aA
Nors dalyvauti valstybės valdyme ir balsuoti rinkimuose gali visi demokratinės valstybės piliečiai, tačiau nepasitenkinimas išrinktais atstovais kasdien tampa viena garsiausiai skambančių temų Lietuvoje, o didėjantis nusivylimas iš kai kurių žmonių išvis atima norą balsuoti. Politologai ieško atsakymo, ko trūksta, kad visuomenė pasisakytų ir būtų išgirsta.
Rinkimai
© DELFI / Tomas Vinickas

Balsuoti trukdo politiniai skandalai

Politologas Linas Kojala pastebi žmonių susiskaldymą į dvi grupes – stabilią visuomenės dalį, kuri eina balsuoti, ir kitą dalį, kuri nemato poreikio. „Lietuvoje turime nemažą visuomenės segmentą, kuris yra apskritai nusivylęs demokratija, jos veikimu ir nemano, kad rinkimų procesas yra tinkamas būdas reikšti savo nuomonę. Jie nemano, kad šis būdas yra realiai efektyvus ir gali sąlygoti pokyčius, kurių nori rinkėjų grupė ar konkretus rinkėjas. Nusivylimas demokratija ir jos veikimu yra viena iš nebalsavimo priežasčių“, – aiškina politologas.

L. Kojala tiki, jog šių metų rinkimų aktyvumas bus ypač įdomus reginys. „Rinkimus įprastai sąlygoja skandalai, o mes jų matėme daug ir įvairių. Jie buvo susiję ne tik su valdančiąja koalicija, bet ir su tomis jėgomis, kurios visada pabrėžė jaunatvišką, liberalią politiką. Be abejo, Eligijaus Masiulio atvejis turėjo poveikį nemažai daliai rinkėjų, kurie tikėjosi, kad gali kažkas būti kitaip, jei į valdžią ateis nauja karta. Deja, tos naujos kartos atėjimas prasideda tokiu nemaloniu įvykiu. Dėl šių priežasčių beveik pusės visuomenės nematome rinkimuose“, – teigia politologas.

Rinkėjų pasyvumą lemia demokratijos krizė

L. Kojalos teigimu, tokios balsuotojų aktyvumo tendencijos nėra išskirtinai būdingos vien tik Lietuvai. „Daugelio Vakarų šalių kontekste matoma tokia pat situacija. Jungtinėse Amerikos Valstijose daugelyje rinkimų balsuojama irgi taip pat ar netgi kai kur šiek tiek mažiau. Šiuo atveju mes, matyt, išgyvename tam tikras tendencijas, kurias galima vadinti demokratijos krize ar bent jau nuolatiniu iššūkiu“, – tikina pašnekovas.

Politologas: baudų sistema priverstų žmones balsuoti

Politologas atkreipia dėmesį į augančią atskirtį tarp vadinamojo elito ir paprastų žmonių. Ir tai nėra vien tik Lietuvos bruožas. „Kuo toliau, tuo daugiau ši atskirtis kelia iššūkių demokratinėse sistemose. Atsiranda alternatyvių kandidatų, kurie reiškia radikalias, kraštutines idėjas, galinčias iš naujo mobilizuoti tuos rinkėjus, kurie galbūt iki tol rinkimuose nėra dalyvavę. Reikėtų ugdyti pilietiškumą ir kalbėti apie tai, nes kiekvienas pilietis turėtų suvokti esąs vienas iš savo valstybės šeimininkų. Valstybė nėra Seimas, nėra Vyriausybė ar Prezidentūra, valstybė – tai kiekvienas jos pilietis“, – pabrėžia L. Kojala.

Politologas tiki, jog tinkamiausias būdas veikti – tai piliečių gebėjimas burtis į įvairias grupes. „Nesvarbu, ar tai būtų bendruomenės, politinės organizacijos, ar, galiausiai, laiptinės susibūrimas ir susivienijimas. Mano manymu, Lietuvoje matoma vis daugiau reiškinių, rodančių, kad pilietinis aktyvumas, ypač tarp jaunesnio amžiaus žmonių, auga“, – teigia L. Kojala.

Bejėgiškumo jausmas valdyme – sovietmečio palikimas

Mykolo Romerio universiteto Politikos ir vadybos fakulteto docentas Mantas Bileišis mano, jog tai, kad ne visi piliečiai eina balsuoti, yra problema. „Nueiti ir balsuoti – primityvi piliečių dalyvavimo valdyme forma. Tačiau yra ir sudėtingesnės ir galima būti 100 proc. tikram, kad tie, kurie nedalyvauja primityvioje formoje, nedalyvaus ir sudėtingesnėje. Tai tam tikras pilietinės atsakomybės matas“, – tiki MRU atstovas.

M. Bileišio teigimu, bejėgiškumo jausmas valdyme Lietuvoje yra likęs nuo sovietmečio. „Dalyvavimas valdyme yra kaip kompetencija – išmoksti dalyvauti ir pajunti grįžtamąjį ryšį, jei nedalyvauji, jo nejauti. Tuomet žmonės, kaip kognityviniam disonanse, tarsi tuo ir pateisina: manęs niekas negirdi, todėl aš nedalyvausiu, manęs dar labiau negirdi, tai dar labiau nedalyvausiu. Tam, kad išmoktume ratą sukti į kitą pusę, reikia kitokio požiūrio“, – aiškina docentas.

MRU atstovas pastebi, jog žmonių nepasitikėjimas renkamais valdžios atstovais dažnai vadinamas priežastimi, kodėl nebalsuojama. M. Bileišis mano priešingai ir tikina, jog nepasitikėjimas renkamais atstovais yra pasekmė.

„Būčiau stiprus rinkimų įpareigojimo sistemos plėtojimo Lietuvoje šalininkas. Lietuviai – nedalyvaujantys ir užsispyrę, jie mato tik per piniginę. Jei atsirastų kokia nors užstato ar priverstinė baudos sistema, turbūt dalyvavimas šokteltų dramatiškai ir tai, ko gero, išspręstų labai daug problemų. Toks šalutinis teigiamas poveikis – būtų išspręsti daugybės užsienio piliečių klausimai ir atsisijotų tie žmonės, kuriems pilietybė išties svarbi, o kuriems ne“, – teigia pašnekovas.

Forumuose pasigenda visuomenės margumo

Problemą docentas įžvelgia ir dėl to, kaip piliečiams siunčiamas grįžtamasis ryšys iš valdžios atstovų. „Valdžia gal ir kuo mieliausiai išklausytų piliečius, vyksta tam skirti forumai, tačiau atranka į juos yra problematiška. Juose dalyvauja siaura, profesionalizuota grupė piliečių: tarp jų yra profesionalūs nevyriausybininkai, profesionalūs piliečiai, kurie tuo užsiima ir jie dažnai yra iš esmės patys atitrūkę nuo visuomenės. Tą visuomenės margumą perkelti į forumus turėtų būti valdžios reikalas“, – aiškina M. Bileišis.

Balsavimas
Balsavimas
© DELFI / Orestas Gurevičius

Docentas pateikia pavyzdį, jog Skandinavijoje, Beneliukso šalyse, buvo keliama korporatizmo utopija, kurioje valdžia nustato tam tikrus dalyvių kriterijus ir pripažįsta, kad yra miestiečiai ir yra provincijos žmonės, kad yra turtingi ir neturtingi piliečiai. Pagal šią idėją į forumus priverstinai kviečiami dalyvauti visų spalvų ir atspalvių žmonės.

„Dabar Lietuvoje toks dalyvavimas negalimas, jis yra uždaras ir dauguma piliečių nemato, kad dalyvauja verslas, stiprios profesinės grupės, medikai, teisininkai, tie patys nevyriausybininkai, kurie atstovauja išsilavinusią visuomenę. O prie balsadėžių ateina ir reikšmingi procentai tų, kurie neturi to išsilavinimo, neturi tos stiprios profesijos ir jie balsuoja protesto būsena“, – tikina pašnekovas.

Nebalsuoja tik emigrantai ir tie, kurie norėtų emigruoti

Vis dėlto MRU atstovas šiandieninį žmonių pasitikėjimą renkamais valdžios atstovais vertina teigiamai. „Europos kontekste nepasitikėjimas kyla ir visur yra didelis. Dažnai galvojame, kad skandinavai labai pasitiki, tačiau peržiūrėjus duomenis akivaizdu, kad tik socialinis pasitikėjimas vieni kitais vis dar yra gana didelis, tačiau politinis smunka ir jie turi rimtų abejonių. Kol Europoje pasitikėjimas menksta, tuo metu Lietuvoje pasitikėjimas auga ir skirtumas nuo Vakarų mažėja“, – pastebi M. Bileišis.

Docentas išskiria dvi grupes žmonių, kurie nedalyvauja valstybės valdyme ir rinkimuose jokiems kandidatams neskiria savo balso. „Vienas aiškus nepasitenkinimo balsas yra emigrantai, kurie balsuoja kojom. Antras – tie, kurie negali taip lengvai emigruoti. Paimkime didžiausią probleminę Lietuvos grupę – tai vidutinio amžiaus vyrai provincijose, dirbę kolūkyje. Jie yra beveik universaliai alkoholikai ar ant ribos. Jiems net emigruot yra labai sudėtingas iššūkis: darbą didmiestyje galbūt jie ir susirastų, bet negalėtų išlaikyti būsto ir keliauti į darbą“, – tikina pašnekovas.

Politologas: baudų sistema priverstų žmones balsuoti
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

M. Bileišio teigimu, paskatinti šiuos žmones dalyvauti valstybės valdyme yra didysis Lietuvos iššūkis. „Jeigu mes sugebėtume vidutinio amžiaus vyrus kažkokiu būdu išblaivinti ir bent tam tikrą jų proporciją priversti siekti savo bendruomenės gerovės – tai būtų pasaulinis proveržis“, – pabrėžia docentas.

Visų piliečių dalyvavimas pasiekiamas tik prievarta

Politikos apžvalgininkas Vladimiras Laučius, kitaip nei M. Bileišis, problemos nemato dėl to, jog ne visi piliečiai skuba balsuoti ir dalyvauti valstybės valdyme. „Lietuvoje galima laisvai reikšti savo mintis, nuomonę, balsuoti ir pasisakyti dėl patinkančių ar nepatinkančių politinių jėgų. Nuo paties žmogaus priklauso, ar jis savo teisėmis ir galimybėmis pasinaudos, ar ne. Žmonių pasyvumo balsavime problema būdinga ne tik Lietuvai“, – tikina politologas.

V. Laučiaus teigimu, visose visuomenėse didelė dalis žmonių nesidomi politika, nepaisant to, kad visuomenės grupės netrukdomos gali realizuoti politines teises ir dalyvauti valstybės valdyme.
„Visus žmones įtraukia tokios valstybės, kaip Sovietų Sąjunga, kurioje įprastai balsuodavo 99 proc. rinkėjų. Turime puikų, bet ne sektiną pavyzdį, nes tai yra prievarta. Tai yra valstybė, kuri nepaisė visų žmogaus teisių ir laisvių, kurioje žmonės neturėjo galimybių laisvai reikšti savo nuomonę ir dalyvauti politiniame gyvenime. Tai buvo formalus suvarymas į rinkimus, kuriuose ir kandidatai, ir sprendimai buvo aiškūs“, – teigia politologas.

Vladimiras Laučius
Vladimiras Laučius
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Daugumai žmonių dalyvavimas politikoje nesvarbus

Pasak V. Laučiaus, demokratinėje liberalioje valstybėje tokia prievarta yra neįsivaizduojama.

„Daugumai žmonių aktyvus dalyvavimas politikoje yra nebūdingas ir neįdomus. Turime susitaikyti su tikrove, kokia ji yra – daugelis žmonių labiau rūpinasi savo asmeniniais reikalais, savo karjeromis, negu bendruoju gėriu. Taip, galim juos priversti elgtis kitaip, bet tai prieštarautų liberalios demokratijos principams“, – pabrėžia pašnekovas.

Politologas nemano, kad piliečių pasyvumą balsavime reikėtų vadinti problema.

„Problema tai tampa tik tuo atveju, jei jie nebalsuoja dėl kokių nors teisės balsuoti apribojimų, kurie yra neteisingi ir kurie prieštarautų Konstitucijai ir demokratinei santvarkai. Tada tai būtų problema, o dabar laisvą pasirinkimą vadinti problema nėra teisinga“, – mano V. Laučius.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Visoje Lietuvoje fiksuojamas didelis pavojus: rekomenduojama nebūti lauke, gresia rimtas gaisras (91)

Trečiadienio ryte Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai pranešus, kad Lietuvos link iš...

Užkalnis. Prailginkim darbo savaitę iki šešių dienų (332)

Kaip jums toks pasiūlymas? Ir atostogos tegul būna dvi savaites per metus. Nes ilsimės, šiaip jau,...

Dėl Sutkaus spaudžiamas Karoblis: buvo daromi įvairūs bandymai, bet užimta gynybinė pozicija (49)

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis tikina, kad jis nuo pat pradžių yra užsiėmęs...

Putinas ilgai nedelsė: pasirašė įsaką dėl pasų Donbaso gyventojams papildyta 16.18 (884)

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įsaką dėl supaprastintos pilietybės...

Baras „Hooters“ Vilniuje tyliai užvėrė duris – nepasiteisino idėja (85)

Prieš beveik dvejus metus Vilniuje atidarytas visame pasaulyje didžiakrūtėmis padavėjomis...

Gyvai / Bandymas sustabdyti smukimą: „Rytas“ – „Pieno žvaigždės“ (2)

Trečiadienį vienintelėse Lietuvos krepšinio lygos ( LKL ) rungtynėse akis į akį stoja dvi ne...

Veidų atpažinimo įranga „apsipažino“: studentas padavė į teismą „Apple“ (3)

Studentas iš Niujorko pateikė 1 mlrd. JAV dolerių vertės ieškinį JAV korporacijai „Apple...

Iš Baltarusijos į Lietuvą artėjęs didelis miško gaisras pakeitė kryptį (87)

Pasieniečiai pranešė, jog iš Baltarusijos į Lietuvą trečiadienio popietę artėjęs didelis...

Geriate kavą iš vienkartinių puodelių? Darote sau meškos paslaugą (2)

Daugelio rankose kone kasdien pastebimas vienkartinis kavos puodelis teršia aplinką labiau nei gali...

Putinas: mums nusispjauti ant Vakarų sankcijų, jei pritrauksime verslą (135)

Sankcijos, kurias Vakarai įvedė Rusijai, jau dabar nėra efektyvios, o jei šaliai pavyks sukurti...