aA
Šiandien vis daugiau jaunų žmonių svarsto apie emigraciją. Visuomenėje kalbama, kad ne ekonominė padėtis jaunuosius specialistus veja į svečias šalis, o patriotiškumo trūkumas. Čia atsigręžiama į mokyklas ir švietimo sistemą, kalbama, kad švietimo įstaigose per mažai šnekama apie pagarbą ir meilę tėvynei. Tai kaip vis dėlto ugdomas patriotiškumas mokyklose?
Mokiniai
© DELFI (V. Deveikytės nuotr.)

Pilietiškumas – privalomas dalykas mokyklose

Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamento direktorė Žydronė Žukauskaitė-Kasparienė teigia, kad pilietiškumas mokyklose yra privalomas dėstyti dalykas, taip kaip lietuvių kalba ar matematika. Pilietiškumo pamokos vyksta 9 – 10 klasėse.

„Šį dalyką dažniausiai dėsto istorijos, geografijos mokytojai. Jo turinį sudaro: svarbiausios Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatos, bendruomenės ir visuomenės struktūra, jų tvarkymosi būdai, pagrindinės valdžios institucijos ir jų funkcijos, demokratijos vertybės ir principai. Mokomasi kritinio informacijos vertinimo. Dėstomos nacionalinio saugumo, demokratinei valstybei kylančių vidaus pavojų, visuomenės problemų ir kitos temos“, – pasakoja Ž. Žukauskaitė-Kasparienė.

Anot jos, pilietinis ugdymas, kaip mokomasis dalykas, yra akcentuojamas Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Valstybinėje švietimo strategijoje, todėl neapsiribojama tik viena savaitine pamoka.

„Bendrosiose programose jis integruojamas į kitus dalykus. Mokiniai skatinami pažinti ir suprasti tautos kultūrą, perimti jos tradicijas, įgyti brandžią tautinę ir pilietinę savimonę. Tai atsispindi istorijos, lietuvių kalbos, pilietinės visuomenės pagrindų, etikos, meninių dalykų programose. 11–12 kl. mokiniai gali rinktis kūno kultūros modulį „Krašto gynyba“, kuris parengtas kartu su Krašto apsaugos ministerija ir su mokiniais užsiima pedagoginę kvalifikaciją turintys karininkai“, – teigia Ž. Žukauskaitė-Kasparienė.

Patriotizmo ugdymas atiduotas į neformaliojo švietimo rankas

Be to, pilietiškumo mokomasi ir neformaliojo ugdymo, būrelių, užsiėmimų metu. Taip pat, kaip pasakoja Bendrojo ugdymo departamento direktorė Ž. Žukauskaitė-Kasparienė, mokyklos dažnai bendradarbiauja su vietinėmis bendruomenėmis ir kartu rengia šventes, skirtas valstybinėms šventėms paminėti.

„Mokyklos savo veiklos planuose kasmet numato patriotinius renginius, į kuriuos įtraukia ir vietos bendruomenės narius. Švietimo įstaigose švenčiamos valstybinės šventės, rengiami Sausio 13-osios ir kitų atmintinų dienų minėjimai. Įvairūs konkursai, organizuojami Krašto apsaugos, Švietimo ir mokslo ministerijų, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, sutraukia šimtus mokinių iš visų Lietuvos rajonų. Mokiniai dalyvauja įvairiuose pilietinio, tautinio ir lituanistinio ugdymo projektuose“, – pasakoja Ž. Žukauskaitė-Kasparienė.

Taip pat specialistė akcentuoja, kad kasmet vyksta tradicinis konkursas „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“, kur mokiniai dalyvauja rašydami rašinius. Mokyklose veikia įvairios pilietiškumą ir patriotizmą skatinančios organizacijos: Ateitininkai, Skautai, Maironiečiai, Valančiukai, Šauliai, įvairūs klubai, pvz., etninės kultūros, mokinių folkloro kolektyvai ir kt.

Švietimo įstaigos ne vienerius metus bendradarbiauja su Lietuvos šaulių sąjunga, Lietuvos kariuomene.

Piliečius ugdo Šaulių sąjunga

Ir iš tikrųjų didelį darbą ugdant jaunų žmonių patriotiškumą daro Lietuvos šaulių sąjunga. Pasak Lietuvos šaulių vado Liudo Gumbino, sąjunga nuolat rengia stovyklas jaunimui, kurių metu ugdomas jų patriotškumas ir bendruomeniškumas.

„Pirmiausia, vien šiais metais virš 5 tūkstančių moksleivių buvo mūsų stovyklose. Manau, kad tai yra akivaizdus skaičius, kuris rodo, kiek jaunuolių dalyvauja šauliškoj veikloj, kurios metu diegiamas pilietiškumo jausmas, supratimas, istorinė samprata, pareigų atlikimas“, – teigia L. Gumbinas.

Šaulių vadas akcentuoja, kad sąjunga yra sukarinta, tačiau su daug edukacinių programų. Anot jo, stovyklose mokoma žygiuoti, kelti vėliavą, gerbti uniformas, atlikti pareigas, budėti, lyderystės. Taip pat yra važiuojama į muziejus arba kviečiamasi garbūs svečiai.

Tačiau šauliška veikla užsiimti gali ne tik jaunimas, bet ir suaugę. Jie gali prisidėti prie istorinės atminties, dalyvauja Vasario 16 – sios ir Kovo 11 – sios minėjimuose, tvarko kapus. Bet svarbiausia, kad dalyvaujantys patriotiniuose renginiuose savo patirtį perduoda kitoms kartoms.

„Nereikia pamiršti ir kito atvejo, kad tie suaugę žmonės yra tėvai ir tas vertybes, tą supratimą diegia savo vaikams. Aš manau, kad tai yra pakankamai paprastas, bet labai platus ir svarbus dalykas“, – teigia Lietuvos šaulių vadas L. Gumbinas.

Mano, kad pilietinis ugdymas turi vykti dar intensyviau

Tiesa, vieningai sutariama, kad pirmiausia patriotinis švietimas turi prasidėti mokyklose. Laikinai einančios pareigas Moksleivių sąjungos prezidentės Dovilės Bikelytės nuomone, švietimo įstaigose pilietiškumo ugdymas galėtų vykti dar aktyviau. Jos teigimu, daugeliu atveju tai priklauso nuo pačios mokyklos ir mokytojų metodų.

„Priklauso viskas ir nuo mokytojo, ir nuo mokyklos, yra įvairių pavyzdžių. Taip, vieni mokytojai, kurie tą patys supranta, tai įvairiais būdais tą pilietiškumą ugdo. Bet kita vertus, kitose mokyklose mokytojai nevisiškai supranta to pilietiškumo, jo svarbos, naudos, prasmės“, – mano D. Bikelytė.

Pasak jos, būtina skatinti moksleivių dalyvavimą visuomeninėje veikloje, padėti miesto bendruomenei, dalyvauti organizuojamose akcijose. Taip pat reikia jaunimą supažindinti su Lietuvos istorija kitokiais būdais, nes dabartiniai jau gali būti nepatrauklūs. Siūloma ieškoti priimtinesnių jaunam žmogui būdų, kaip perteikti informaciją, nes dabar jauni žmonės dažnai neturi motyvacijos būti pilietiškais.

Kviečiame dalyvauti portale DELFI vykdomoje apklausoje:

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Dėl Sutkaus spaudžiamas Karoblis: buvo daromi įvairūs bandymai, bet užimta gynybinė pozicija (15)

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis tikina, kad jis nuo pat pradžių yra užsiėmęs...

Įsijautusiems į gerai gyvenančiųjų rolę pataria atsikvošėti: realiai esate susireikšminę vidutiniokai (127)

Save aukštesniajai-vidurinei klasei priskiriantis, bet pinigų valdyti nemokantis jaunimas turėtų...

Putinas ilgai nedelsė: pasirašė įsaką dėl pasų Donbaso gyventojams papildyta 16.18 (432)

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įsaką dėl supaprastintos pilietybės...

Lietuviai įspėjo į Graikiją keliaujančius tautiečius: net dienos metu nepraraskite budrumo (31)

Nenuspėjami, ant kalnų išsibarstę, per 700 tūkst. gyventojų turintys Atėnai . Ar juos įmanoma...

Pritarė atlyginimų biudžetininkams didinimui: kai kurių darbuotojų algos kils 15 proc. atnaujinta 17.01 (169)

Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė darbo grupės parengtai viešojo sektoriaus...

Dar vienas didelis gaisras, prasidėjęs nuo degančios žolės: Rokiškio r. sudegė pastatai, užsiliepsnojo miškas (10)

Trečiadienį dėl degančios žolės kilo dar vienas didelis gaisras. Šįkart Rokiškio r.,...

Songailų baras „Hooters“ Vilniuje tyliai užvėrė duris – nepasiteisino idėja (7)

Prieš beveik dvejus metus Vilniuje atidarytas visame pasaulyje didžiakrūtėmis padavėjomis...

Abituriento įspūdžiai po anglų kalbos egzamino: pasijutau lyg man tyčia trukdytų (7)

Noriu pasidalinti patirtimi apie šiandienos anglų kalbos egzamino kalbėjimo dalį. Esu nusivylęs,...

Jauna Klaipėdos aktorė: gali galvoti, kad didesniuose miestuose visko daugiau, bet yra ir kita pusė

„Visada gali galvoti, kad Vilniuje visko daugiau, sulauksi daugiau pasiūlymų, ten visi užsiima...

Atnaujinta angliška DELFI versija: ne tik svarbiausios naujienos, bet ir užsieniečiams naudinga informacija

Skaitomiausias naujienų portalas DELFI pristato atnaujintą anglišką portalo versiją. Nuo šiol...