Nors dalyvauti valstybės valdyme ir balsuoti rinkimuose gali visi demokratinės valstybės piliečiai, tačiau nepasitenkinimas išrinktais atstovais kasdien tampa viena garsiausiai skambančių temų Lietuvoje, o didėjantis nusivylimas iš kai kurių žmonių išvis atima norą balsuoti. Politologai ieško atsakymo, ko trūksta, kad visuomenė pasisakytų ir būtų išgirsta.
Rinkimai
© DELFI / Tomas Vinickas

Balsuoti trukdo politiniai skandalai

Politologas Linas Kojala pastebi žmonių susiskaldymą į dvi grupes – stabilią visuomenės dalį, kuri eina balsuoti, ir kitą dalį, kuri nemato poreikio. „Lietuvoje turime nemažą visuomenės segmentą, kuris yra apskritai nusivylęs demokratija, jos veikimu ir nemano, kad rinkimų procesas yra tinkamas būdas reikšti savo nuomonę. Jie nemano, kad šis būdas yra realiai efektyvus ir gali sąlygoti pokyčius, kurių nori rinkėjų grupė ar konkretus rinkėjas. Nusivylimas demokratija ir jos veikimu yra viena iš nebalsavimo priežasčių“, – aiškina politologas.

L. Kojala tiki, jog šių metų rinkimų aktyvumas bus ypač įdomus reginys. „Rinkimus įprastai sąlygoja skandalai, o mes jų matėme daug ir įvairių. Jie buvo susiję ne tik su valdančiąja koalicija, bet ir su tomis jėgomis, kurios visada pabrėžė jaunatvišką, liberalią politiką. Be abejo, Eligijaus Masiulio atvejis turėjo poveikį nemažai daliai rinkėjų, kurie tikėjosi, kad gali kažkas būti kitaip, jei į valdžią ateis nauja karta. Deja, tos naujos kartos atėjimas prasideda tokiu nemaloniu įvykiu. Dėl šių priežasčių beveik pusės visuomenės nematome rinkimuose“, – teigia politologas.

Rinkėjų pasyvumą lemia demokratijos krizė

L. Kojalos teigimu, tokios balsuotojų aktyvumo tendencijos nėra išskirtinai būdingos vien tik Lietuvai. „Daugelio Vakarų šalių kontekste matoma tokia pat situacija. Jungtinėse Amerikos Valstijose daugelyje rinkimų balsuojama irgi taip pat ar netgi kai kur šiek tiek mažiau. Šiuo atveju mes, matyt, išgyvename tam tikras tendencijas, kurias galima vadinti demokratijos krize ar bent jau nuolatiniu iššūkiu“, – tikina pašnekovas.

Politologas: baudų sistema priverstų žmones balsuoti

Politologas atkreipia dėmesį į augančią atskirtį tarp vadinamojo elito ir paprastų žmonių. Ir tai nėra vien tik Lietuvos bruožas. „Kuo toliau, tuo daugiau ši atskirtis kelia iššūkių demokratinėse sistemose. Atsiranda alternatyvių kandidatų, kurie reiškia radikalias, kraštutines idėjas, galinčias iš naujo mobilizuoti tuos rinkėjus, kurie galbūt iki tol rinkimuose nėra dalyvavę. Reikėtų ugdyti pilietiškumą ir kalbėti apie tai, nes kiekvienas pilietis turėtų suvokti esąs vienas iš savo valstybės šeimininkų. Valstybė nėra Seimas, nėra Vyriausybė ar Prezidentūra, valstybė – tai kiekvienas jos pilietis“, – pabrėžia L. Kojala.

Politologas tiki, jog tinkamiausias būdas veikti – tai piliečių gebėjimas burtis į įvairias grupes. „Nesvarbu, ar tai būtų bendruomenės, politinės organizacijos, ar, galiausiai, laiptinės susibūrimas ir susivienijimas. Mano manymu, Lietuvoje matoma vis daugiau reiškinių, rodančių, kad pilietinis aktyvumas, ypač tarp jaunesnio amžiaus žmonių, auga“, – teigia L. Kojala.

Bejėgiškumo jausmas valdyme – sovietmečio palikimas

Mykolo Romerio universiteto Politikos ir vadybos fakulteto docentas Mantas Bileišis mano, jog tai, kad ne visi piliečiai eina balsuoti, yra problema. „Nueiti ir balsuoti – primityvi piliečių dalyvavimo valdyme forma. Tačiau yra ir sudėtingesnės ir galima būti 100 proc. tikram, kad tie, kurie nedalyvauja primityvioje formoje, nedalyvaus ir sudėtingesnėje. Tai tam tikras pilietinės atsakomybės matas“, – tiki MRU atstovas.

M. Bileišio teigimu, bejėgiškumo jausmas valdyme Lietuvoje yra likęs nuo sovietmečio. „Dalyvavimas valdyme yra kaip kompetencija – išmoksti dalyvauti ir pajunti grįžtamąjį ryšį, jei nedalyvauji, jo nejauti. Tuomet žmonės, kaip kognityviniam disonanse, tarsi tuo ir pateisina: manęs niekas negirdi, todėl aš nedalyvausiu, manęs dar labiau negirdi, tai dar labiau nedalyvausiu. Tam, kad išmoktume ratą sukti į kitą pusę, reikia kitokio požiūrio“, – aiškina docentas.

MRU atstovas pastebi, jog žmonių nepasitikėjimas renkamais valdžios atstovais dažnai vadinamas priežastimi, kodėl nebalsuojama. M. Bileišis mano priešingai ir tikina, jog nepasitikėjimas renkamais atstovais yra pasekmė.

„Būčiau stiprus rinkimų įpareigojimo sistemos plėtojimo Lietuvoje šalininkas. Lietuviai – nedalyvaujantys ir užsispyrę, jie mato tik per piniginę. Jei atsirastų kokia nors užstato ar priverstinė baudos sistema, turbūt dalyvavimas šokteltų dramatiškai ir tai, ko gero, išspręstų labai daug problemų. Toks šalutinis teigiamas poveikis – būtų išspręsti daugybės užsienio piliečių klausimai ir atsisijotų tie žmonės, kuriems pilietybė išties svarbi, o kuriems ne“, – teigia pašnekovas.

Forumuose pasigenda visuomenės margumo

Problemą docentas įžvelgia ir dėl to, kaip piliečiams siunčiamas grįžtamasis ryšys iš valdžios atstovų. „Valdžia gal ir kuo mieliausiai išklausytų piliečius, vyksta tam skirti forumai, tačiau atranka į juos yra problematiška. Juose dalyvauja siaura, profesionalizuota grupė piliečių: tarp jų yra profesionalūs nevyriausybininkai, profesionalūs piliečiai, kurie tuo užsiima ir jie dažnai yra iš esmės patys atitrūkę nuo visuomenės. Tą visuomenės margumą perkelti į forumus turėtų būti valdžios reikalas“, – aiškina M. Bileišis.

Balsavimas
Balsavimas
© DELFI / Orestas Gurevičius

Docentas pateikia pavyzdį, jog Skandinavijoje, Beneliukso šalyse, buvo keliama korporatizmo utopija, kurioje valdžia nustato tam tikrus dalyvių kriterijus ir pripažįsta, kad yra miestiečiai ir yra provincijos žmonės, kad yra turtingi ir neturtingi piliečiai. Pagal šią idėją į forumus priverstinai kviečiami dalyvauti visų spalvų ir atspalvių žmonės.

„Dabar Lietuvoje toks dalyvavimas negalimas, jis yra uždaras ir dauguma piliečių nemato, kad dalyvauja verslas, stiprios profesinės grupės, medikai, teisininkai, tie patys nevyriausybininkai, kurie atstovauja išsilavinusią visuomenę. O prie balsadėžių ateina ir reikšmingi procentai tų, kurie neturi to išsilavinimo, neturi tos stiprios profesijos ir jie balsuoja protesto būsena“, – tikina pašnekovas.

Nebalsuoja tik emigrantai ir tie, kurie norėtų emigruoti

Vis dėlto MRU atstovas šiandieninį žmonių pasitikėjimą renkamais valdžios atstovais vertina teigiamai. „Europos kontekste nepasitikėjimas kyla ir visur yra didelis. Dažnai galvojame, kad skandinavai labai pasitiki, tačiau peržiūrėjus duomenis akivaizdu, kad tik socialinis pasitikėjimas vieni kitais vis dar yra gana didelis, tačiau politinis smunka ir jie turi rimtų abejonių. Kol Europoje pasitikėjimas menksta, tuo metu Lietuvoje pasitikėjimas auga ir skirtumas nuo Vakarų mažėja“, – pastebi M. Bileišis.

Docentas išskiria dvi grupes žmonių, kurie nedalyvauja valstybės valdyme ir rinkimuose jokiems kandidatams neskiria savo balso. „Vienas aiškus nepasitenkinimo balsas yra emigrantai, kurie balsuoja kojom. Antras – tie, kurie negali taip lengvai emigruoti. Paimkime didžiausią probleminę Lietuvos grupę – tai vidutinio amžiaus vyrai provincijose, dirbę kolūkyje. Jie yra beveik universaliai alkoholikai ar ant ribos. Jiems net emigruot yra labai sudėtingas iššūkis: darbą didmiestyje galbūt jie ir susirastų, bet negalėtų išlaikyti būsto ir keliauti į darbą“, – tikina pašnekovas.

Politologas: baudų sistema priverstų žmones balsuoti
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

M. Bileišio teigimu, paskatinti šiuos žmones dalyvauti valstybės valdyme yra didysis Lietuvos iššūkis. „Jeigu mes sugebėtume vidutinio amžiaus vyrus kažkokiu būdu išblaivinti ir bent tam tikrą jų proporciją priversti siekti savo bendruomenės gerovės – tai būtų pasaulinis proveržis“, – pabrėžia docentas.

Visų piliečių dalyvavimas pasiekiamas tik prievarta

Politikos apžvalgininkas Vladimiras Laučius, kitaip nei M. Bileišis, problemos nemato dėl to, jog ne visi piliečiai skuba balsuoti ir dalyvauti valstybės valdyme. „Lietuvoje galima laisvai reikšti savo mintis, nuomonę, balsuoti ir pasisakyti dėl patinkančių ar nepatinkančių politinių jėgų. Nuo paties žmogaus priklauso, ar jis savo teisėmis ir galimybėmis pasinaudos, ar ne. Žmonių pasyvumo balsavime problema būdinga ne tik Lietuvai“, – tikina politologas.

V. Laučiaus teigimu, visose visuomenėse didelė dalis žmonių nesidomi politika, nepaisant to, kad visuomenės grupės netrukdomos gali realizuoti politines teises ir dalyvauti valstybės valdyme.
„Visus žmones įtraukia tokios valstybės, kaip Sovietų Sąjunga, kurioje įprastai balsuodavo 99 proc. rinkėjų. Turime puikų, bet ne sektiną pavyzdį, nes tai yra prievarta. Tai yra valstybė, kuri nepaisė visų žmogaus teisių ir laisvių, kurioje žmonės neturėjo galimybių laisvai reikšti savo nuomonę ir dalyvauti politiniame gyvenime. Tai buvo formalus suvarymas į rinkimus, kuriuose ir kandidatai, ir sprendimai buvo aiškūs“, – teigia politologas.

Vladimiras Laučius
Vladimiras Laučius
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Daugumai žmonių dalyvavimas politikoje nesvarbus

Pasak V. Laučiaus, demokratinėje liberalioje valstybėje tokia prievarta yra neįsivaizduojama.

„Daugumai žmonių aktyvus dalyvavimas politikoje yra nebūdingas ir neįdomus. Turime susitaikyti su tikrove, kokia ji yra – daugelis žmonių labiau rūpinasi savo asmeniniais reikalais, savo karjeromis, negu bendruoju gėriu. Taip, galim juos priversti elgtis kitaip, bet tai prieštarautų liberalios demokratijos principams“, – pabrėžia pašnekovas.

Politologas nemano, kad piliečių pasyvumą balsavime reikėtų vadinti problema.

„Problema tai tampa tik tuo atveju, jei jie nebalsuoja dėl kokių nors teisės balsuoti apribojimų, kurie yra neteisingi ir kurie prieštarautų Konstitucijai ir demokratinei santvarkai. Tada tai būtų problema, o dabar laisvą pasirinkimą vadinti problema nėra teisinga“, – mano V. Laučius.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

VSD pažymose – ne tik „MG Baltic“: atskleisti kitos įtakingos verslo grupės veiksmai (197)

Neleistinus politikų ir verslo ryšius tiriantis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas...

Latvijos ekonomistas: pamirškite apie 20–30 proc. algų augimą (45)

Darbdaviai Baltijos šalyse dar puikiai pamena praėjusią finansų krizę, todėl darbuotojams...

Artimieji susikibo dėl nužudyto kovotojo Morkevičiaus palaikų: už urnos laikymą namuose velionio mylimajai gresia bauda (65)

2016 metų gruodį nužudytas garsus kovotojas Remigijus Morkevičius , kuris TV žiūrovams buvo...

Prie jūros susiruošusi moteris pateko į kuriozinę padėtį autobuse (9)

Vilnietė Marija atsidūrė gana kuriozinėje situacijoje. Moteris su keturmete dukra iš sostinės...

Druskininkų meras Ričardas Malinauskas užfiksuotas pikantiškoje vietoje (155)

Antradienio vakarą Druskininkų miesto meras Ričardas Malinauskas leido kartu su šimtais...

Puiki trąša svogūnų laiškams: augs kaip išprotėję (14)

Jei norite užsiauginti stambių ir skanių svogūnų, turite atsižvelgti į daugybę aspektų....

Orai: po trumpo lietaus temperatūra pašėlusiai kils – galimas 30 laipsnių karštis (19)

Itin gražiais ir šiltais orais lepinusi gegužė nesiliaus mūsų stebinti ir toliau. Savaitės...

Odontologės įspėja: neatlikus įprastos procedūros, gresia baisios ligos ir byrantys dantys (163)

Kada paskutinį kartą jums buvo atlikta burnos higienos procedūra? Odontologės įspėja, kad...

Vyrų siaubas: ar įmanoma sustabdyti plikimą? (21)

Plikimas yra šis tas, su kuo teks susidurti daugeliui vyrų. Ir nieko nepadarysi. Mokslininkai jau...

DELFI skaitytojai atvėrė namų duris: pamatykite, kaip jie gyvena (28)

Konkursas „Interjeras, kurį sukūriau pats“ paskatino daugybę DELFI skaitytojų pasidalinti savo...