Viešosiomis elektroninėmis paslaugomis naudojasi vis daugiau žmonių, per pastaruosius tris metus šis skaičius išaugo trečdaliu, tačiau jomis vis dar naudojasi kiek mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų – 45 proc. Apie elektroninių paslaugų galimybes šiandien, plėtrą ir iššūkius kalbamės su Susisiekimo ministerijos Informacinės visuomenės politikos departamento Informacinės visuomenės plėtros skyriaus vedėja Aušra Kumetaitiene.
– Kokia šiuo metu Lietuvoje situacija su e. paslaugų plėtra?
– Viešųjų paslaugų plėtra yra vienas Vyriausybės prioritetų, Lietuva dar 2011 m. prisijungė prie Europos Komisijos komunikate „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ iškeltų tikslų. Panaudojant 2007–2013 m. ES fondų investicijas, pagal prioritetą „Informacinė visuomenė visiems“ šalies gyventojams ir verslo įmonėms sukurta 650 elektroninių paslaugų ir sprendimų, elektroninių paslaugų, kurias teikia per 200 institucijų, o portalo paslaugomis vien per mėnesį pasinaudoja apie 200 tūkst. unikalių interneto naudotojų.
Kuriant e. paslaugas siekiama pagerinti asmenų aptarnavimą, viešųjų ir administracinių paslaugų kokybę ir efektyvumą, padidinti priimamų sprendimų skaidrumą. Atkreiptinas dėmesys, kad kuo daugiau asmenų naudosis e. paslaugomis, tuo mažiau jų lankysis įvairiose institucijose ir įstaigose, todėl mažės gyventojų aptarnavimui skirtų darbo vietų institucijose ir įstaigose poreikis, tuo pačiu mažės asmenų aptarnavimo kaštai.
– Kokie yra sėkmingiausi e. paslaugų projektai, įgyvendinti Lietuvoje?
– 2016 m. atlikto tyrimo duomenimis, tarp gyventojų populiariausios šios elektroninės paslaugos: pajamų mokesčio deklaravimo paslauga – ja naudojosi 20 proc. visų apklaustųjų, socialinės apsaugos pašalpų paslauga – 14 proc., su asmens dokumentais: pasais, asmens tapatybės kortelėmis, vairuotojo pažymėjimais susijusi paslauga – 12 proc., su sveikata susijusios paslaugos: informacijos apie paslaugų teikimą skirtingose ligoninėse paieška, registracija pas sveikatos priežiūros specialistus – 12 proc., su darbo paieška susijusios paslaugos – 11 proc. visų apklaustųjų.
Elektroninių valdžios vartų portale www.epaslaugos.lt 2016 m. lankėsi 12 proc. Lietuvos gyventojų. Dažniausiai Lietuvos gyventojai šiame portale ieškojo informacijos apie institucijų teikiamas elektronines viešąsias paslaugas – 73 proc., e. paslaugomis naudojosi 57 proc. apsilankiusiųjų portale.
Gyventojai vis aktyviau naudojasi su lietuvių kalba ir Lietuvos kultūros paveldu susijusiomis paslaugomis. Su lietuvių kalba susijusiomis e. paslaugomis, tokiomis kaip internetinės vertimo priemonės, automatinės kalbos atpažinimo priemonės, naudojosi 20 proc. Lietuvos gyventojų, palyginimui, 2015 m. – 8 proc.
Išaugo e. paslaugas, susijusias su Lietuvos kultūros paveldu, naudojančių šalies gyventojų dalis – 2016 m. šiomis paslaugomis naudojosi 7 proc. Lietuvos gyventojų. Šios paslaugos apima suskaitmeninto Lietuvos kultūros paveldo interneto svetainės, virtualių Lietuvos muziejų interneto svetainių, Lietuvos televizijos, radijo, kino ar kitų archyvų interneto svetainėse teikiamos informacijos paieškos, peržiūros ar užsakymo e. paslaugas.
– Kaip Lietuvoje teikiamos e. paslaugos atrodo lyginant su kaimyninėmis valstybėmis?
– Lietuvos e. valdžios paslaugų rodikliai viršija Europos Sąjungos vidurkį. Europos Komisijos atliktame 2016 m. tyrime Lietuva priskiriama prie pirmaujančių šalių, kuriose e. paslaugos auga sparčiausiai, o rodikliai lenkia ES šalių vidurkį.
Tyrimas buvo atliktas ES valstybėse narėse ir Šveicarijoje, Islandijoje, Juodkalnijoje, Norvegijoje, Serbijoje ir Turkijoje – iš viso 34 Europos valstybėse.
Lietuva priskirta progresyviai e. paslaugas teikiančių šalių grupei, kartu su Vokietija, Austrija, Švedija, Danija, Norvegija, Prancūzija, Latvija, Estija, Islandija, Belgija ir Nyderlandais.
EK paskelbti rodikliai rodo, jog darome didelę pažangą e. paslaugų srityje, ir tai sudaro prielaidas netolimoje ateityje Lietuvai tapti viena pirmaujančių valstybių šioje srityje.
– Kas daugiausiai naudojasi e. paslaugomis Lietuvoje? Kaip bandoma pritraukti žmones, kurie nėra taip gerai susipažinę su technologijomis?
Preliminariais statistikos duomenimis, praėjusiais metais viešosiomis elektroninėmis paslaugomis naudojosi 45 proc. Lietuvos gyventojų. Pažymėtina, kad bent kartą per metus valstybės institucijų ar kitų viešųjų paslaugų įstaigų e. paslaugomis pasinaudojo 60 proc. 16–74 metų amžiaus interneto naudotojų. 46 proc. interneto naudotojų ieškojo informacijos įstaigų interneto svetainėse, 34 proc. pildė ir pateikė oficialius blankus tiesiogiai internete. Per pastaruosius trejus metus elektroninių viešųjų paslaugų naudojimas išaugo trečdaliu – 34 proc.
Aktyviausiai elektroninėmis paslaugomis naudojosi jauni žmonės, mažiausiai – vyresnio amžiaus žmonės. Tokį spartų viešųjų e. paslaugų naudotojų skaičiaus augimą lemia tai, kad per pastaruosius metus baigiama įgyvendinti vis daugiau viešųjų e. paslaugų projektų, kurie suteikia galimybes gyventojams viešąsias ir administracines paslaugas gauti greičiau ir patogiau. E. paslaugos kuriamos atsižvelgiant į klientų pageidavimus.
Valstybės institucijos taip pat yra skatinamos skirti ypatingą dėmesį mokymams, kaip užsakyti e. paslaugas, jas viešinti. Norint pritraukti žmones naudotis technologijomis reikia visų institucijų didelių pastangų – ne tik kurti e. paslaugas, bet nuolat šviesti besikreipiančius asmenis, kaip tinkamai pateikti dokumentus ir užsakyti paslaugą elektroniniu būdu.
– Kokie didžiausi šiuo metu vykdomi projektai?
– Išskirtume kelis didžiausius projektus. Tai suaugusiųjų švietimo programų ir objektų saugykla – elektroninių mokymosi paslaugų priemonė, kurios pagrindu teikiama interaktyvi e. mokymosi paslauga, skirta suaugusiųjų dalyvavimui tęstinio mokymosi veikloje ir norintiems elektroniniu būdu tobulinti bendrąsias kompetencijas ir profesinei veiklai reikalingas žinias bei įgūdžius.
Kitas projektas – „Vieno langelio“ principu veikianti Vartotojų teisių informacinė sistema, paslaugų gavėjams sudaryta galimybė parengti ir pateikti kreipimusis ir prašymus ar skundus bet kuriai vartotojų teisių apsaugą įgyvendinančiai institucijai per vieną e. paslaugų portalą.
Viešojo transporto kelionių duomenų informacinė sistema VINTRA skirta keleiviams kelionių viešuoju transportu maršruto paieškos ir planavimo e. paslauga. Įgyvendinus projektą sukurta daugiafunkcinė valstybės informacinė sistema „Vintra“, pagal kurią teikiama e. paslauga „Kelionių viešuoju transportu maršruto paieška ir planavimas“, leidžianti viešojo transporto naudotojui suplanuoti kelionės maršrutą, gauti aktualią, tikslią ir patikimą kelionės informaciją.
Taip pat integruotų lietuvių kalbos ir raštijos išteklių, produktų ir paslaugų internetinė svetainė – projekto įgyvendinimo metu buvo sukurtas internetinis esamų, šiuo metu rengiamų ir būsimų lietuvių kalbos ir raštijos išteklių, produktų ir paslaugų integravimo sprendimas.
Gyventojai taip pat jau gali naudotis pirmąja Europoje sudėtine elektronine paslauga „Gimė vaikas“, kuri sujungia į vieną penkias su vaiko gimimu susijusias e. paslaugas.
– Kokie pagrindiniai iššūkiai laukia ateityje? Kiek koncentruojamasi į kibernetinį saugumą, apie kurį tiek daug kalbama pastaruoju metu?
– 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų laikotarpiu planuojama toliau didinti elektroninių viešųjų paslaugų prieinamumą ir, kuriant e. paslaugas, pereiti nuo kiekybinių prie kokybinių rodiklių siekimo, tai reiškia kurti pažangias, į vartotojo poreikius orientuotas, elektronines paslaugas.
Planuojama kurti tokias e. paslaugas, kurios būtų sudėtinės, savaveikės, atitinkančios tinkamumo vartotojams reikalavimus, pagrįstos paslaugų teikimo proceso pertvarkymu, automatiniu paslaugos gavėjo ir kitų reikiamų duomenų surinkimu, inovatyvių technologinių sprendimų panaudojimu.
Pažymėčiau, kad planuojama kurti administracines e. paslaugas, kurios atskiras viešojo administravimo e. paslaugas apjungs į vientisus e. paslaugų procesus pagal atitinkamus asmenų gyvenimo įvykius.
Į elektroninę erdvę perkeliant visuomenei ir verslui reikalingiausias e. paslaugas bus užtikrinamas viešojo sektoriaus paslaugų, teikiamų įvairiose srityse – administravimo, sveikatos ir socialinės apsaugos, aplinkosaugos, kultūros, kalbos, transporto ar kt. – pasiekiamumas, patogumas ir nauda paslaugų gavėjams.
Duomenys rodo, kad dauguma Lietuvos gyventojų pasitiki bendravimo elektroniniu būdu su viešojo sektoriaus institucijoms saugumu. 68 proc. apsilankiusių viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainėse elektroninio bendravimo saugumu pasitiki.
