Lietuvoje dar 2014 m. atkurtas Tautinių mažumų departamentas, kuris atsakingas už integracijos politiką. Tačiau ją įgyvendinti vien departamentui būtų labai sudėtinga, todėl aktyviai veikia beveik 300 nevyriausybinių tautinių mažumų organizacijų, 6 tautinių mažumų kultūros centrai, bendruomenių sekmadieninės mokyklos. Visų šių organizacijų tikslas yra vienas – palengvinti integraciją 154 skirtingų tautybių žmonėms Lietuvoje.
Švietimas, pažinimas, dialogas
Anot departamento atstovų, nereikėtų kalbėti apie integraciją kaip problemą: svarbiau žinoti pagrindinius uždavinius ir planus. O visi iškilę nesutarimai atsiranda dėl nežinojimo ar nesusikalbėjimo.
Vienas iš svarbiausių departamento veiklos principų yra teisingas ir nediskriminuojantis visuomenės informavimas.
„Švietimas, pažinimas, dialogas – tai kertiniai atviros, tolerantiškos visuomenės akmenys. Departamentas yra keturių Lietuvoje veikiančių tautinių mažumų kultūros centrų steigėjas. Pasitelkiame juos informacijos sklaidai regionuose, tautinės tolerancijos ugdymui. Žmonės tampa pakantesni, tolerantiškesni, kai susipažįsta su nežinomu jiems dalyku iš arčiau“, – sako Tautinių mažumų politikos analizės ir informacijos skyriaus vedėja Vaiva Vėželytė-Pokladova.
Jos teigimu, svarbu paminėti, kad lyginant su kitomis Lietuvoje romų tautinė grupė patiria didesnę socialinę atskirtį, todėl reikalauja papildomų priemonių. Atskiras dėmesys skiriamas ir Pietryčių Lietuvos regionui, kuriame natūraliai vyksta tarpkultūrinis dialogas.
Skirtingoms tautinėms mažumoms rūpi skirtingi dalykai. Vieniems svarbu tapatybėms išsaugojimas, kitiems - švietimo ar socialiniai klausimai. Dialogą tarp mažumų ir viešojo sektoriaus užtikrinti padeda nevyriausybinės organizacijos, kurios dažnai tampa tarpininkais.
Nevyriausybinių organizacijų svarba
„Partnerystė yra būtina ir neatsiejama tiek viešojo sektoriaus, tiek NVO veiklos dalis. Visų pirma, bendradarbiaujant vyksta vertikali komunikacija, išgirstama visuomenės nuomonė. Valstybės įstaigos turi galimybę bendradarbiaudamos konsultuotis su visuomene ir formuoti arba vystyti savo veiklos kryptį, atsižvelgdamos į žmogų, jo poreikius, pageidavimus. Nevyriausybinėms organizacijoms valstybės įstaigos gali tapti svarbiu partneriu, įgyvendinant reikšmingus sumanymus, ieškant palaikymo ar paramos“, – teigia V. Vėželytė-Pokladova.
Pasak departamento atstovų, kiekvienoje šalyje yra tautinių mažumų organizacijos, jų nariai dalyvauja valstybės valdyme ir sprendžia opiausius klausimus.
Vienas iš svarbiausių aspektų yra bendradarbiavimas su įvairių sričių atstovais. Tam labai padeda tautinių mažumų kultūros centrai. Jų Lietuvoje – šeši.
Nevyriausybinės organizacijos turi galimybę gauti finansavimą tautinių mažumų bendruomenių šventėms ir istorinėms datoms bei įvykiams paminėti, pilietiškumo skatinimo projektams, šeštadieninių-sekmadieninių mokyklų veiklai, laidoms ir programoms apie įvairių tautybių bendruomenes, tautinių mažumų istoriją, kultūrą ir tradicijas, tautinių mažumų kultūriniams-pažintiniams renginiams, festivaliams, leidybai, vaikų ir jaunimo tarpkultūrinio dialogo skatinimo stovykloms, mokslinėms konferencijoms.
Lietuviai tampa vis tolerantiškesni
Europos Komisijos užsakymu buvo vykdyta apklausa apie diskriminaciją. Jos duomenimis, Lietuvoje net 95 procentai gyventojų palankiai vertintų darbą su baltaodžiu tautinės mažumos atstovu. 67 proc. jaustųsi gerai dirbdami su tamsiaodžiu, 68 proc. – su azijietiškos kilmės asmenimis ir tik 49 proc. teigiamai vertintų kolegą romą.
Bendra Europos Sąjungos gyventojų statistika rodo, jog 92 proc. reaguotų palankiai į vaikų ryšius su baltaodžiais tautinių mažumų atstovais, 69 proc. būtų palankūs vaikų ryšiams su azijietiškos kilmės asmenimis, 64 proc. – su tamsiaodžiais ir 45 procentai – su romais.
Tyrimo duomenimis, didžiausia tolerancija pasižymi jauni ir didesnį išsilavinimą turintys asmenys. Taip pat tie, kurių aplinkoje jau yra draugų, priklausančių tautinėms mažumoms.
