Iš pradžių kontraversiškas diskusijas kėlęs šauktinių grąžinimo klausimas šiandien teturi vieną atsakymą – tai yra neišvengiama pareiga savo šaliai. Šiandieninė statistika vis dėlto įrodo, kad didžioji dalis žmonių šauktinių gražinimą laiko teisingu sprendimu. Apie tai kalba Rytų Europos studijų centro vadovas doktorantas Linas Kojala ir Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas.
Generolo Silvestro Žukausko poligonas
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

- Kaip šauktinių karo prievolė formuoja pilietišką jaunimą?

L. K.: - Kadangi pats nesu šauktinis, galiu tik išreikšti pagarbą žmonėms, kurie tokiu būdu prisideda prie mūsų visų saugumo. Turėjau keletą galimybių pabendrauti su šauktiniais, taip pat savanoriais, pasikalbėti su jais apie tarptautinės politikos aktualijas, NATO. Man įstrigo tai, jog šie žmonės puikiai suvokia negalintys būti tik procesų stebėtojai – jei norime būti saugūs, turime kiekvienas įnešti savo indėlį. Be to, man susidarė įspūdis, jog šauktiniai įgyja įvairaus pobūdžio žinių, tad per metus tikrai patobulėja. Džiugu, jog ateityje turėsime dar daugiau žmonių, kurie galės realizuoti šias žinias įvairiose gyvenimo srityse bei situacijose.

V. Ž.: - Pilietiškumas gali pasireikšti įvairiomis formomis, tačiau pilietiškumo galios pagrindinis principas yra visuomenės dalyvavimas valstybės valdyme, pilietinės pozicijos išreiškimas įvairiais klausimais. Ir tai apima ne tik teises, bet ir pareigas, tarp kurių yra pareiga ginti savo šalį. Dabartinė sistema leidžia šios pareigos įvykdymą sieti su privalomais nurodymais, bet kol kas to imtis nereikėjo – visi jaunuoliai, nuo 2015 m. atliekantys pradinę privalomąją karo tarnybą, ją pasirinko arba visiškai savanoriškai, arba radę savo pavardę šauktinių sąraše pareiškė pageidavimą patiems imtis tiesioginės atsakomybės už šalies saugumą.


Manau, jaunimo pilietiškumas priklauso pirmiausia nuo jų artimųjų, mokytojų ir visos visuomenės požiūrio į Lietuvos valstybę, jos valdžios ir saugumą užtikrinančias institucijas, taip pat ir Lietuvos kariuomenę. Kaip visuomenė atsiliepia apie Lietuvos kariuomenę, kaip ja pasitiki, priklauso ne tik nuo jos atstovų viešų pasisakymų, ginklų ir technikos skaičiaus ar galios, viešųjų ryšių politikos ar karinių pratybų skaičiaus. Privalomoji karo tarnyba – realus būdas patiems jaunuoliams įsitikinti, ar tai, kas jiems buvo sakoma apie meilę ir pareigą valstybei, ko jie buvo mokomi yra tiesa, ar tai veikia, ar visa tai prasminga. Pilietiškumo skeptikams – tai puiki proga pasižiūrėti į savo šalį ne iš asmeninės perspektyvos ar savanaudiškų paskatų, puiki proga ne tik susipažinti su Lietuvos kariuomenės ugdomomis vertybėmis, bet ir jomis patikėti bei pradėti jomis gyventi.

Šauktinių skleidžiami atsiliepimai ir prisiminimai apie tarnybą kariuomenėje yra paprastai teigiamo pobūdžio. Yra įvardijama nemažai tarnybos privalumų, kurie yra naudingi ir civiliame gyvenime. Tai neabejotinai veikia ir kitus jaunuolius, jų apsisprendimus.

Karo prievolė – pilietiškumo ugdymo mokykla.

- Kokios būtinos sąlygos šauktinių karo prievolės efektyvumui?

L. K.: - Tam reikalinga tinkama infrastruktūra, taip pat kvalifikuoti profesionaliai, kurie galėtų efektyviai dirbti su jaunimu. Tačiau be šių aspektų labai reikšmingi viešieji ryšiai – šauktinių kasdienybė, apskritai pareigos valstybei idėja turi būti nuolatos pristatoma visuomenei. Tai svarbu, kad nesiformuotų stereotipai, pavyzdžiui, apie ankstesniais laikais buvusią „dedovščiną“. Manau, jog pastaraisiais metais tam skiriama nemažai dėmesio, bet darbas – tęstinis, ilgalaikis.

Linas Kojala
Linas Kojala
© DELFI / Kiril Čachovskij

V. Ž.: - Šių metų sausio mėnesį jau trečią kartą buvo sudaryti metiniai šauktinių sąrašai ir balandžio mėnesį pirmieji 2017 m. šauktiniai pradės 9 mėn. privalomąją pradinę karo tarnybą. Erdvės tobulėjimui tikrai dar yra. Šiais metais mes Lietuvoje priimsime virš tūkstančio atvykstančių sąjungininkų karių, todėl tiek jų, tiek šauktinių apgyvendinimas bus vienas iš svarbiausių iššūkių.

Taip pat reikia toliau tobulinti šauktinių mokymo programas, gerinti karinių mokymų kokybę, didinti jų įdomumą. Išlieka poreikis toliau gerinti karių aprūpinimą ekipuote, ginkluote, kovine technika ir specialiosiomis priemonėmis. Labai svarbus yra ir vadų, tiesiogiai dirbančių su šauktiniais kariais, pasirengimas, jų ne tik profesinės, bet ir psichologinės žinios. Pastarųjų metų patirtis rodo, kad reikia toliau stiprinti medicininę priežiūrą ir karių maitinimą.

Taip pat svarbu ir kad esamų, ir buvusių karių atsiliepimai apie tarnybą būtų kuo geresni. Tam reikia sudaryti geras tarnybos ir laisvalaikio sąlygas, suteikti deramą aprūpinimą, socialines garantijas, turėti reikiamą kiekį profesionalių, rūpestingų ir motyvuotų jaunesniųjų (seržantų ir puskarininkių) bei vyresniųjų (karininkų) vadų, sudarytą pakankamai įtemptą ir įvairiapusišką karinio rengimo programą.

Vytautas Jonas Žukas
Vytautas Jonas Žukas
© DELFI / Andrius Ufartas

- Kaip keičiasi visuomenės požiūris į šauktinių karo prievolę?

L. K.: - Apklausos rodo, jog šiandien beveik 70 proc. Lietuvos gyventojų šauktinių sugrąžinimą laiko teisingu sprendimu. Manyčiau, kad tai lemia pareigos savo valstybei sudėtingu geopolitiniu metu suvokimas ir noras prisidėti prie saugumo stiprinimo. O juk dar prieš kelis dešimtmečius lietuviai privalėjo tarnauti svetimoje kariuomenėje. Džiugu, jog didžiąją dalį šauktinių vietų užima savanoriai, tad prievolės dėmuo kol kas apskritai nebuvo svarbiausias.

V. Ž.: - 2015 m. paskelbus apie šaukimo sugrąžinimą didžioji dauguma visuomenės šią žinią priėmė teigiamai. Neskaitant pavienių prieštaravimų ir „verktinių“ projektų, likusioji dalis jaunų žmonių ne tik kad pritarė, bet ir veiksmais įrodė savo požiūrį. Visuomenės nuomonės tyrimai taip pat rodo, kad artimo žmogaus sprendimui savanoriškai atlikti pradinę karo tarnybą pritartų apie 75 procentai gyventojų ir šis skaičius išlieka stabilus.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Svarbiausią akimirką abiturientams – mokyklos antausis (49)

Septyni Šakių „Žiburio“ gimnazijos abiturientai nekantriai laukė apeliacijų rezultatų,...

Pokeris dėl sporto ateities – ant ministrės stalo ir po juo (24)

Edis Urbanavičius jau paliko Kūno kultūros ir sporto departamento ( KKSD ) generalinio...

Prasidėjo dvidešimtmečio statybos: Kaune iškils „Continental“ gamykla sukurs 1000 darbo vietų (139)

Penktadienio rytą Kauno LEZ teritorijoje oficialiai duotas startas naujosios „ Continental “...

Analizė parodė žiaurią realybę: tai, kas vyksta Lietuvos ligoninėse, netelpa į jokius rėmus (521)

Apie darbo vietų ir gydymosi paslaugų išsaugojimą regionuose garsiai kalbantys politikai dėl...

Pataria nesimaudyti 6 Lietuvos tvenkiniuose (3)

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistai penktadienį pranešė rekomenduojantys...

Vandenyno dugne aptiko aukso prikrautą rusų karo laivą (30)

Vandenyno dugne Pietų Korėjos bendrovė aptiko didžiulio prieš daugiau nei šimtą metų...

Iš cirko pasirodymo vaikai išėjo verkdami: nufilmavo, kaip žiauriai elgiamasi su gyvūnais (35)

Šiandien cirkas ne linksmina, o gąsdina žmones. Tokią išvadą skelbia Audrius Urbonas,...

Šeimą Rusijos rinktinėje suradęs Staučė pravėrė šeimininkų dramos užkulisius (34)

Gintaras Staučė žinojo, kur smūgiuos Koke, Gerardas Pique , Iago Aspasas ir Luka Modričius ....

Putinas pripažino siūlęs Trumpui sandėrį dėl Ukrainos gali sukelti audrą Europoje (621)

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas , pasak naujienų agentūros „Bloomberg“ šaltinių,...

Mokslininkai atrado naują žuvų rūšį: aptinkama tik Baltijos jūroje (5)

Esame įpratę manyti, kad Baltijos jūroje negyvena jokios įspūdingesnės žuvų rūšys, todėl...