aA
Niekas nesiginčys, kad geriausiai žino, ko reikia miestui, būtent jo gyventojai. Kaip tik todėl Lietuvoje vis daugėja sprendimų, kurie įtraukia gyventojus į sprendimų priėmimo procesą. DELFI domisi, ką iš tiesų gali gyventojai?
Gyventojai turi daug galimybių dalyvauti vietos savivaldoje
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Kiekviename Lietuvos kampelyje atsiranda aktyvių piliečių, kurie reiškia didelį norą dalyvauti savo miesto savivaldoje. Tai tampa natūralu ir netgi labai populiaru. Gyventojai buriasi į bendruomenes, asociacijas ir teikia pasiūlymus bei skundus savo miesto savivaldybėms, o pastarosios, savo ruožtu, deklaruoja, jog visuomet priima ir svarsto piliečių prašymus. Tačiau kiek iš tikrųjų savivaldybės bendradarbiauja su gyventojais?

Piliečiai labai aktyvūs

Iš principo daugelyje savivaldybių suteikta galimybė piliečiams bendrauti su miestų valdžia bei teikti pasiūlymus. Pasak Lietuvos savivaldybių asociacijos, sukurta daugybė įvairių įrankių, leidžiančių piliečiams dalyvauti savivaldos procesuose ir gyventojai tuo aktyviai naudojasi. Vilniaus miesto mero patarėjas viešiesiems ryšiams Aleksandras Zubriakovas teigia, kad bent jau vilniečiai yra itin aktyvūs miesto valdymo klausimais.

„Vilniečiai yra aktyvūs ir neabejingi savo mylimo miesto gyventojai. Savivaldybė kasdien sulaukia šimtų gyventojų prašymų, skambučių, elektroninių laiškų ir „Facebook" žinučių. Per socialinius tinklus dažniausiai rašoma merui, vicemerams, nes jie yra aktyvūs socialinių tinklų vartotojai. 1 aukšto Interesantų aptarnavimo skyriuje vidutiniškai per dieną aptarnaujama apie 500 gyventojų“, – vardina A. Zubriakovas.

Jis priduria, kad Vilniuje populiaru kreiptis tiesiogiai į merą. Kasdien gyventojai Vilniaus miesto merui parašo apie 80 elektroninių laiškų ir paskambina kelias dešimtis kartų, teiraudamiesi dėl smulkių ūkinių klausimų ar siūlydami savo iniciatyvas užsienio investuotojams pritraukti.

Meras visko nesprendžia

Pasak A. Zubriakovo, dėl tokio didelio piliečių aktyvumo meras nespėja atsakyti į visas užklausas. Be to, kai kurie klausimai turi būti nagrinėjami atitinkamų departamentų.

„Savaime suprantama, kad meras asmeniškai visų problemų mieste nesprendžia, todėl padėjėjos nukreipia interesantus atsakingiems departamentams, specialistams arba kitoms žinyboms. Stengiamasi padėti ir atsakyti absoliučiai visiems besikreipiantiems“, – teigia mero patarėjas.

Vilniaus savivaldybės atstovas sako, kad gyventojai turi ne vieną būdą, kaip dalyvauti miesto valdyme.

„Gyventojai teikia savivaldybei įvairius siūlymus ir per Peticijų komisiją, prie Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veikia Nevyriausybinių organizacijų taryba, 19 visuomeninių komisijų. Komisijos nagrinėja pačias aktualiausias miesto problemas, padeda Tarybai ir komitetams gauti vietos bendruomenių, organizacijų, institucijų atstovų nuomonę nagrinėjamais klausimais bei teikia pasiūlymus. Gyventojų renkami 166 gyvenamosios vietos bendruomenių atstovai, seniūnaičiai atstovauja savo seniūnaitijų gyventojams, organizuoja sueigas, teikia apibendrintus pasiūlymus, svarsto metinius seniūnijų planus ir seniūno ataskaitas, vertina ir teikia pastabas ruošiant įvairias Savivaldybės tvarkas“, – aiškina A. Zubriakovas.

Anot jo, taip pat gyventojai aktyviai dalyvauja savivaldoje, teikdami pasiūlymus ir vertindami savivaldybės sprendimus dėl teritorijų planavimo, tvarkymo, vilniečių užimtumo ir laisvalaikio organizavimo, socialinių paslaugų teikimo.

Dėl piliečių savivaldos sprendžia pačios savivaldybės

Bendruomenių ir savivaldybių tarpusavio bendradarbiavimą skatina Vidaus reikalų ministerija (VRM), kuri jau keletą metų tiria gyventojų pasitikėjimą valstybės ir savivaldybių institucijomis.

Tačiau, pasak VRM Viešojo valdymo politikos departamento Vietos savivaldos politikos skyriaus, savivaldybių nuomonė tirta dar nebuvo. Todėl ministerija, siekdama identifikuoti gyventojų dalyvavimo sprendžiant vietos problemas, yra numačiusi atlikti reprezentatyvią savivaldybių politikų, seniūnų ir seniūnaičių apklausą. Tiesa, VRM gyventojų integracijos į savivaldybių reikalus nevykdo. Kiek piliečiai gali dalyvauti savo miesto valdyme, nustato pati savivaldybė. Tačiau stengiamasi, kad gyventojų nuomonė visuomet būtų išgirsta.

„Savivaldybės pagal Konstituciją ir įstatymus veikia savarankiškai, jos turi laisvę ir iniciatyvos teisę organizuoti konsultavimąsi su gyventojais įvairiomis formomis – organizuodamos vietos gyventojų apklausas, viešus svarstymus, įtraukdamos gyventojus į savivaldybės sudaromas darbo grupes, tarybos komisijas, vertindamos gyventojų nuomonę, pateiktą savivaldybei e – būdu, per socialinius tinklus ir kitaip, taip pat tiesiogiai savivaldybės politikams ir darbuotojams susitinkant su gyventojais“, – teigia Vidaus reikalų ministerijos atstovai.

Kartais savivaldai trūksta kompetencijos

Tiesa, VRM iš atliktų apklausų yra padariusi išvadą, kad kai kuriems miesto savivaldoje dalyvaujantys ir kitų gyventojų interesus atstovaujantiems piliečiams, pavyzdžiui, seniūnaičiams, kartais trūksta žinių tinkamai vykdyti pareigas.

„Vidaus reikalų ministerija, įvertinusi, kad gyventojų atstovams – seniūnaičiams – dažnai trūksta pagrindinių žinių, kad jie galėtų tinkamai atstovauti savo bendruomenei, nuo 2015 m. rengia ir platina seniūnaičiams informacinį leidinį – „Seniūnaičio žinyną“. Šiame leidinyje aiškiai ir suprantama gyventojams forma pateikiama informacija apie aktualiausias gyvenimo sritis, kuri padėtų seniūnaičiams susiorientuoti viešosios valdžios kompetencijose ir tinkamai atstovauti gyventojų interesams bei, prireikus, suteikti jiems būtiną informaciją“, – teigia Vidaus reikalų ministerijos atstovai.

Iš principo savivaldybių gyventojai dalyvauti savo miesto savivaldoje gali įvairiais būdais. Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovė Indrė Viliūnienė teigia, kad piliečiai nuolat prisideda prie savivaldybės darbo.

„Gyventojai renka savivaldybių tarybų narius ir merą, su jais jie gali tiesiogiai bendrauti ir po rinkimų. Gyventojai gali susipažinti su tarybų darbotvarkėmis, sprendimų projektais, turi galimybę dalyvauti įvairių komitetų posėdžiuose, kuriuose svarstomi jiems rūpimi klausimai. Savivaldybių tinklapiuose tiesiogiai transliuojami tarybų posėdžiai. Piliečiai taip pat gali tiesiogiai rinkti seniūnaičius, kurie atstovauja savo teritorijos gyventojų interesams savivaldybėje“, – vardija I. Viliūnienė.

Bendruomenės norėtų daugiau įtakos

Tačiau Kauno bendruomenių centrų asociacijos vadovas Ramūnas Navickas sako, kad kol kas ne visos savivaldybės išgirsta gyventojų nuomonę. Jo teigimu, tiek Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga, tiek pati Kauno bendruomenių centrų asociacija kartais susiduria su kai kurių savivaldybių abejingumu sprendžiant gyventojams aktualius klausimus.

„Bendra tendencija tokia, kad didžiųjų savivaldybių atstovai turi formaliai reaguoti, ką jie ir daro. Jie atrašo į gyventojų paklausimus. Patirtis sako, kad su bendruomenių organizacijomis bendraujama gražiai, bet ne visada pavyksta susitarti“, – pasakoja R. Navickas.

Anot jo, kur kas blogesnė situacija yra mažesnėse savivaldybėse, pavyzdžiui, Panevėžio, kur su vietos bendruomene palaikomi labai menki kontaktai.

Tačiau su tuo nesutinka Panevėžio meras Rytis Račkauskas, kuris sako, kad mieste yra sudaryta daugybė galimybių panevėžiečiams prisidėti prie miesto savivaldos.

„Visada akcentavau, kad svarbiausia - skatinti ir sudaryti visas sąlygas bendruomenėms realiai dalyvauti miesto valdyme. Kadencijos pradžioje pirmieji Lietuvoje įkūrėme Bendruomenių, visuomeninių organizacijų ir jaunimo reikalų komitetą“, – vardija R. Račkauskas.

Be to, jis mano, kad prie didesnio gyventojų įsitraukimo prisideda ir savivaldybės tarybos posėdžių transliacijos.

„Jau kelerius metus mieste įdiegtos elektroninės demokratijos priemonės – panevėžiečiai gali tiesiogiai stebėti Tarybos posėdžių transliacijas, komentuoti sprendimus, išsakyti nuomonę, elektroniniu būdu registruoti problemas, pateikti peticijas, iniciatyvas, klausimus ir į juos operatyviai gauti atsakymus, dalyvauti apklausose, forumuose ir kt. Panevėžiečiai su Savivaldybės vadovais, Tarybos nariais gali bendrauti ir tiesiogiai – atvykdami į priėmimus“, – sako Panevėžio miesto meras.

VRM skatina bendradarbiavimą

Vidaus reikalų ministerija savo ruožtu tvirtina, kad būtina siekti, jog informacija gyventojams apie savivaldybėje vykstančius procesus ir gyventojų galimybes juose dalyvauti būtų pateikiama kuo įvairesnėmis formomis, įvertinus skirtingas gyventojų interesų grupes, jų gebėjimus įsisavinti teikiamą informaciją.

„Manome, kad būtina kuo plačiau ir kuo įvairesnėmis formomis ir būdais, pavyzdžiui, organizuojant vietos gyventojų apklausas, viešus svarstymus, įtraukiant gyventojus į savivaldybės sudaromas darbo grupes, tarybos komisijas, vertinant gyventojų nuomonę, pateiktą savivaldybei e - būdu, per socialinius tinklus ir kitaip, įtraukti gyventojus į vietos valdžios sprendimų priėmimą. Būtina įgalinti gyventojus patiems prisidėti prie vietos sąlygų gerinimo ir leisti pasijusti kartu su vietos valdžia atsakingais už tai, kas vyksta jų bendruomenėse“, – komentuoja Vidaus reikalų ministerija.

Jos atstovų teigimu, labai svarbus veiksnys – abipusė konstruktyvi komunikacija tarp gyventojų ir vietos politikų ar savivaldybės administracijos, grįžtamasis ryšys iš vietos valdžios ir nuolatinis, tikras, o ne „rinkiminis“ rūpinimasis gyventojų problemomis ir tų problemų sprendimas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ukrainos kariuomenės karininkas: rusai į Ukrainą važiuoja kaip į safarį – pašaudyti į „chacholus“ (594)

Atskridus į Kijevą įtarti tai, kad šalis kariauja, galima dėl sugriežtintos patikros oro uoste...

Stulbinantis atsitiktinumas: lietuviai sutrumpino darbo laiką – pelnas išaugo kartais (79)

Dvi Lietuvos įmonės „Engineer“ ir „Valandinis“, veikiančios statybų srityje, nuo rugsėjo...

Puikus Sabonio vakaras: dvigubas dublis ir pergalė prieš „Heat“ (1)

Penktadienį vakare Indianos „Pacers“ (9-6) namuose 99:91 (18:27, 32:16, 22:24, 27:24) pranoko...

Įstrigusi auklėtinių pažanga Jasikevičiaus mintis sugrąžino į vasarą (82)

„Aš jau kartosiuosi“, – pats žurnalistus perspėjo Šarūnas Jasikevičius. Kauno...

Orai: nesušalkite, atkeliauja šlapdriba (11)

Po žiemiškos šeštadienio nakties kuklios 7 °C šilumos įdienojus sulauks tik pajūrio...

Sostinėje „eTransport“ automobilis aplamdė stovinčias mašinas ir apvirto (31)

Vėlų penktadienio vakarą, apie 23 val., Vilniuje, Mindaugo g. apvirto pavėžėjimo įmonės „...

Kas liko iš kaimų, kuriuose augo Lietuvos šviesuoliai (1)

Tokių kaimų, kuriuose gimė ir augo Lietuvos šviesuoliai – menininkai, pedagogai, mokslininkai,...

Keli faktai apie Marko Zuckerbergo santuoką ją paverčia išties keista: nuo neįprasto susitarimo iki dramos vestuvių dieną (28)


 „Facebook“ įkūrėjas Markas Zuckerbergas ir Priscilla Chan neabejotinai yra įtakingos...

Sunkiai suvokiamas atvejis: penkiametė tapo mama (87)

1939 metais Liną Mediną motina nuvežė į Peru esančio Pisko miesto ligoninę. Iš atokiame...

Apmaudus vakaras Kaune: pratęsimą išplėšęs „Žalgiris“ jame nesulaikė Pangoso ir krito prieš „Barcą“ (616)

Penktadienio vakarą kovos lauke Nemuno saloje susigrūmė dvi šlovingą istoriją turinčios...