Šiandien vis daugiau jaunų žmonių svarsto apie emigraciją. Visuomenėje kalbama, kad ne ekonominė padėtis jaunuosius specialistus veja į svečias šalis, o patriotiškumo trūkumas. Čia atsigręžiama į mokyklas ir švietimo sistemą, kalbama, kad švietimo įstaigose per mažai šnekama apie pagarbą ir meilę tėvynei. Tai kaip vis dėlto ugdomas patriotiškumas mokyklose?
Mokiniai
© DELFI (V. Deveikytės nuotr.)

Pilietiškumas – privalomas dalykas mokyklose

Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamento direktorė Žydronė Žukauskaitė-Kasparienė teigia, kad pilietiškumas mokyklose yra privalomas dėstyti dalykas, taip kaip lietuvių kalba ar matematika. Pilietiškumo pamokos vyksta 9 – 10 klasėse.

„Šį dalyką dažniausiai dėsto istorijos, geografijos mokytojai. Jo turinį sudaro: svarbiausios Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatos, bendruomenės ir visuomenės struktūra, jų tvarkymosi būdai, pagrindinės valdžios institucijos ir jų funkcijos, demokratijos vertybės ir principai. Mokomasi kritinio informacijos vertinimo. Dėstomos nacionalinio saugumo, demokratinei valstybei kylančių vidaus pavojų, visuomenės problemų ir kitos temos“, – pasakoja Ž. Žukauskaitė-Kasparienė.

Anot jos, pilietinis ugdymas, kaip mokomasis dalykas, yra akcentuojamas Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Valstybinėje švietimo strategijoje, todėl neapsiribojama tik viena savaitine pamoka.

„Bendrosiose programose jis integruojamas į kitus dalykus. Mokiniai skatinami pažinti ir suprasti tautos kultūrą, perimti jos tradicijas, įgyti brandžią tautinę ir pilietinę savimonę. Tai atsispindi istorijos, lietuvių kalbos, pilietinės visuomenės pagrindų, etikos, meninių dalykų programose. 11–12 kl. mokiniai gali rinktis kūno kultūros modulį „Krašto gynyba“, kuris parengtas kartu su Krašto apsaugos ministerija ir su mokiniais užsiima pedagoginę kvalifikaciją turintys karininkai“, – teigia Ž. Žukauskaitė-Kasparienė.

Patriotizmo ugdymas atiduotas į neformaliojo švietimo rankas

Be to, pilietiškumo mokomasi ir neformaliojo ugdymo, būrelių, užsiėmimų metu. Taip pat, kaip pasakoja Bendrojo ugdymo departamento direktorė Ž. Žukauskaitė-Kasparienė, mokyklos dažnai bendradarbiauja su vietinėmis bendruomenėmis ir kartu rengia šventes, skirtas valstybinėms šventėms paminėti.

„Mokyklos savo veiklos planuose kasmet numato patriotinius renginius, į kuriuos įtraukia ir vietos bendruomenės narius. Švietimo įstaigose švenčiamos valstybinės šventės, rengiami Sausio 13-osios ir kitų atmintinų dienų minėjimai. Įvairūs konkursai, organizuojami Krašto apsaugos, Švietimo ir mokslo ministerijų, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, sutraukia šimtus mokinių iš visų Lietuvos rajonų. Mokiniai dalyvauja įvairiuose pilietinio, tautinio ir lituanistinio ugdymo projektuose“, – pasakoja Ž. Žukauskaitė-Kasparienė.

Taip pat specialistė akcentuoja, kad kasmet vyksta tradicinis konkursas „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“, kur mokiniai dalyvauja rašydami rašinius. Mokyklose veikia įvairios pilietiškumą ir patriotizmą skatinančios organizacijos: Ateitininkai, Skautai, Maironiečiai, Valančiukai, Šauliai, įvairūs klubai, pvz., etninės kultūros, mokinių folkloro kolektyvai ir kt.

Švietimo įstaigos ne vienerius metus bendradarbiauja su Lietuvos šaulių sąjunga, Lietuvos kariuomene.

Piliečius ugdo Šaulių sąjunga

Ir iš tikrųjų didelį darbą ugdant jaunų žmonių patriotiškumą daro Lietuvos šaulių sąjunga. Pasak Lietuvos šaulių vado Liudo Gumbino, sąjunga nuolat rengia stovyklas jaunimui, kurių metu ugdomas jų patriotškumas ir bendruomeniškumas.

„Pirmiausia, vien šiais metais virš 5 tūkstančių moksleivių buvo mūsų stovyklose. Manau, kad tai yra akivaizdus skaičius, kuris rodo, kiek jaunuolių dalyvauja šauliškoj veikloj, kurios metu diegiamas pilietiškumo jausmas, supratimas, istorinė samprata, pareigų atlikimas“, – teigia L. Gumbinas.

Šaulių vadas akcentuoja, kad sąjunga yra sukarinta, tačiau su daug edukacinių programų. Anot jo, stovyklose mokoma žygiuoti, kelti vėliavą, gerbti uniformas, atlikti pareigas, budėti, lyderystės. Taip pat yra važiuojama į muziejus arba kviečiamasi garbūs svečiai.

Tačiau šauliška veikla užsiimti gali ne tik jaunimas, bet ir suaugę. Jie gali prisidėti prie istorinės atminties, dalyvauja Vasario 16 – sios ir Kovo 11 – sios minėjimuose, tvarko kapus. Bet svarbiausia, kad dalyvaujantys patriotiniuose renginiuose savo patirtį perduoda kitoms kartoms.

„Nereikia pamiršti ir kito atvejo, kad tie suaugę žmonės yra tėvai ir tas vertybes, tą supratimą diegia savo vaikams. Aš manau, kad tai yra pakankamai paprastas, bet labai platus ir svarbus dalykas“, – teigia Lietuvos šaulių vadas L. Gumbinas.

Mano, kad pilietinis ugdymas turi vykti dar intensyviau

Tiesa, vieningai sutariama, kad pirmiausia patriotinis švietimas turi prasidėti mokyklose. Laikinai einančios pareigas Moksleivių sąjungos prezidentės Dovilės Bikelytės nuomone, švietimo įstaigose pilietiškumo ugdymas galėtų vykti dar aktyviau. Jos teigimu, daugeliu atveju tai priklauso nuo pačios mokyklos ir mokytojų metodų.

„Priklauso viskas ir nuo mokytojo, ir nuo mokyklos, yra įvairių pavyzdžių. Taip, vieni mokytojai, kurie tą patys supranta, tai įvairiais būdais tą pilietiškumą ugdo. Bet kita vertus, kitose mokyklose mokytojai nevisiškai supranta to pilietiškumo, jo svarbos, naudos, prasmės“, – mano D. Bikelytė.

Pasak jos, būtina skatinti moksleivių dalyvavimą visuomeninėje veikloje, padėti miesto bendruomenei, dalyvauti organizuojamose akcijose. Taip pat reikia jaunimą supažindinti su Lietuvos istorija kitokiais būdais, nes dabartiniai jau gali būti nepatrauklūs. Siūloma ieškoti priimtinesnių jaunam žmogui būdų, kaip perteikti informaciją, nes dabar jauni žmonės dažnai neturi motyvacijos būti pilietiškais.

Kviečiame dalyvauti portale DELFI vykdomoje apklausoje:

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Orai: po trumpo lietaus temperatūra pašėlusiai kils – galimas 30 laipsnių karštis (2)

Itin gražiais ir šiltais orais lepinusi gegužė nesiliaus mūsų stebinti ir toliau. Savaitės...

Odontologės įspėja: neatlikus įprastos procedūros, gresia baisios ligos ir byrantys dantys (136)

Kada paskutinį kartą jums buvo atlikta burnos higienos procedūra? Odontologės įspėja, kad...

Priverstinė emigracija į Norvegiją neatšaldė svajonės laimę kurti Lietuvoje (54)

Po studijų kelių įmonių biuruose dirbusi Vaida Juodževičiūtė metė sau iššūkį ir prieš...

6 priežastys atsisakyti „Chrome“ naršyklės (147)

Naršyklė yra nepakankamai saugi, greičiau iškrauna nešiojamojo kompiuterio bateriją, perduoda...

Druskininkų meras Ričardas Malinauskas užfiksuotas pikantiškoje vietoje (96)

Antradienio vakarą Druskininkų miesto meras Ričardas Malinauskas leido kartu su šimtais...

Mitais apipinti Balio paplūdimiai vilioja ir atstumia (8)

Balio salą gaubia daugybė senųjų ir modernių mitų. Vienas garsiausių – kad į šią salą...

DELFI skaitytojai atvėrė namų duris: pamatykite, kaip jie gyvena (18)

Konkursas „Interjeras, kurį sukūriau pats“ paskatino daugybę DELFI skaitytojų pasidalinti savo...

Kodėl meluojame, kalbėdami apie seksą? (9)

Daugybę metų visuomenėje gyvuoja stereotipas, bylojantis apie tai, kad vyrai turi gerokai daugiau...

Kilniaširdiškas keturmečio poelgis sugraudino daugelį (2)

Austinas Perine‘as, keturmetis iš Birmingamo, Alabamos valstijos, tapo tikra vietos įžymybe, kai...

Neišnaudotų resursų dar turintis Maksvytis: tikiuosi, duosime gerą kovą „Lietuvos rytui“

Klaipėdos „Neptūnas“ nors ne tiesiausiu keliu, tačiau galingu akordu užbaigė...