aA
Po visą amžinybę trukusių diskusijų apie būtinybę pertvarkyti valstybinių miškų ūkio valdymą, pagaliau pereinama prie konkrečių sprendimų. 42 neefektyviai veikiančias urėdijas ketinama pakeisti viena valstybine įmone – tikima, jog šis pokytis padės kasmet sutaupyti milijonus eurų ir užtikrinti sistemos skaidrumą.
Miškininkų reidas
© DELFI / Tomas Janonis

Apie pokyčių būtinybę diskutuota jau 10 metų

Seimo pavasario sesijoje tikimasi pakeisti Miškų įstatymą taip, kad jame neliktų 42 miškų urėdijų įtvirtinimo. Jas visas ir Generalinę miškų urėdiją tikimasi sujungti į vieną valstybinę įmonę.

Aplinkos viceministras Martynas Norbutas pabrėžia aplinkosauginės funkcijos stiprinimo svarbą. Anot jo, jei norime, kad miškas teiktų pelno, turime užtikrinti, kad būtų tinkamai investuojama į aplinkosaugą. Be investicijų į mišką, jo atsodinimą ir priežiūrą, negalime galvoti ir apie gaunamą pelną.

Dabartinei situacijai valstybiniuose miškuose, kuri yra likusi dar nuo sovietmečio, siūlomas sprendimo būdas – vietoje 42 miškų urėdijų steigti valstybinę įmonę „Lietuvos valstybiniai miškai“. M. Norbutas mano, jog tai yra optimalus sprendimas. „Noriu pabrėžti, jog apie tai buvo diskutuojama jau 10 metų. Buvo siūlomi įvairūs variantai, o dabar turime ne tik diskutuoti, bet ir įgyvendinti. Kiek galima kalbėti ir nieko nedaryti. Akivaizdu, kad pokyčių reikia“, – teigia jis.

Martynas Norbutas
Martynas Norbutas
© Aplinkos apsaugos ministerija

Šiuo metu yra numatyta turėti ne mažiau kaip 25 teritorinius padalinius ir formuoti personalą atsižvelgiant į regionų specifiką. Skaičiuojama, jog įvykdžius urėdijų reformą ir įsteigus bendrą įmonę kasmet sutaupysime apie 10 milijonų eurų.

„Puikiai žinome, kad šiuo metu dirba 156 finansų ir buhalterinės apskaitos darbuotojai. Kasmet perkamos buhalterinės programos ir užtikrinamas jų palaikymas, taip pat visos 42 urėdijos turi savo interneto puslapius, kurie yra išlaikomi. Perkama technika tam tikrai teritorijai aptarnauti, bet negalvojama, kaip iš tikrųjų ją būtų galima panaudoti plačiau“, – dideles išlaidas urėdijoms vardina pašnekovas.

Svarbu mažinti administracines sąnaudas

Be to, M. Norbutas kalba ir apie viešųjų pirkimų optimizavimo svarbą – šiuo atžvilgiu taip pat galima daug sutaupyti, nes įvairios priemonės ir paslaugos vienu metu bus perkamos vienai įmonei aptarnauti, o ne 42 skirtingoms.

Vis dėlto aplinkos viceministras tiki, jog medienos aukcionų sistema ir dabar yra pakankamai skaidri ir tinkamai veikianti, todėl ši sritis vykdant urėdijų reformą išliks nepakitusi.

Urėdijų reformos būtinumą pripažįsta ir „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis. „Urėdijų skaičius, kaip ir universitetų skaičius, savaime nieko nepasako apie šių institucijų veiklos efektyvumą. Bet tai, kad Miškų įstatyme yra įrašytas konkretus urėdijų skaičius, rodo šių įmonių bei visos sistemos nelankstumą ir užkerta kelią, pavyzdžiui, mažinti administracines sąnaudas“, – teigia ekonomistas.

Nerijus Mačiulis
Nerijus Mačiulis
© DELFI / Domantas Pipas

Anot pašnekovo, apskritai visų valstybinių įmonių ir institucijų darbas turi būti daug skaidresnis, o Lietuvos gyventojams – netiesioginiams jų savininkams – negali likti abejonių, kad valstybiniai ištekliai naudojami tik siauram interesui tenkinti.

Tiesa, patys miškininkai reformai priešinasi ir mano, kad ji nepagrįsta. Trečiadienį laidoje „Dėmesio centre" daug kritikos išsakė Kauno miškų urėdas Saulius Lazauskas. Anot jo, trūksta paskaičiavimų, kokia nauda būtų gauta. Nors oficialiai skelbiama, kad po reformos bus atleista iki 400 darbuotojų, nepaisant to, miškininkai skaičiuoja, kad darbo neteks 3000 žmonių.

„Mes nepasisakom prieš reformą, mes – už reformą, bet turi būti aiškūs tikslai. Kol kas be skaidrumo joks kitas tikslas nebuvo įvardintas. Taip pat turėtų būti pateiktos alternatyvos, specialistų vertinimai, kaštų ir naudos analizė", – trečiadienį kalbėjo Kauno miškų urėdas.

Tokios pačios nuomonės laikosi ir Rokiškio miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas. Jis ketinamų vykdyti pokyčių nedrįsta vadinti urėdijų reforma ir vadina tai sistemos išdraskymu. „Restruktūrizacija vyko nuolatos, dabar miškininkų darbą vien menkina ir žemina. Kalba apie orų atlyginimą, bet miškininko orumas yra trypiamas, neva tai – sovietmečio palikimas“, – piktinasi urėdas.

B. Sakalausko teigimu, urėdijose visuomet buvo dirbama nuosekliai ir sąžiningai. „Ar girdėjote kada nors, kad būtų kažkur priekaištų, pretenzijų, kad mes vykdome kažkokius netinkamus darbus? Skleidžiamas melas apie korupcijos apraiškas“, – teigia jis.

Miškų urėdų suklupimai nelieka nepastebėti

Vis dėlto GRYNAS.lt redaktorius Tomas Janonis įsitikinęs, jog ši reforma mūsų šalyje yra labai ilgai laukta ir reikalinga.

„Apie ją diskutuota daugybę metų, tačiau vis pritrūkdavo politinės valios reformą įgyvendinti. Labai tikiuosi, kad Seimas pavasario sesijoje pakeis Miškų įstatymo nuostatą, kuri įtvirtina, jog Lietuvoje turi veikti 42 urėdijos. Dabartinė sistema veikia neskaidriai ir neefektyviai. Ne kartą DELFI žurnalistai yra aprašę situacijas, kaip miškų urėdai susilaukia teisėsaugos nemalonės, neskaidriai organizuoja viešuosius pirkimus. Skaidrumo šioje sistemoje tikrai labai trūksta“, – įsitikinęs redaktorius.

Jo teigimu, blogųjų pavyzdžių, kuriuose atsispindėtų sistemos neskaidrumas, toli ieškoti nereikia. Praėjusiais metais Lietuvą sudrebino žinia, kad generalinio miškų urėdo Rimanto Prūsaičio pavaduotojas Gintaras Visalga policijos pareigūnams galimai pasiūlė dvidešimties eurų kyšį už tai, kad važiuodamas automobiliu kalbėjo telefonu.

Tomas Janonis
Tomas Janonis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Principingi pareigūnai ne tik, kad nepaėmė purvinų pinigų, bet ir paviešino šį faktą visuomenei. Žiniasklaidai nepraleidus šio fakto pro ausis ir tuometinei Aplinkos ministerijos vadovybei pareikalavus vargais negalais generalinio urėdo pavaduotojas iš pareigų pasitraukė.

Tačiau jau netrukus DELFI žurnalistai pastebėjo, kad G. Visalga jau dirba Alytaus miškų urėdijos vyriausiuoju inžinieriumi. Neregėto cinizmo akibrokštas! Tačiau baisiausia, kad tai nėra vienintelis G. Visalgos suklupimas. Jis ir anksčiau yra turėjęs nemalonumų su policijos pareigūnais. Tačiau tai jam nėra kliūtis užimti vadovaujančias pareigas valstybinių miškų sistemoje“, – piktinasi T. Janonis.

Urėdai šiltų darbo vietų prarasti nenori

Blogųjų pavydžių T. Janonis įvardija ir daugiau. Štai praėjusių metų lapkričio pabaigoje atliekant ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo tarnyba, dokumentų klastojimo ir suklastotų dokumentų panaudojimo STT sulaikė Rietavo miškų urėdijos urėdą ir šios urėdijos darbuotoją.

Tuo metu STT pranešė, jog pasinaudojant tarnybine padėtimi buvo galimai bandoma nepagrįstai padidinti numatomų atlikti kelio remonto darbų vertę. T. Janonio teigimu, tokie atvejai tik parodo, kad permainos valstybiniame miškų ūkyje yra būtinos.

Miškas žiemą
Miškas žiemą
© DELFI / Karolina Pansevič

„Tačiau ne mažiau svarbus ir ekonominis aspektas. Po reformos urėdijos valstybei galėtų generuoti žymiai didesnes pajamas. Dabar jų pelnas, palyginti su valdomu turtu, yra labai mažas. Įvykus reformai, sumažėtų administracinis aparatas ir tai leistų nemažai sutaupyti.

Nieko keisto, kad urėdai šiai reformai priešinasi – jie nenori prarasti šiltų darbo vietų. Tačiau reikia pabrėžti, kad net aštuoni urėdai yra pensinio amžiaus. Šiaulių urėdas pradėjo eiti savo pareigas dar sovietmečiu – 1985 metais. Sutikite – stovintis vanduo sugenda“, – teigia GRYNAS.lt redaktorius.

Kita vertus, ir pačiai miškininkų bendruomenei įvykdžius reformą, anot jo, numatomos teigiamos permainos. Pavyzdžiui, po reformos bus galima padidinti miške dirbančių darbuotojų atlyginimą.

„Bijoti tikrai tikrai nereikia. Dabar gąsdinama, kad po reformos bus atleista 3000 darbuotojų. Tačiau tai visiškas melas ir visuomenės klaidinimas. Aplinkos ministerija skaičiuoja, kad atliekant reformą darbo turėtų netekti 400 administracinio aparato atstovų.

Reziumuojant galiu pasakyti: labai tikiuosi, kad šįkart Seimui nepritrūks politinės valios ir kad reforma įvyks. Tuomet turėsime skaidriai veikiančią miškų sistemą ir didesnes pajamas valstybei“, – tikina GRYNAS.lt redaktorius.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Reformos pasekmės: mokytojai masiškai išeina iš darbo, dalis nežino, ar gaus atlyginimą (12)

Iki rugsėjo pabaigos liko vos kelios dienos, tačiau vis dar yra tokių mokyklų, kuriose mokytojai...

Praėjus 700 m. nuo Gedimino laiškų Skvernelis bando tą patį. Ar jam pavyks? (200)

Pastaruoju metu visuomenės dėmesio centre yra kainų klausimas. Vyriausybė rugsėjo 26 d....

Vizito pabaigoje – netikėtas popiežiaus perspėjimas: Baltijos šalys visada yra pavojuje (68)

Popiežius Pranciškus sako suprantantis Baltijos šalims nuolat gresiantį pavojų, nepaisant to,...

Kaimyninės šalies privalumus atradęs lietuvis: ne latviai, o lenkai yra mums artimiausia tauta (399)

Žinau, kad apie Krokuvą visur yra rašyta, perrašyta, po to vėl rašyta, ir dar kartą perrašyta....

Artimiausią parą – nemalonumai visoje Lietuvoje: talžys vėjai, merks smarkūs lietūs tarnybos siunčia skubius perspėjimus (3)

Naktį iš antradienio į trečiadienį Lietuvoje numatomos šalnos: ore vietomis temperatūra...

Po Grybauskaitės kirčio antstoliams – pastarųjų atsakas: siūlo pokyčius (87)

Prezidentė užsimojo sumažinti dešimttūkstantines algas uždirbančių antstolių apetitą....

Vairuotojų laukia pirmosios šalnos: priminė, kurios vietos bus pavojingiausios (12)

Trečiadienio rytą Lietuvoje žadamos pirmosios šalnos, tad į kelią automobiliais išsiruošę...

Milijonieriaus sūnus įgyvendino žiaurų planą (14)

Kanadietis, buvęs milijonierius ir dukart teistas žmogžudys dabar nuteistas už savo tėvo...

Kodėl legendinis Sergejus Bubka savo sunkiausią pergalę atšventė Vilniuje su krepšininkais? interviu (11)

Lietuvoje rugsėjo pradžioje viešėjęs ir kartu su buvusios SSRS krepšinio rinktinės nariais...

Netikėti paramos būstui rezultatai: išsikelti į regioną panoro šimtai miestiečių kreiptis dar nevėlu (71)

Regionų atgaivinimas ir emigracijos mažinimas – tokie yra pagrindiniai paramos jaunų šeimų...