aA
Šiandien vis daugiau jaunų žmonių svarsto apie emigraciją. Visuomenėje kalbama, kad ne ekonominė padėtis jaunuosius specialistus veja į svečias šalis, o patriotiškumo trūkumas. Čia atsigręžiama į mokyklas ir švietimo sistemą, kalbama, kad švietimo įstaigose per mažai šnekama apie pagarbą ir meilę tėvynei. Tai kaip vis dėlto ugdomas patriotiškumas mokyklose?
Mokiniai
© DELFI (V. Deveikytės nuotr.)

Pilietiškumas – privalomas dalykas mokyklose

Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamento direktorė Žydronė Žukauskaitė-Kasparienė teigia, kad pilietiškumas mokyklose yra privalomas dėstyti dalykas, taip kaip lietuvių kalba ar matematika. Pilietiškumo pamokos vyksta 9 – 10 klasėse.

„Šį dalyką dažniausiai dėsto istorijos, geografijos mokytojai. Jo turinį sudaro: svarbiausios Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatos, bendruomenės ir visuomenės struktūra, jų tvarkymosi būdai, pagrindinės valdžios institucijos ir jų funkcijos, demokratijos vertybės ir principai. Mokomasi kritinio informacijos vertinimo. Dėstomos nacionalinio saugumo, demokratinei valstybei kylančių vidaus pavojų, visuomenės problemų ir kitos temos“, – pasakoja Ž. Žukauskaitė-Kasparienė.

Anot jos, pilietinis ugdymas, kaip mokomasis dalykas, yra akcentuojamas Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Valstybinėje švietimo strategijoje, todėl neapsiribojama tik viena savaitine pamoka.

„Bendrosiose programose jis integruojamas į kitus dalykus. Mokiniai skatinami pažinti ir suprasti tautos kultūrą, perimti jos tradicijas, įgyti brandžią tautinę ir pilietinę savimonę. Tai atsispindi istorijos, lietuvių kalbos, pilietinės visuomenės pagrindų, etikos, meninių dalykų programose. 11–12 kl. mokiniai gali rinktis kūno kultūros modulį „Krašto gynyba“, kuris parengtas kartu su Krašto apsaugos ministerija ir su mokiniais užsiima pedagoginę kvalifikaciją turintys karininkai“, – teigia Ž. Žukauskaitė-Kasparienė.

Patriotizmo ugdymas atiduotas į neformaliojo švietimo rankas

Be to, pilietiškumo mokomasi ir neformaliojo ugdymo, būrelių, užsiėmimų metu. Taip pat, kaip pasakoja Bendrojo ugdymo departamento direktorė Ž. Žukauskaitė-Kasparienė, mokyklos dažnai bendradarbiauja su vietinėmis bendruomenėmis ir kartu rengia šventes, skirtas valstybinėms šventėms paminėti.

„Mokyklos savo veiklos planuose kasmet numato patriotinius renginius, į kuriuos įtraukia ir vietos bendruomenės narius. Švietimo įstaigose švenčiamos valstybinės šventės, rengiami Sausio 13-osios ir kitų atmintinų dienų minėjimai. Įvairūs konkursai, organizuojami Krašto apsaugos, Švietimo ir mokslo ministerijų, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, sutraukia šimtus mokinių iš visų Lietuvos rajonų. Mokiniai dalyvauja įvairiuose pilietinio, tautinio ir lituanistinio ugdymo projektuose“, – pasakoja Ž. Žukauskaitė-Kasparienė.

Taip pat specialistė akcentuoja, kad kasmet vyksta tradicinis konkursas „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“, kur mokiniai dalyvauja rašydami rašinius. Mokyklose veikia įvairios pilietiškumą ir patriotizmą skatinančios organizacijos: Ateitininkai, Skautai, Maironiečiai, Valančiukai, Šauliai, įvairūs klubai, pvz., etninės kultūros, mokinių folkloro kolektyvai ir kt.

Švietimo įstaigos ne vienerius metus bendradarbiauja su Lietuvos šaulių sąjunga, Lietuvos kariuomene.

Piliečius ugdo Šaulių sąjunga

Ir iš tikrųjų didelį darbą ugdant jaunų žmonių patriotiškumą daro Lietuvos šaulių sąjunga. Pasak Lietuvos šaulių vado Liudo Gumbino, sąjunga nuolat rengia stovyklas jaunimui, kurių metu ugdomas jų patriotškumas ir bendruomeniškumas.

„Pirmiausia, vien šiais metais virš 5 tūkstančių moksleivių buvo mūsų stovyklose. Manau, kad tai yra akivaizdus skaičius, kuris rodo, kiek jaunuolių dalyvauja šauliškoj veikloj, kurios metu diegiamas pilietiškumo jausmas, supratimas, istorinė samprata, pareigų atlikimas“, – teigia L. Gumbinas.

Šaulių vadas akcentuoja, kad sąjunga yra sukarinta, tačiau su daug edukacinių programų. Anot jo, stovyklose mokoma žygiuoti, kelti vėliavą, gerbti uniformas, atlikti pareigas, budėti, lyderystės. Taip pat yra važiuojama į muziejus arba kviečiamasi garbūs svečiai.

Tačiau šauliška veikla užsiimti gali ne tik jaunimas, bet ir suaugę. Jie gali prisidėti prie istorinės atminties, dalyvauja Vasario 16 – sios ir Kovo 11 – sios minėjimuose, tvarko kapus. Bet svarbiausia, kad dalyvaujantys patriotiniuose renginiuose savo patirtį perduoda kitoms kartoms.

„Nereikia pamiršti ir kito atvejo, kad tie suaugę žmonės yra tėvai ir tas vertybes, tą supratimą diegia savo vaikams. Aš manau, kad tai yra pakankamai paprastas, bet labai platus ir svarbus dalykas“, – teigia Lietuvos šaulių vadas L. Gumbinas.

Mano, kad pilietinis ugdymas turi vykti dar intensyviau

Tiesa, vieningai sutariama, kad pirmiausia patriotinis švietimas turi prasidėti mokyklose. Laikinai einančios pareigas Moksleivių sąjungos prezidentės Dovilės Bikelytės nuomone, švietimo įstaigose pilietiškumo ugdymas galėtų vykti dar aktyviau. Jos teigimu, daugeliu atveju tai priklauso nuo pačios mokyklos ir mokytojų metodų.

„Priklauso viskas ir nuo mokytojo, ir nuo mokyklos, yra įvairių pavyzdžių. Taip, vieni mokytojai, kurie tą patys supranta, tai įvairiais būdais tą pilietiškumą ugdo. Bet kita vertus, kitose mokyklose mokytojai nevisiškai supranta to pilietiškumo, jo svarbos, naudos, prasmės“, – mano D. Bikelytė.

Pasak jos, būtina skatinti moksleivių dalyvavimą visuomeninėje veikloje, padėti miesto bendruomenei, dalyvauti organizuojamose akcijose. Taip pat reikia jaunimą supažindinti su Lietuvos istorija kitokiais būdais, nes dabartiniai jau gali būti nepatrauklūs. Siūloma ieškoti priimtinesnių jaunam žmogui būdų, kaip perteikti informaciją, nes dabar jauni žmonės dažnai neturi motyvacijos būti pilietiškais.

Kviečiame dalyvauti portale DELFI vykdomoje apklausoje:

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Reformos pasekmės: mokytojai masiškai išeina iš darbo, dalis nežino, ar gaus atlyginimą (598)

Iki rugsėjo pabaigos liko vos kelios dienos, tačiau vis dar yra tokių mokyklų, kuriose mokytojai...

Oficiali statistika: kaip ir kodėl didėjo kainos po euro įvedimo (335)

Statistikos departamento renkami duomenys rodo, kad kainos nuo 2015 metų, kuomet buvo įvestas...

Kirkilas apie prieš krizę pakeltas pensijas: ir dabar manau, kad pasielgėme teisingai (41)

Seimo pirmininko pavaduotojas Gediminas Kirkilas pripažįsta, kad 2006–2008 metais užimdamas...

Lietuvos bankas, policija ir kitos institucijos toliau merkia pinigus į rusiškas IT sistemas LRT tyrimas (168)

Be Lietuvos banko, dar bent septynios svarbiausios valstybės institucijos – Policijos...

„Ryanair“ atšaukia šimtus skrydžių: laukia didžiausias streikas per visą bendrovės istoriją (4)

Penktadienį, rugsėjo 28 d., „Ryanair“ pilotai surengs streiką, kuris, jų teigimu, bus...

Darosi nejuokinga: kol rinktinei vadovaus Adomaitis, Motiejūnas nebus į ją kviečiamas? (22)

Donatas Motiejūnas nusprendė nutraukti tylą ir atvirai prakalbo apie konfliktą su Lietuvos...

Paaiškėjus įžūliam melui, iš „Mis Ukraina“ konkurso nugalėtojos atimta karūna

Rugsėjo 20 d. Ukrainos sostinėje Kijeve vykusio grožio konkurso „Mis Ukraina“ nugalėtoja...

Pranckietis piktinasi opozicija: jie nedirba savo darbo (36)

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis piktinasi opozicija, kuriai atsisakius registruotis...

Medikai įvardijo šąlančių galūnių kaltininkus – galite atpažinti rimtą ligą (9)

Storos vilnonės kojinės ir karštas puodelis arbatos – tokiomis priemonėmis šąlančių...

Vizito pabaigoje – netikėtas popiežiaus perspėjimas: Baltijos šalys visada yra pavojuje (190)

Popiežius Pranciškus sako suprantantis Baltijos šalims nuolat gresiantį pavojų, nepaisant to,...