aA
Daugeliui iš mūsų, ypač jaunesnių kartų atstovams, dažnai kyla klausimas – kodėl vis dar negalime balsuoti elektroniniu būdu? Apie tai, kada būsime pasiruošę šiam svarbiam žingsniui, kalba profesionalų tinklo „Global Lithuanian Leaders“ vadovė Kotryna Stankutė-Jaščemskienė, Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) pirmininkė Dalia Henke ir Vyriausiosios rinkimų komisijos atstovai.
Kompiuteris
© Shutterstock nuotr.

- Kodėl svarbu galvoti apie balsavimo elektroniniu būdu įteisinimą?

D. H.: - Visų pirma, dėl to, nes tai – teisingesnės sąlygos užsienyje gyvenantiems lietuviams: dabar pagal Konstituciją garantuojama lygi rinkimų teisė visiems LR piliečiams nėra užtikrinama, nes užsienyje gyvenantys LR piliečiai kartais iki apylinkės turi keliauti ir 1000 kilometrų, kai tuo tarpu gyvenantiems Lietuvoje didžiausias atstumas siekia keliolika kilometrų. Balsavimas internetu sumažintų šią nelygybę.

Įgyvendinus teisingai, toks balsavimas gali būti saugesnis ir mažiau pažeidžiamas nei balsavimas fiziškai. Tačiau tokią sistemą parengti yra sudėtinga ir kol kas tik kelios šalys, tokios kaip Norvegija, yra priartėję prie šio idealo.

Galiausiai, visoms gyvenimo sritims keliantis į elektroninę erdvę, neišvengiamai ateis laikas ir balsavimui.

K.S.-J.: - Valstybės gebėjimas įtraukti jaunąją kartą ir pasaulio lietuvius į šalies ateities kūrimą yra esminė sąlyga, kad būtų kuriama moderni, patraukli ir konkurencinga Lietuva. Kad šioje srityje įvyktų proveržis būtina skatinti e-pilietiškumą. Pagrindas tam – sukurti modernią elektroninę rinkimų platformą. Išmaniųjų technologijų amžiuje, kai didžioji dauguma mūsų piliečių naudojasi el. bankininkyste, yra susijungę socialiniais tinklais, elektroninis balsavimas būtų natūralus žingsnis link šio svarbaus valstybei proceso efektyvinimo.

Kotryna Stankutė-Jaščemskienė
Kotryna Stankutė-Jaščemskienė
© Asmeninio albumo nuotr.

Nors šiemet, dėl aktyvios tokių projektų kaip „Mūsų metas #DABAR“ ir kitų agitacijos, diasporos aktyvumas išaugo 13 proc., pagalvokite, kad iki šiol jiems tai reikia daryti registruojantis paštu ar vykstant dešimtis ar net šimtus kilometrų, kad galėtų išreikšti savo valią. Tad tikiu, jog įteisinus modernesnę balsavimo internetu galimybę aktyvumas dar labiau išaugtų. Kiekviena nauja valdžia kalba apie emigrantų grąžinimą ir ryšių su jais palaikymą. Tad moderni rinkimų sistema padėtų kurti bendresnę, globalią Lietuvą su aktyviais piliečiais kur jie bebūtų.

VRK: Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos nuomone, elektroninio balsavimo įvedimo nauda yra diskutuotina, kadangi ji pareikalautų didelių papildomų investicijų įsigyjant brangias šiuolaikines informacines technologijas, pasirūpinimu jų saugojimu ir priežiūra.

Turint omenyje, kad XXI a. technologijos greitai sensta, tikėtina, kad jas reikėtų ganėtinai dažnai keisti. Nusprendus į šias technologijas investuoti, jų privalumas yra tas, kad rinkimų komisijų nariai greičiau turėtų rinkimų (referendumų) rezultatus, kurie galėtų būti paviešinami visuomenei.
Apskritai balsavimas elektroninėje erdvėje dėl savo specifikos yra žymiai labiau dokumentuotas, o tai veikia kaip prevencinė priemonė prieš korupciją.

Tuo tarpu internetinio balsavimo įvedimas būtų naudingas emigrantams, judėjimo negalią turintiems žmonėms. Nors rinkimų įstatymai Lietuvoje numato galimybę tokiems rinkėjams balsuoti ambasadose, namuose, šia teise realiai pasinaudoja nedidelė jų dalis. Šio balsavimo būdo įvedimas, tikėtina, kad žymiai sumažintų balsavimo užsienyje ir namuose organizavimo kaštus.

- Kokių pokyčių galima tikėtis įteisinus elektroninį balsavimą?

D. H.: - Galima tikėtis, kad bus geriau užtikrinama užsienio lietuvių konstitucinė teisė į lygią rinkimų teisę, bus pastebimas didesnis rinkimų aktyvumas.

Dalia Henke
Dalia Henke
© DELFI / Audrius Solominas

Taip pat tai bus patrauklesnis balsavimas jauniems žmonėms, taip pat akliesiems bei tiems, kuriems sunku išeiti iš namų dėl negalios ar senatvės. Kita vertus, kartu gauname ir reikšmingas rizikas.

K.S.-J.: - Virš 600 tūkst. Lietuvos pilietybę turinčių asmenų gyvena užsienyje, ir iš jų tik 19 tūkst. balsuoja rinkimų metu. Tikėtina, kad didžioji dalis nebalsuoja, nes tai tiesiog nepatogu. Tad tikiu, jog moderni balsavimo sistema padėtų įtraukti daugiau piliečių skatinant bendrystę ir aktyvumą kuriant Lietuvą.

VRK: - Pirmoji valstybė pasaulyje, įvedusi internetinį balsavimą nacionaliniuose rinkimuose, yra Estija. Estijoje rinkimuose, kuriuose buvo vykdomas internetinis balsavimas, rinkėjai balsavo internetu: savivaldos rinkimuose (2005) – 1,9 proc., parlamento rinkimuose (2007) 5,5 proc., Europos Parlamento rinkimuose (2009) – 14,7 proc., savivaldos rinkimuose (2009) – 15,8 proc., parlamento rinkimuose (2011) – 24,3 proc., savivaldos rinkimuose (2013) – 21,2 proc., Europos Parlamento rinkimuose (2014) –31,3 proc., parlamento rinkimuose (2015) – 30,5 proc.

Kaimyninės Estijos patirtis rodo, kad internetinio balsavimo įvedimas rinkėjų aktyvumui žymios įtakos neturėjo: tiesiog rinkėjai, kurie buvo nusprendę dalyvauti rinkimuose, vietoje atėjimo rinkimų dieną į rinkimų apylinkę rinkosi kitą, alternatyvų balsavimo būdą. Visuotino rinkėjų aktyvumo mažėjimo priežastimis yra įvardinama partinės identifikacijos atpažinimo mažėjimas, pilietinės pareigos, patriotizmo nuosmukis, piliečių emigracija ir jos atitrūkimas nuo valstybės. Šių problemų internetinio balsavimo įvedimas išspręsti negali.

VRK
VRK
© DELFI / Domantas Pipas

- Kaip manote, kada būsime pasiruošę balsuoti elektroniniu būdu?

D. H.: - Kai aiškiai suprasime, kad tai negali būti „eilinis“ IT projektas, kaip kad e-sveikata ar daugelis kitų, kur tiesiog neefektyviai panaudojami pinigai sukuriant pusėtiną produktą. Jei internetinis balsavimas bus daromas be menkiausių kompromisų dėl saugumo, skaidrumo ir kokybės, tuomet turime šansą sukurti pakankamai saugų ir patikimą įrankį.

Pasiruošime pasitelkus užsienio šalių ekspertus, kurie turi tame patirties. Vidiniai žmogiškieji resursai to neleidžia daryti patiems, o pirkti sistemą iš vieno konkretaus tiekėjo yra pernelyg rizikinga - toks projektas turi būti pačios valstybės rankose, o ne privačių kontraktorių, kurių darbo kokybei užtikrinti neturime pakankamai griežtų svertų.

Taip pat būsime pasiruošę tik skyrus tam pakankamai lėšų. Norvegija sistemos kūrimui skyrė net 7 mln. Eur, tačiau tai leido sukurti lygių neturinčią i-balsavimo sistemą.

Tai padaryti galėsime tik išbandžius sistemos veikimą prieš realius rinkimus mažesnės reikšmės rinkimuose, diegiant sistemą laipsniškai ir nuolat testuojant. PLB tikisi, jog elektroniniu būdu balsuoti galėsime jau 2019 metų rinkimuose.

K.S.-J.: - Jau esame. Labai daug apie tai rašyta ir kalbėta. Tereikia politinės valios ir patikimų specialistų komandos tam įgyvendinti atsižvelgiant į kitų šalių patirtį ir rizikų eliminavimą.

Telefonas
Telefonas
© DELFI / Kiril Čachovskij

VRK: - Technologiškai Lietuva yra pasirengusi jau dabar. Šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato balsavimo elektroniniu būdu galimybės. Po to, kai Lietuvos Respublikos Seimas priims įstatymus, įteisinančius šį balsavimo būdą, reikia maždaug 1 metų viešųjų pirkimų procedūrų pagalba atrinkti privačią bendrovę, kuri sukurtų saugias programines priemones, bei 1-2 metų šioms programinėms priemonėms sukurti, ištestuoti ir apmokyti rinkimų dalyvius bei darbuotojus.

- Kokios kliūtys kol kas dar neleidžia to daryti?

D. H.: - Politinės valios trūkumas ir padidėjusi geopolitinė rizika, kai visuomenė ir politikai (ko gero, pagrįstai) galvoja, jog Rusija išnaudotų neatsargų žingsnį šia linkme siekdama kompromituoti Lietuvos valdžios legitimumą.

Dar viena kliūtis – finansiniai resursai, kurie turi būti daug didesni nei valdžia skirdavo anksčiau. Turi keistis matymas, jog tai eilinis IT projektas, kuriam užteks vidutinės priežiūros ir finansavimo.
Taip pat balsuoti elektroniniu būdu kol kas neleidžia vidinių kompetencijų valstybės tarnyboje neturėjimas. Sistemą reikia kurti patiems, nes kitaip savo likimą atiduodame į privačios įmonės rankas, o tai jau ne vienoje šalyje, bandžiusioje balsavimą internetu, baigėsi itin liūdnai, ir užbaigė bet kokius eksperimentus šioje srityje ilgiems metams.

Galbūt reiktų sukviesti IT specialistus (lietuvių kilmės, pvz.) ir iš užsienio, bei bandyti kartu spręsti šią užduotį.

K.S.-J.: - Bendro politikų sutarimo ir aiškaus projekto nebuvimas, kuris numatytų lankstų el. balsavimo formato įvedimą kelių metų perspektyvoje. Tai neatsitiks staiga, privalo būti nuoseklus darbas su pirmaisiais pilotiniais bandymais, įsivertinimu ir tobulinimu bei žinoma komunikacijos kampanija siekiant įtraukti kuo daugiau rinkėjų. Džiugu, jog teisingumo ministrė šiai Vyriausybei ir Seimui kaip vieną prioritetų siūlo el. balsavimo ir dvigubos pilietybės klausimų sprendimą.

Kibernetinis saugumas
Kibernetinis saugumas
© Shutterstock nuotr.

VRK: - Šiuo metu galiojantys teisės aktai tokios balsavimo galimybės nenumato.

- Kaip galėsime būti tikri, kad balsavimas elektroniniu būdu yra slaptas ir saugus?

D. H.: - Tai techninis klausimas, tačiau yra įvairių šiuolaikinių technologijų duomenų šifravimo, saugojimo ir perdavimo srityse, kurie leidžia užtikrinti pakankamą technologinį saugumą, balsuotojo anonimiškumą ir slaptumą. Didžiausias klausimas, kurio technologijos dar nesugebėjo išspręsti, yra tai, kaip užtikrinti, kad balsai nebus lengviau nuperkami.

K.S.-J.: - Tobulų sistemų nebūna, bet balsavimas internetu, taip aktualus pasaulyje gyvenantiems lietuviams, yra saugus tinkamai paruoštoje sistemoje. Tokiu atveju rizika yra ne didesnė negu paprasto popierinio balsavimo, siuntinėjantis daugybę vokų, kurie dažnai pavėluoja pasiekti adresatą.

Svarbu, kad šią sistemą įgyvendintų aukštos kvalifikacijos specialistai. Dažniausiai iškeliamos rizikos yra programišių įsilaužimai į rinkimų sistemas, netikri tinklapiai, virusų platinimas, siekiant pakeisti rezultatus. Apsaugos garantavimas yra techninių sprendimų rezultatas. Estijoje internetinio balsavimo sistema jau veikia ir vėl ją daro pirmąja šalimi išmaniausia e-demokratijos sprendimuose.

Ten balsavimo dalyviai į savo kompiuterį atsiunčia ir įdiegia programą, kuri užšifruoja (užkoduoja) rinkėjo balsą. Tuomet vartotojas elektroniniu parašu patvirtina savo pasirinkimą, kuris leidžia nustatyti, ar asmuo turi teisę balsuoti. Taip užtikrinamas anonimiškumas, nes užkoduotas balsas yra pridedamas prie kitų balsų, nepriskiriant jo konkrečiam asmeniui.

Yra ir daugių šalių pavyzdžių, kur el. balsavimo sistema suveikė arba kur kažko pritrūko, kad pasiteisintų ir iš kurių galime pasimokyti pritaikant geriausią receptą Lietuvai. Juk svarbiausia suvokti, kad Lietuva jau seniai tapo ir visuomet bus didesnė nei mūsų valstybės teritorija. Čia jau lieka tik klausimas, kaip užtikrinti lygias galimybes mūsų piliečiams užsienyje balsuoti ir išreikšti nuomonę.

Balsavimas internetu
Balsavimas internetu
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

VRK: - Saugumu ir slaptumui užtikrinti turi būti naudojamos organizacinės ir techninės priemonės kompleksiškai.

Turėtų būti nustatyta, kad aukščiausią prioritetą turi balsas, kuris atiduotas rinkimų apylinkėje. Tai reiškia, kad rinkėjui balsavus apylinkėje, internetu atiduotas balsas nebebus skaičiuojamas. Tačiau, jei rinkėjas balsavo internetu ir paštu, bet nebalsavo apylinkėje, skaičiuojamas būtų tik internetu atiduotas balsas. Šiuo atveju paštu paduotas balsas būtų skaičiuojamas tik tuomet, jei rinkėjas nebalsavo nei apylinkėje, nei internetu.

Tinkamas balsavimo organizavimas iš esmės leistų užkirsti dvigubą balsavimą. Šiuo atveju ketvirtadienį prieš rinkimus turėtų būti perduodami internetu balsavusių rinkėjų sąrašai ir iki penktadienio vakaro perduodami kiekvienai rinkimų apylinkės komisijai. Rinkimų apylinkės komisija rinkėjų sąraše, kuris bus naudojamas rinkimų dieną, turėtų pažymėti rinkėjus, kurie balsavo internetu. Jeigu ateis balsuoti pažymėtas sąraše rinkėjas, jam bus pranešta, kad jis balsavo internetu, ir, jeigu jam įstatymas leis, galės balsuoti rinkimų apylinkėje, o jo balsas, gautas internetu, nebus skaičiuojamas. Apylinkės rinkimų komisija tokių rinkėjų pavardes nedelsdama praneš apygardos rinkimų komisijai, ši – VRK. Paštu gautas internetu balsavusio rinkėjo balsas turėtų būti neskaičiuojamas.

Elektroninio biuletenio turinys turėtų išlikti slaptas iki rinkimų dienos pabaigos. Niekam negalėtų būti prieinami tarpiniai rinkimų rezultatai, neturėtų būti suteikta galimybė pakeisti rinkėjo paduoto balso turinio, įdėti papildomų rinkėjo balsų ar panaikinti rinkėjo balsus. Rinkėjų balsai turėtų būti užkoduojami panaudojant asimetrinius kriptografinius informacijos kodavimo būdus. Elektroninis biuletenis turi būti užkoduojamas rinkėjo kompiuteryje ar kitame rinkėjo įrenginyje, o interneto ryšio kanalais negalėtų būti perduodama nekoduota informacija.

Informacinė sistema turi būti prieinama audituoti tiek informacinės sistemos tvarkytojui, tiek išoriniams auditoriams. Turėtų būti atliekamas informacinės sistemos saugos auditas ir informacinės sistemos veikimo rinkimų metu auditas. Informacinės sistemos auditą turėtų atlikti informacinės sistemos valdytojo parinkti tarptautinių organizacijų sertifikuoti informacinių sistemų auditoriai. Atliekant auditą negalėtų būti pažeistas slaptumo užtikrinimo principas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Adamkienės bendraklasės atsiminimai: kai ji dar buvo ilgakasė Telšių gimnazistė, vaikinams teko padūsauti (71)

Kadenciją baigusio prezidento Valdo Adamkaus sutuoktinė, buvusi pirmoji šalies ponia Alma...

Įvertino Karpavičiaus turtų dalybų skandalą ir paaiškino – kuri žmona turi didesnę teisę į palikimą (1)

Daugiau nei 100 mln. Eur palikimas – štai dėl tokių pinigų šiandien surėmusias ietis laiko...

Renkantis butą atskaitos tašku tampa liūdnai pagarsėjęs Perkūnkiemis, po jo – viskas tik geryn Avulis: tai lyg koks getas (110)

Išsirinkti būstą – užduotis ne iš lengvųjų. Viena vertus, rinktis tikrai yra iš ko, kita...

Žydus gelbėjusiai vokietės ir lietuvio šeimai likimas smogė žiauriai: be gailesčio buvo ištremti į Sibirą (223)

1944 metų spalio 10 dieną į Lietuvos pajūrį įžengusi sovietinė kariuomenė atnešė...

Vokietijos bėgikė kratosi karščiausios planetos sportininkės etiketės – pirmoje vietoje jai sportas (66)

Tokio skaičiaus Vokietijos lengvaatletė Alica Schmidt ir pati kol kas negali suvokti – 500 tūkst....

Gūsingas vėjas neleis įsivyrauti šilumai, bet lietus trumpam pasitrauks (10)

Šiandien Lietuvos orus lems ciklono pietinis pakraštys. Praslinkus šiltajam atmosferos frontui,...

Suskystintas dujas gabenusio vairuotojo išsiblaškymo kaina – milžiniškas sprogimas greitkelyje (20)

Išsiblaškymo prie vairo kaina gali būti labai didelė. Telefone, pašalinėje veikloje paskendę...

Spąstai, į kuriuos pateko nieko neįtarę automobilių pirkėjai (70)

Mobiliojo ryšio blokavimo sistemoms milijonus skyrusi kalėjimų sistema ir toliau nesugeba...

Lietuvė pradėjo tvarkytis dokumentus europiečio statusui JK gauti. Tada išlindo keisti dalykai (83)

Britų valdžios įstaigose paslaptingai prapuola įrašai apie Europos Sąjungos piliečių...

Nesusipratimas restorane parodė nemalonią tiesą: vartoti svaigalus yra tapę daugiau negu norma (120)

Kavinės lankytojai, visiškai nevartojančiai alkoholio, alaus gamintojai rekomendavo nevengti...