybės Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė.
Anot pašnekovų, saugant save ir savo sveikatą, propaguojant sveiką gyvenseną, kuriama ir graži, sėkminga, sveika Lietuva.
