Verslo žaizdos, kurias turime išgydyti: sprendimai verslininkų sąlygoms gerinti

 (4)
Apie verslo sąlygas Lietuvoje atsiliepiama įvairiai – vieniems sėkmingai pavyksta įsitvirtinti rinkoje, kiti, sulaukę nesėkmės, nusivilia. Verslo augimas šalyje išspręstų ir vieną didžiausių šalies problemų – nedarbą, tačiau tam, kad tai įvyktų, būtina rūpintis verslo sąlygų gerinimu.
Pirkimas
© DELFI / Domantas Pipas

Turime ne tik lygiuotis į kitus, bet ir išlikti originalūs

Verslo sąlygas mūsų šalyje ekonomistas Gitanas Nausėda pagal dešimtbalę sistemą vertina septynetu, tačiau, jo teigimu, to nepakanka, kad pritrauktume daugiau investuotojų. „Norint pritraukti investuotojų, reikia būti geresniems nei kiti, o ypač geresniems nei aplinkinės valstybės“, – teigia ekonomistas.

Kokie pokyčiai šiandien reikalingi verslo sąlygoms gerinti? G. Nausėda tiki, kad šioje srityje svarbu pagalvoti apie keletą pokyčių: „Manau, kad būtina nustatyti investuoto pelno lengvatą, kai verslininkai, investuodami pelną į gamybos ir verslo plėtrą, gali tikėtis praktiškai nulio procentų pelno mokesčio tarifo.“

„Taip pat svarbu mažinti darbo užmokesčio naštą, ypač su „Sodros“ įmokomis susijusiose srityse. Tai tikrai labai dideli mokesčiai. Šiuo atveju galima vertinti Latvijos patirtį – vėlgi, kaimynai sparčiau priima sprendimus. Mano žiniomis, startuoliams Latvija nustato gana geras apmokestinimo sąlygas – startuoliai gali tikėtis mokėti gerokai mažesnį nei įprasto gyventojų pajamų mokesčio tarifo fiksuotą iki tam tikro dydžio mokestį“, – tikina pašnekovas.

G. Nausėdos teigimu, tokie pavyzdžiai rodo, kad galima ir reikia priimti sprendimus kuo anksčiau, nes kaimynai nesnaudžia. „Vyksta konkurencija dėl ribotų investicijų, kurios šiuo metu yra pasaulyje. Turime būti ne tik panašūs į kitus, bet ir būti šiek tiek įdomesni ir geresni negu kiti. Tada galime tikėtis sėkmės“, – pabrėžia ekonomistas.

Vien teigiamo požiūrio į verslumą neužteks

Kazimiero Simonavičiaus universiteto docentė, kelių jaunų įmonių steigėja dr. Austė Kiškienė atkreipia dėmesį į tai, kad tinkamai skatindami verslumą galėtume išspręsti ir didelę šalies problemą – nedarbą.

„Visi supranta, kad verslas kuria naujas darbo vietas – kuo daugiau turėsime naujų įmonių, tuo bus geriau. Tačiau yra ir kita medalio pusė: inovatyvus, kūrybiškas verslas nereiškia garantuotos sėkmės. Naivu tikėtis, kad vien teigiamo požiūrio į verslumą užteks, kad jaunimas imtų ir sukurtų daugybę sėkmingų verslų ir taip išspręstų jaunimo nedarbo problemą“, – teigia ji.

Verslas
Verslas
© Shutterstock

Pašnekovė primena, kad verslą galima ne tik kurti, jis gali ir žlugti. „Išlieka vienas iš dešimties, ir tas vienas tampa sėkmingas, prisideda prie ekonomikos, sukuria naujų darbo vietų. Svarbu nepamiršti, kad reikia skatinti ne tik kurti pirmąjį verslą, bet po nesėkmės pakilti ir bandyti vėl. Dalis žmonių pabandė ir jiems nepavyko, tačiau jie turėtų vėl mėginti kurti“, – įsitikinusi A. Kiškienė.

Itin svarbus investicijų pritraukimas ir patraukli investicinė aplinka

Ūkio ministerijos Investicijų ir eksporto departamento direktorė Gina Jaugielavičienė sako, kad 2016 metai buvo rekordiniai VšĮ „Investuok Lietuvoje“. Buvo pritraukti 36 užsienio investiciniai projektai, planuojama sukurti apie 3,7 tūkst. darbo vietų, o investicijų į ilgalaikį turtą dydis – 135,2 mln. eurų. Pasak jos, nors rezultatai džiuginantys, artimiausiu metu numatoma ir toliau stiprinti VšĮ „Investuok Lietuvoje“ veiklą.

2017 metais planuojama įkurti VšĮ „Investuok Lietuvoje“ regioninių atstovų tinklą, jau šiais metais Klaipėdos ir Kauno regionuose darbą pradės agentūros atstovai. Jų užduotys: prižiūrėti investicijų projektus įgyvendinusias įmones ir joms padėti, nustatyti investicinės aplinkos problemas ir jas spręsti, įgyvendinti rinkodaros priemones, skirtas užsienio investicijoms pritraukti, inventorizuoti tinkamus sklypus ir pastatus, bendradarbiauti su partneriais, atstovauti investuotojų interesams.

Be to, numatoma sudaryti atskirą specialią VšĮ „Investuok Lietuvoje“ darbuotojų grupę, orientuotą į stambių gamybos projektų pritraukimą. Šią grupę sudarys darbui su tokiais projektais kaip „GigaFactory“ paskirti projektų vadovai, taip pat yra planuojama sukurti specialias rinkodaros priemones, skirtas stambioms aukštos pridėtinės vertės gamybos investicijoms pritraukti. Kuriamos ir specialios finansinės ir mokestinės paskatos verslui, planuojama taikyti didesnes pelno mokesčio lengvatas reinvesticijoms.

Konditerijos gaminiai mugėje
Konditerijos gaminiai mugėje
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

G. Jaugielavičienės teigimu, svarbus ir investuotojų pritraukimo į laisvąsias ekonomines zonas (toliau – LEZ) sąlygų gerinimas. Ūkio ministerija sieks efektyvinti žemėtvarkos procedūras LEZ – sudaryti sąlygas LEZ operatoriams paprastai ir greitai įtraukti naujas teritorijas ir pašalinti nekonkurencingas teritorijas iš LEZ. Šiam tikslui pasiekti, be kitų darbų, bus sukurtas ir įdiegtas LEZ veiklos efektyvumo stebėsenos modelis, sudarytos palankesnės reglamentavimo sąlygos įmonėms LEZ teritorijose. Be to, Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų ir Pelno mokesčio įstatymuose numatoma naudoti Lenkijoje taikomą principą ir pelno mokesčio lengvatai įgyti taikyti tik LEZ neleidžiamų vykdyti veiklų sąrašą, o visoms kitoms veikloms vykdyti taikyti pelno mokesčio lengvatą.

„Kalbant apie investicinę aplinką, labai svarbu, kad žmogiškųjų išteklių pasiūla ir paklausa atitiktų darbo rinkos poreikius. Vykdant aktyvią talentų pritraukimo į Lietuvą politiką, bus kuriamas talentų pritraukimo padalinys ir paskatų sistema talentams į Lietuvą pritraukti“, – sako G. Jaugielavičienė.

Įgyvendinant naujas Užsieniečių teisinės padėties įstatymo nuostatas, Ūkio ministerija parengė pasiūlymus dėl aukštos kvalifikacijos specialistų pritraukimo į Lietuvą. Kai kurie pasiūlymai dar tik svarstomi, kitiems Vyriausybė jau pritarė. Be to, turi būti atnaujintos mokymo programos – į jas įtraukti verslumo, kūrybiškumo, informacinių technologijų, inovacijų taikymo ir pan. įgūdžių lavinimą nuo mažų dienų.

Šiais metais patvirtintos taisyklės, pagal kurias pradėtos taikyti lankstesnės migracijos taisyklės aukštą pridėtinę vertę kuriančioms įmonėms. Startavus vadinamajam „Startup Visa“ projektui, prie inovacijų kūrimo mūsų šalyje norintys prisidėti startuoliai savo veiklą gali pradėti kur kas lengviau. Iki šiol galioję palyginti griežti reikalavimai neskatino užsienio talentų savo inovatyviam verslui rinktis Lietuvą. Dabar situacija keičiasi iš esmės.

Pinigai
Pinigai
© DELFI / Domantas Pipas

Yra numatyta ir daugiau konkrečių praktinių startuolių plėtros priemonių, skirtų palankiai aplinkai kurti: iki 2018 m. II ketv. ketinama įsteigti rizikos kapitalo fondą, kuris investuos į naujų perspektyvių idėjų vystymą. Taip pat ketinama sukurti akceleravimo, mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo programas startuoliams. Tikimasi, kad minėtos priemonės padės didinti startuolių skaičių nuo 315 (2016 m.) iki 720 (2020 m.), o pritrauktų investicijų suma išaugs nuo 16 mln. eurų (2016 m.) iki 26 mln. eurų (2020 m.).

Mažinama administracinė našta verslininkams

Ūkio ministerijos Įmonių teisės ir verslo aplinkos gerinimo departamento direktorė Milda Kaupelienė pabrėžia, kad sąlygas verslui Ūkio ministerija stengiasi gerinti įgyvendindama įvairias priemones. Pavyzdžiui, siekiant optimizuoti licencijuojamų veiklų vykdymą ir įgyvendinant licencijų peržiūros rezultatus, per 2015–2016 m. buvo priimti 38 įstatymų pakeitimai. Siekiant pereiti prie elektroninių licencijų, sukurta Licencijų informacinė sistema.

Taip pat, anot pašnekovės, buvo patobulinti pavyzdiniai individualių įmonių, viešųjų įstaigų, mažųjų bendrijų ir uždarųjų akcinių bendrovių steigimo dokumentai. Nuo šių metų vasario įsigalioję pakeitimai sudarys sąlygas ateityje elektroniniu būdu šių formų juridinius asmenis steigti ir užsieniečiams (kai jie galės gauti elektroninį parašą).

Nuo 2017 m. gegužės 1 d. įsigalios Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriame pagal Europos Komisijos rekomendaciją padidintos smulkiojo ar vidutinio verslo subjekto statusui nustatyti reikalingos finansinių duomenų ribos. Šis pakeitimas ne tik prisidės prie verslo aplinkos gerinimo, bet ir leis daugiau įmonių pasinaudoti valstybės parama ir gauti jos daugiau.

Mažindama administracinę naštą verslui Ūkio ministerija atlieka nuolatinę jos prevenciją: vertina pateiktus derinti teisės aktų projektus (per praėjusius metus įvertinta daugiau kaip 170 teisės aktų projektų); rengia dvimečius administracinės naštos mažinimo planus. Visgi minėtina, kad administracinės naštos verslui mažinimas yra iššūkis valstybės institucijoms.

Todėl, pasak M. Kaupelienės, Ūkio ministerija sieks, kad priežiūros funkcijos būtų atliekamos efektyviai, koordinuotai ir mažiausiomis sąnaudomis, kad būtų kuo mažiau trikdoma verslo subjektų veikla ir kartu užtikrinama veiksminga visuomenės interesų apsauga. Lietuvoje šiuo metu yra apie 60 priežiūros institucijų. Įvertinus atlikto konsolidavimo rezultatus, daugiausia dėmesio turi būti skiriama ne techniniam priežiūros institucijų sujungimui, o jų veiklos efektyvinimui. Pasak M. Kaupelienės, ne mažiau svarbu teikti verslo atstovams metodinę pagalbą, juos konsultuoti, užtikrinti, kad priežiūros reikalavimai verslininkams taptų suprantami, lengvai pasiekiami, esamo priežiūros reguliavimo keitimas iš anksto prognozuojamas.

Verslas
Verslas
© Shutterstock

Tikimasi, kad pavykus įgyvendinti verslo sąlygų ir investicinės aplinkos gerinimo priemones Pasaulio banko reitinge „Doing Business“ iki 2020 metų Lietuva turėtų pakilti 6 pozicijomis aukštyn – į 15-tą vietą.

Mažinamas akcinės bendrovės minimalus įstatinis kapitalas

Be abejo, svarbu galvoti apie kitus pokyčius, kurie padėtų gerinti verslo sąlygas šalyje. Ūkio ministerijos Įmonių teisės ir verslo aplinkos gerinimo departamento direktorė Milda Kaupelienė teigia, kad mūsų šaliai reikalingi pokyčiai, skatinantys inovatyvius, efektyvius ir kūrybiškus rinkos sprendimus, padedantys Lietuvos verslo atstovams kurti ne tik Lietuvai, bet ir globaliai rinkai aktualias idėjas. Anot jos, mums, kaip atvirai ir mažai rinkos ekonomikai, tai vienas svarbiausių ateities augimo šaltinių.

„Nuolat augant ūkio subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų skaičiui, didėja įmonėms tenkanti administracinė ir prisitaikymo prie nustatytų reikalavimų našta. Siekdama spręsti prisitaikymo kaštų skaičiavimo ir vertinimo problemą, Ūkio ministerija vykdo projektą, pagal kurį bus sukurta prisitaikymo kaštų vertinimo metodika.

Visgi tam, kad verslas pajustų realių pokyčių, svarbi yra ne metodika, bet realus prisitaikymo kaštų ir administracinės naštos skaičiavimas ir objektyvus šių kaštų vertinimas, kai institucijos priima sprendimus. Sprendimai bus priimti konsultuojantis su verslo atstovais ir ieškant kompromisų“, – aiškina pašnekovė.

Siekdama didinti akcinės bendrovės patrauklumą, pasak M. Kaupelienės, Ūkio ministerija parengė ir Vyriausybė jau pritarė Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo siekiama sumažinti akcinės bendrovės minimalaus įstatinio kapitalo dydžio reikalavimus nuo 40 000 Eur iki 25 000 Eur (tokia suma minimali pagal ES reikalavimus).

Šiuo metu taip pat yra parengtas ir su suinteresuotomis institucijomis derinamas kitas Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimo projektas, kuriame daug dėmesio skiriama siekiui užtikrinti smulkiųjų akcininkų apsaugą, sudaryti galimybę smulkiesiems akcininkams dalyvauti ir balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime, iš anksto pateikti bendrovei klausimų, reikalauti, kad visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkei pateiktus klausimus ar siūlomus sprendimo projektus įvertintų nepriklausomas ekspertas.

Svarbu skatinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą

Ūkio ministerijos Inovacijų departamento Verslo ir mokslo bendradarbiavimo skyriaus vedėja Skirmantė Šlivinskienė teigia, kad mokslinėmis, technologinėmis ir kitomis žiniomis bei žmonių kūrybiniais gebėjimais grindžiamas inovacijų skatinimas yra vienas iš strateginių Lietuvos tikslų, siekiant didesnio ekonomikos konkurencingumo. Mokslo ir verslo bendradarbiavimas, mokslo žinių ir pažangių technologijų taikymas kuriant inovatyvius produktus laikomi svarbiausiais ekonomikos varikliais.

Lietuvos tikslas yra pasiekti 1,9 proc. BVP dydžio investicijas į mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklą 2020 metais, labiausiai skatinant verslo investicijas. Ūkio ministerija, vien tik įgyvendindama ES struktūrinių fondų investicijų į MTEP veiklą skatinimo priemones („Inoklaster LT“ „Inogeb LT“, „Inovaciniai čekiai“, „InoConnect“, „Intelektas LT“, „Ikiprekybiniai pirkimai LT“), numato, kad verslo išlaidos šioje srityje iki 2020 metų padidės apie 260 mln. eurų.

Be finansinių mechanizmų, pasak S. Šlivinskienės, būtina ir inovacijų sistemos pertvarka. Tarptautiniai ekspertai inovacijų politikos Lietuvoje formavimą vertina palankiai, tačiau pasigenda šios politikos koordinavimo strateginiu lygiu, todėl ketinama peržiūrėti mokslo, technologijų ir inovacijų strateginės tarybos prie Vyriausybės funkcijas ir sustiprinti ją aptarnaujantį analitinį centrą. Tiek ekspertai, tiek verslininkai nurodo, kad ypač lėtai įgyvendinama MTEP ir inovacijų politika. Akivaizdu, kad vietoj gausybės šios srities agentūrų, fondų ir centrų reikia vienos institucijos, kur verslas galėtų gauti visokeriopą informaciją ir paramą, reikalingą inovacinei veiklai vykdyti.

Vyriausybės programoje numatyta peržiūrėti ir konsoliduoti mokslo, technologijų ir inovacijų srityje veikiančių valstybės institucijų funkcijas, parengti vieną inovacijų programą ir jos įgyvendinimo planą.

Pašnekovės teigimu, siekiant inovatyvios ekonomikos plėtros ir visos šalies, o ne atskirų sektorių konkurencingumo didinimo, būtina skatinti pramonės transformaciją.

„Tuo tikslu Lietuva, kurdama nacionalinę platformą, jungiasi prie ketvirtosios pramonės revoliucijos (angl. „Industrie 4.0“), kuri pasižymi moderniausių informacijos ir ryšių technologijų integravimu į visus gamybos procesus. Ši revoliucija daro poveikį ne tik pramoninei gamybai, bet ir vartotojų santykiams bei profesiniam mokymui. Lyderiaujančios Europos valstybės jau įsitraukė į ketvirtąją pramonės revoliuciją ir skatina tai padaryti ir likusias Europos šalis“, – pabrėžia ji.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

DELFI naujienos

Ketina sutaupyti šimtus milijonų eurų: nauja tvarka valstybės valdomose įmonėse (9)

Valstybės valdomų įmonių (VVĮ) valdybų narių atrankos laukia esminiai pokyčiai. Pagal naująją tvarką šiose įmonėse valdybas sudarys ne mažiau kaip pusė nepriklausomų narių, kurie bus skaidriai atrenkami atsižvelgiant į jų profesionalumą.

Įstatymas skatins kilnius poelgius: palankios sąlygos paveldo atkūrimui (2)

Kultūros ministerija rengia Mecenatystės įstatymą, kurio likimas paaiškės jau šį pavasarį. Įstatymu siekiama sudaryti verslui palankias sąlygas mecenuoti valstybei reikšmingo paveldo atkūrimą.

Baudžiamasis persekiojimas – ne vienintelė antikorupcijos priemonė (1)

Dažniausiai už korupcinę veiklą skiriama bausmė yra piniginė bauda, tačiau naivu tikėtis, jog vien to pakaks užkirsti kelią tokiam įsišaknijusiam ir, rodos, neišvengiamam blogiui. Vis dėlto negalima nuvertinti ir kitų įrankių – o kokie jie yra?

Alkoholio kontrolės planai: kokios permainos laukia? (28)

Vienas iš daugiausiai kartų pakeistų įstatymų mūsų šalyje – Alkoholio kontrolės įstatymas. Turint galvoje, jog tuo pačiu esame viena iš daugiausiai alkoholio suvartojančių šalių, nieko keisto, kad į šią sritį visuomet atkreipiamas didelis dėmesys. Šiemet taip pat žadama mažinti alkoholio suvartojimą didinant šių gėrimų akcizą, įsigijimo amžių ir taikant kitas priemones.

Rado būdą vaistų kainoms mažinti: prekiaus ne tik vaistinėse ir seks vaistininkus (54)

Farmacijos srityje atėjo metas pokyčiams – Vyriausybė susirūpino vaistų kainų mažinimu ir tikima, jog pradėjus vaistais prekiauti ne tik vaistinėse, problema bus išspręsta. Apie tai, kokių rezultatų galime tikėtis iš šio ir kitų numatomų pokyčių, transliacijos metu diskutavo DELFI TV Gyvai konferencijos svečiai.
Atvira Vyriausybė