Pabėgėlių integracija Lietuvoje: ką jie veikia ir kokias išmokas gauna?

Pabėgėlių tema yra itin jautri tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Nors įsipareigojimai dėl šių asmenų priėmimo jau priimti, diskusijos vis dar nesiliauja: vieniems atrodo, kad pabėgėliams skiriama per mažai dėmesio, o kiti jiems demonstruoja atvirą priešiškumą. Tačiau aišku viena – visiems kyla klausimas, kaip vyksta pabėgėlio integracija Lietuvoje.

Pirmiausia mokosi lietuvių kalbos

Vien valstybinėms institucijoms pasirūpinti pabėgėlių integracija būtų labai sunku, todėl labai svarbi nevyriausybinių organizacijų pagalba.

Štai Raudonojo Kryžiaus draugija visame pasaulyje padeda pabėgėliams. Lietuvoje ši Nevyriausybinė organizacija užsiima pabėgėlių konsultavimu teisiniais ir socialiniais klausimais, taip pat teikia jiems būtiniausius daiktus ir priemones ką tik peržengus Lietuvos Respublikos sieną. Draugija bendradarbiauja su valstybe ir rūpinasi svetimšalių poreikiais.

Ką pastebi šios organizacijos atstovai Lietuvoje? Kaip bebūtų, problema vyrauja kalbant apie darbo pasiūlymus pabėgėliams. Mažai įmonių ar juridinių asmenų išdrįsta įdarbinti užsienietį. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos generalinė sekretorė Gintarė Guzevičiūtė, sako, kad darbdaviai bijo kitos religijos, vertybių, tradicijų ir, svarbiausia, lietuvių kalbos nemokančių darbuotojų.

„Norint susirasti darbą, reikia turėti kažkokias lietuvių kalbos žinias, turi greitai išmokti mūsų kalbą“, – teigia G. Guzevičiūtė.

Kad integracija vyktų sparčiau, anot jos, lietuvių kalbos pabėgėliai mokomi, kol gyvena Rukloje. Be to, lygiagrečiai dar ir yra vertinama svetimšalio sveikata, kompetencijos ir, esant norui, suteikiama galimybė jam persikvalifikuoti. Visa tai turėtų padėti greičiau integruotis. Prie to daug prisideda ir nevyriausybinės organizacijos, siūlančios įvairiapusišką pagalbą.

„Didelis akcentas Rukloje yra skiriamas kalbos mokymui ir kvalifikacijos įvertinimui - ieškoma, kur žmogus galėtų dirbti, kokia jo kompetencija. Taip pat yra galimybė jam persikvalifikuoti. Tai gali užtrukti iki 9 mėnesių“, – aiškina G. Guzevičiūtė.

Raudonojo Kryžiaus draugijos atstovė pastebi, kad dažnai pabėgėlių lūkesčiai būna gerokai didesni ir jie tikisi nemenkų pajamų. Tačiau jiems tenka susitaikyti su tuo, kad čia atvykę žmonės iš valstybės išmokų tikrai nepraturtės. Paskaičiuota, kiek ir ko jiems reikia, kad galėtų pragyventi ir integruotis.

Tai kokios vis dėlto išmokos mokamos pabėgėliams? Šiuo metu numatyta, kad kol svetimšaliai gyvena Pabėgėlių priėmimo centre jie gauna 61 eurą maistui ir 10 eurų smulkioms išlaidoms per mėnesį. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių skyriaus vedėja Eglė Čaplikienė priduria, kad pabėgėliams Rukloje, šalia piniginės išmokos, teikiama ir visapusiška labdara.

„Labdara būna maisto produktais, drabužiais, taip pat jie aprūpinami namų apyvokos daiktais, patalyne, vaikams skirtomis priemonėmis, jei reikia, vaistais“, – vardija E. Čaplikienė.

Anot jos, savivaldybės teritorijoje integracijos laikotarpiu asmenims yra mokama mėnesinė piniginė išmoka būtiniausioms reikmėms – būsto nuomai, komunalinėms paslaugoms, maistui, transportui ir kt. Šios kas mėnesį mokamos pašalpos dydis priklauso nuo šeimyninės padėties: vienam asmeniui mokama 204 Eur; dviejų asmenų šeimai – 306 Eur; 3 asmenų šeimai 408 Eur; jeigu daugiau kaip trys asmenys šeimoje – papildomai kiekvienam asmeniui skiriama 51 Eur pašalpa. Po pusės metų pašalpa sumažėja perpus.

Taip pat persikėlus į savivaldybę suaugusiam asmeniui išmokama vienkartinė 204 Eur įsikūrimo pašalpa, vaikui – 102 Eur, o nelydimam nepilnamečiui užsieniečiui sulaukus pilnametystės – 1122 Eur.

Finansuoja ES

Lygių galimybių skyriaus vedėja E. Čaplikienė akcentuoja, kad valstybės biudžeto lėšos pabėgėlių išlaikymui nenaudojamos, finansavimas gaunamas iš Europos Sąjungos.

„Vieno asmens perkėlimas ir integracija iš Graikijos ir Italijos kainuoja 6000 Eur, o iš Turkijos – 10 000 Eur. Visas šias lėšas finansuoja Europos Sąjunga, todėl Lietuvos biudžeto lėšos nenaudojamos“, – teigia E. Čaplikienė.

Konfliktas dėl socialinės lygybės

Nors iš gaunamų pajamų pabėgėliai turėtų pragyventi, G. Guzevičiūtė teigia, kad pabėgėliai skundžiasi, kad tiek jiems per mažai. Dėl perkėlimo ir ir integracijos procedūrų skundų dažniausiai jie neturi. Tiesa, E. Čaplikienė priduria, kad svetimšaliams nepatinka ir šalti Lietuvos orai.

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos generalinė sekretorė ramina, kad, nepaisant to, jog ši organizacija teikia įvairiapusišką pagalbą pabėgėliams, mūsų tautiečiai taip pat nelieka pamiršti – pagalba jiems nemažėja.

Taip pat kai kam atrodo, kad pabėgėlių skundai yra socialiai neteisingi, nes nemažai lietuvių gyvena sunkiai, todėl ir kyla visuomenės susipriešinimas bei konfliktas dėl pabėgėlių priėmimo ir integracijos Lietuvoje. Bet Lygių galimybių skyriaus vedėja E. Čaplikienė akcentuoja, jog visuomenė turėtų pasistengti suprasti naujakurius.

„Reikėtų remtis ne išankstinėmis nuomonėmis, nusistatymais, baimėmis šių žmonių atžvilgiu, bet būti atviresniems kitų tautybių, kitokio tikėjimo žmonėms ir padėti jiems įsilieti į mūsų visuomenę asmeniškai prisidedant, savanoriaujant“, – sako E. Čaplikienė.

Pagal Europos Sąjungos pabėgėlių perkėlimo programą, iki 2017 metų pabaigos Lietuva turi priimti 1105 asmenis. Šiuo metu šalyje integruojasi 172 pabėgėliai.